- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-795-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-92-753/2015 pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis D. J. kreipėsi į teismą, prašydamas vykdymo procese pakeisti skolininkę A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į skolininkę valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, į. k. 188635324. Pareiškime antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/03/02559 yra vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-6-02/2003 dėl 6 406,82 Lt žalos išieškojimo iš A. T. išieškotojo J. P. IĮ naudai. 2009-05-27 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Antstoliui užklausus Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą, nustatyta, kad po palikėjos A. T. mirties palikimą pagal įstatymą 2010-02-25 priėmė valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, kuri palikėjos skolos nesumokėjo. Antstolis D. J. priėmusiam palikimą asmeniui apie esamą skolą pranešė sudarydamas paveldimo turto apyrašą bei 2013-05-15 raštu, kreditorė J. P. IĮ iki šios dienos neatsisakė kreditorinio reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi antstolio D. J. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino. Nurodė, jog CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2008 m. vasario 6 d., kadangi skolininkė A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, jie nebuvo pareikšti, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM palikimą priėmė tik 2010-02-25, papildomai apie skolininkę ir iš jos išieškomą žalą buvo informuota tik 2013-05-15, t. y. jau po to, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininkės A. T. mirties. Todėl pagal naujai formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, aplinkybės, kai yra praleistas CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, negalima pripažinti kreditorę tinkamai realizavus savo teisę išieškoti žalą iš palikėjos turto. Šiuo atveju veiksmai, kuriais buvo pareikšta apie kreditorės J. P. IĮ reikalavimą skolininkei, buvo atlikti pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad teismine tvarka šis terminas būtų pratęstas, bei esant pasibaigusiam naikinamajam CK 5.63 str. 4 d. numatytam 3 metų terminui, negalima pripažinti, kad palikėjos įsipareigojimas J. P. IĮ perėjo jos įpėdinei, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei, šiuo atveju atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolis D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir prašymą tenkinti – pakeisti vykdymo procese skolininkę A. T. į skolininkę valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Nurodo, jog teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog J. P. IĮ kreditorinis reikalavimas pareikštas tinkamai, laikantis LR CPK bei LR CK normų, palikimą po A. T. mirties pagal paveldimo turto apyrašą valstybė priėmė visa apimti, tame tarpe ir J. P. IĮ kreditorinį reikalavimą, todėl teigti, kad valstybė, priėmusi palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, nebuvo tinkamai informuota apie kreditorinius reikalavimus, bei kad šis kreditorinis reikalavimas, įrašytas į paveldimo turto apyrašą, neįeina į palikimą, nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. 2005-05-19 antstolis areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turto areštas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti arba kad kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar antstolis įvykdė CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu paaiškėja, jog skolininkas ar išieškotojas mirė, ir jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius galimas teisių ir pareigų perėmimas. Žemės tarnyba neturi nei A. T. turto apyrašo, nei yra gavusi kreditoriaus reikalavimo. Kadangi nei antstolis, nei kreditorius nevykdė tinkamai savo pareigų, nėra pagrindo teigti, kad galimas skolininko pakeitimas. Kreditoriui taip pat tenka pareiga laiku ginti ir įgyvendinti savo teises, kadangi jo reikalavimo teisė nėra ir negali būti neribota laike. Be to, atskirasis skundas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad nurodytas keičiamas skolininkas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius, į. k. 188635324, juridinių asmenų registre yra išregistruotas asmuo, todėl teisių ir pareigų perėmimas negalimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/03/02559 yra vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-09-29 nuosprendžio pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-02-2003 išduotas vykdomasis raštas dėl 6 406,82 Lt išieškojimo iš A. T. J. P. IĮ naudai. Išieškotoja vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti pateikė 2003-12-29. 2004-02-17 raginimas mokėti geruoju skolininkei A. T. įteiktas asmeniškai. 2005-05-19 Turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkei A. T. priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, apribota disponavimo teisė (b. l. 11–12). Gyventojų registro duomenimis skolininkė A. T. (duomenys neskelbtini) mirė (2014-12-01 Gyventojų registro duomenų išrašas apie asmenį).
Iš vykdomojoje byloje esančio 2009-10-22 antstolio D. J. sudaryto turto aprašo, kuriame aprašytas daiktų savininkės A. T. turtas ir jų vertė bei kreditoriniai reikalavimai, matyti, kad turto apraše pasirašė valstybė, atstovaujama Kauno AVMI atstovų. Iš vykdomojoje byloje esančio Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2012-12-11 rašto Nr. 137 matyti, kad po skolininkės A. T. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0117/03/02559 esančio Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad A. T. palikimo priėmimo data 2009-10-22, palikimo priėmimo fakto įregistravimo Testamentų registre data – 2010-02-25, notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – A. B., Kaišiadorių r. sav. 3-iasis notaro biuras. Nei A. T., nei valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, skolos išieškotojui nesumokėjo. Vadovaudamasis CPK 596 str., antstolis prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę jos palikimą priėmusiu asmeniu.
Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės A. T. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas teigia, kad tinkamu įpėdinio informavimu apie skolą yra laikomas turto arešto akto išviešinimas ir pažymi, kad 2005-05-19 antstolis areštavo skolininkės A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turto areštas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti arba būtent kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia atskirojo skundo argumentacija ir pažymi, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/03/02559 vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-6-02-2003 dėl 6 406,82 Lt išieškojimo iš A. T. J. P. IĮ naudai, antstolis D. J. areštavo skolininkei A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2004-04-19 Turto arešto aktas Nr. 0704-000593). A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas registruotas viešame registre 2005-05-19, t. y. iki palikimo atsiradimo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant antstolio prašymą, buvo žinoma, ją patvirtina antstolio pirmosios instancijos teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog antstoliui areštavus skolininkės turtą ir 2005-05-19 išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms, materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkindamas antstolio D. J. prašymo, mirus skolininkei A. T., pakeisti skolininką nauju skolininku – valstybe, netinkamai taikė CPK 596 straipsnį.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, todėl apeliacine tvarka skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo antstolio D. J. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas, pakeičiant skolininkę A. T. skolininke valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo antstolio D. J. prašymą dėl proceso šalies (skolininko) pakeitimo vykdymo procese.
Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0117/03/02559) skolininkę A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nauju skolininku – A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusia įpėdine Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927).