Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-27Vilniaus apygardos teismas
  2. T-519-503/2020Nutartis · 2020-10-09Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
1S-296-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-49-3-00012-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
O. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-296-935/2019
Teisminio proceso Nr. 1-49-3-00012-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo O. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam O. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu O. K. buvo nuteistas už Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 6 punkto ir 3 straipsnio nuostatų pažeidimus bei jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams.

2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo pripažinta Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu O. K. paskirta bausmė. Ukmergės rajono apylinkės teismas minėta nutartimi suderino nuteistajam O. K. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir paliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

3. Nuteistajam O. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. vasario 13 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. gruodžio 19 d. O. K. 1/2 paskirtos bausmės faktiškai atliko 2018 m. birželio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 59-126, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo nutarta taikyti O. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-126 d. dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. K..

Šalies argumentai

6. Skunde nuteistasis O. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-126.

7. O. K. nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartyje nepagrįstai buvo vertinama, kokias bausmes už padarytus nusikaltimus būtų galėję paskirti Lietuvos Respublikos teismai, ir nebuvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas. Nuteistojo nuomone, tiek padarytų nusikaltimų pobūdis, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, nėra esminės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Sprendžiant minėtą klausimą turi būti atsižvelgiama į nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

8. Skunde pažymima, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis turi gyvenamąją vietą, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, įgyvendino visas Komisijos anksčiau nurodytas rekomendacijas, atliko gerbūvio darbus, laisvėje galėtų įsidarbinti.

9. Nuteistasis aiškina, jog jis nevengia darbo ir puikiai supranta, kad darbinė veikla užtikrina pajamų pragyvenimui gavimą. Pažymi, jog Sodra duomenų bazėje negali būti duomenų apie jo darbdavius užsienyje. Pataisos namuose jis nedirbo, nes juose nėra tokių darbų, kuriuos jis galėtų dirbti. Be to, jam anksčiau buvo nustatytas neįgalumas, kurio terminą ketina pratęsti būdamas laisvėje.

Šalies argumentai

10. O. K. nesutinka su žemesniojo teismo teiginiu, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Nuteistajam neaišku, kodėl skundžiamoje nutartyje prioritetas yra suteikiamas nubaudimui, o ne siekiui pataisyti asmenį. Be to, tvirtina, kad žemesnysis teismas, spręsdamas Komisijos sprendimo patvirtinimo klausimą, nesilaikė Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. K. skundas atmestinas.

11. Nuteistasis O. K. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes – padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kuris leidžia įvertinti ir asmens padariusio tokią veiką asmenybės ypatybes, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius bei kitus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Taigi lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik tuo atveju, kai anksčiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su O. K. teiginiu, jog faktas, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį BK už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas jam galėjo būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nei Švedijos Karalystės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, visiškai nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą. Čia pastebėtina, jog O. K. buvo nuteistas Švedijos Karalystėje pagal šios valstybės įstatymus, jam paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymas, todėl, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nėra jokio (nei faktinio, nei teisinio) pagrindo dar kartą vertinti skirtingose valstybėse egzistuojančio teisinio reglamentavimo. Be to, faktas, jog Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai už nuteistojo padarytus nusikaltimus numato griežtesnes bausmes nei Švedijos Karalystės teismo nuteistajam paskirta bausmė, dar nereiškia, kad Lietuvos Respublikoje O. K. už savo nusikalstamus veiksmus būtų nubaustas griežčiau nei Švedijos Karalystėje. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia tai, kad O. K. yra atlikęs BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas. Jokiais kitais aspektais paskirtosios bausmės dydis ar atliktos/neatliktos bausmės dydis neturėtų būti vertinamas.

13. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad O. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose švietimo programose, jis įgyvendino Komisijos nustatytas rekomendacijas, t. y. sudalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad O. K., išėjęs į laisvę, ketina dirbti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri jam priklauso nuosavybės teise, o nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 33 balai. Aptartos aplinkybės, be jokios abejonės, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik šiuo atveju jų nepakanka tam, jog būtų galima patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo O. K..

14. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad O. K. Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo pristatomas tris kartus. Pirmą kartą Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam ir jam buvo pateiktos rekomendacijos, kurias nuteistasis vykdė tik iš dalies dėl subjektyvių priežasčių. O. K. nedalyvavo jam siūlomose socialinėse reabilitacijos programose, kadangi, pasak jo paties, jis neturi problemų. Šis faktas rodo, kad nuteistasis nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį, nesugebėjo identifikuoti savo problemų, o tai reiškia, jog jis neturėjo galimybių jų efektyviai spręsti. Po to, kai Komisija nutarė netaikyti O. K. lygtinio paleidimo antrą kartą, nuteistasis jam pateiktas rekomendacijas vykdė. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo elgesyje pažanga teigiama linkme yra. Vis tik nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad O. K. pozityvius veiksmus atliko nuoširdžiai, t. y. ketindamas iš tikrųjų keisti savo elgesį, požiūrį į visuomenėje pageidaujamą tvarką, o ne tik siekdamas formaliai sudaryti įspūdį, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo atveju teigtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo elgesiu įrodyti, kad stebimi pozityvūs pokyčiai yra pastovūs, grindžiami suvokimu, jog jie yra naudingi ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam nuteistajam, ir tęsis ne tik pataisos įstaigoje, bet ir už jos ribų, sumažinus nuteistojo griežtą kontrolę.

15. Aukštesnysis teismas pastebi, jog pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba dėl subjektyvių priežasčių. Vis tik tuo pačiu pateiktoje medžiagoje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, jog O. K. pataisos namų administracijai kokiu nors būdu būtų išreiškęs valią įsidarbinti. Vien nuteistojo teiginys, jog pataisos namuose nėra darbų, kuriuos jis galėtų dirbti, neleidžia daryti išvados, kad taip yra iš tikrųjų.

16. Skundą nagrinėjančiam teismui kaip ir žemesniajam teismui kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis iš tikrųjų, paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos, įsidarbintų UAB „G.B.L.“ vadybininku, nes ši įmonė jau kurį laiką, t. y., nuo 2016 m. gruodžio 24 d., nevykdo jokios veiklos, joje nedirba nei vienas darbuotojas. Sodra duomenys rodo, jog O. K. Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 1993 m. iki 2004 m. vidurio, tačiau jo darbinė veikla nebuvo ilgalaikė, t. y. jis buvo įsidarbinęs kelis kartus ir dirbo tik po kelis mėnesius. Čia pastebėtina, jog viena iš nuteistajam rekomenduojamų probacijos sąlygų yra susijusi su darbine veikla, t. y. jam rekomenduojama įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą. Vis tik, įvertinus tai, kas buvo aptarta, bei tai, kad anksčiau O. K. planai, susiję su darbine veikla, buvo nekonkretūs, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pozityvų poveikį nuteistajam galinti daryti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga bus tinkamai įgyvendinama. Nuteistasis tvirtina, jog jis darbine veikla užsiėmė užsienio valstybėse (dirbo tiek legaliai, tiek nelegaliai). Vis tik tokios informacijos nėra galimybės patikrinti, o tuo pačiu ir įvertinti. Čia atsižvelgtina ir į tai, kad O. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, susijusių su materialinės naudos gavimu, padarymą, pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistajam kyla sunkumų pasirūpinti savimi, savo poreikiais, norais, ypač situacijose, kai yra galimybė gauti greitą ir lengvą atlygį. Taigi manytina, jog darbo neturėjimas, o tuo pačiu ir pageidaujamų pajamų pragyvenimui trūkumas, gali turėti neigiamos įtakos O. K. elgesiui laisvėje.

17. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad O. K. anksčiau buvo teistas. Nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau akivaizdu, jog jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Pastebėtina, jog anksčiau O. K. buvo taikomas laisvės atėmimas, tačiau tai jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Čia pabrėžtina ir tai, kad nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, po nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus vos daugiau nei mėnesiui, jis padarė tris naujas nusikalstamas veikas. Nusikaltimus, už kuriuos O. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs kartoti nusikalstamą elgesį. Be to, pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys rodo, kad nuteistasis menkina savo nusikalstamą elgesį, stengiasi tokio elgesio kaltę suversti pašaliniams asmenims, stokoja savivokos, kritiškumo nusikalstamo elgesio vertinime, yra linkęs jį pateisinti nežinojimu, atsitiktinumu, neapmąsto savo elgesio, veiksmų neigiamų pasekmių. Šios aplinkybės verčia abejoti tuo, ar nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog O. K. yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, negalima daryti išvados, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas yra taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistojo veiksmai bausmės atlikimo metu turi rodyti, jog pozityvūs jo elgesio pokyčiai yra pakankamai pastovūs ir tęsis ateityje. Būtent nuteistojo pastangos, keičiant savo elgesį, bei šių pastangų rezultatai ir nulems, ar jam bus galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo O. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ugnius Trumpulis