Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-405-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
2A-405-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16220-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
D. B., N. B., R. B.
Trečiasis asmuo
S. B.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-405-370/2012

Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-16220-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.9.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-440-323/2011 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams D. B., N. B., R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. trečiasis asmuo S. B., bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė atidalyti jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 m² gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m²; atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 m²gyvenamojo namo ploto, plane pažymėtomis dalimis: G-1 – 16,24 m², P-6 – 14,34 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m² (b.l.3-7, 85-86); taip pat atsakovams iš ieškovo priteisti 5 213,95 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 m²); iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas, kuriame yra namas, yra atidalytas, nustatant realiąsias dalis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2. punkte nurodytas pastatas – garažas nuosavybės teise priklauso tik ieškovui, o kiemo statiniai proporcingai turimomis gyvenamojo namo dalimis priklauso ieškovui ir atsakovams. Šalys tarpusavyje nesusitaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovas pateikė teismui VĮ ,,Registrų centras“ atliktą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį siūloma gyvenamąjį namą padalinti į du savarankiškai suformuotus daiktus, iš kurių ieškovui tektų 163,26 m², o atsakovams 76,77 m². Visas antras aukštas, rūsio P-7 patalpos, pirmo aukšto 3 kambariai turi atitekti ieškovui. Taip atidalinus bus suformuoti du butai. Du suformuoti savarankiški daiktai turi tik vieną bendro naudojimosi patalpą – tai įėjimą į namą, ir ši patalpa dalinama šalims lygiomis dalimis. Pirmame aukšte yra du įėjimai į patalpas, todėl atidalinimas yra galimas. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų išdėstymą. Negalint atidalinti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiąsias dalis, atsakovai turi teisę į kompensaciją. Atsakovai ignoruoja ieškovo turimą teisę į ginčo turto dalį, neleidžia į ją patekti. Ieškovas, kaip šio ploto savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti iš gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų P-5, 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, be jokio teisinio pagrindo jose gyvenančius atsakovus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pateikia sau naudingą padalijimo planą ir iškeldinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyvius sieja artimi giminystės ryšiai ir į tai, kad ginčo namas buvo įgytas dar 1958 metais. 1959 metais įvyko žodinis susitarimas ir pasidalijimas, kad ieškovui priklauso antro aukšto namo dalis, atsakovams pirmo aukšto dalis. Patalpos 1-10, 1-11, 1-12 yra įrengtos atsakovo N. B. lėšomis, jis nesutiko su ieškovo siūlomu kompensacijos dydžiu. Atsakovo nuomone, VĮ „Registrų centras“ neįskaičiavo palėpės ir laiptinės plotų. Palėpės atsakovai atsisakytų, jei pirmame aukšte ieškovas jiems paliktų tris patalpas. Siūlė ieškovui 10 000 Lt kompensaciją ir palikti jam naudotis palėpę, kuria ieškovas naudojasi. Atsakovas D. B. nurodė, kad gyvena tose patalpose, kurias nori atsiimti ieškovas, o tose patalpose, kurias ieškovas atiduoda, gyvena N. B. Atsakovas siūlė ieškovui pasiimti pusrūsį arba didesnę pusrūsio dalį, nei yra padalijimo projekte priskiriama ieškovui, nes neaišku, kokiu pagrindu ieškovas sau nori žymiai mažiau pusrūsio ploto, nei siūlo atsakovams, nors jo turimas gyvenamasis plotas yra dvigubai didesnis už atsakovų. Atsakovas R. B. nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą projektą namas padalytas neteisingai, kadangi ieškovui tenka mažiau rūsio ir daugiau gyvenamojo ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pastato patalpų padalijimo projektas buvo atliktas ieškovo iniciatyva, nederinant su atsakovais, projektas neatitinka faktinės realios situacijos. Išskaičiavus atsakovams tenkančią turto dalį, t. y. 1/3 dalis gyvenamojo namo, kurios sudaro 79,19 m², yra akivaizdu, kad yra įmanomas turto atidalijimas neiškeldinant atsakovų iš jų gyvenamųjų patalpų. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad atsakovai naudoja 76.74 m² ploto pirmame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas, t. y. mažiau, nei jiems priklauso bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovo patalpų padalijimo projektą atsakovams tenka pusrūsyje ir pirmame aukšte esančių patalpų dalis. Neaišku, kodėl ieškovui atitenka visos gyvenamosios patalpos, o atsakovams prie jų dalies priskiriamas ir garažas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai prašo atidalijant priteisti jam pusrūsio patalpas (P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-7, P-8), kurių bendras plotas yra 46,71 m², pirmame aukšte atsakovams paliekant tik 45,03 m² gyvenamojo ploto ir dvi pusrūsio patalpas (G-1, P-6), iš viso 30,58 m². Tai sudaro žymią disproporciją tarp atsakovams tenkančio atidalijant gyvenamojo ploto ir pusrūsio ploto. Teismas nurodė, kad siūlomas atidalijimo būdas neturi paneigti nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Teismas padarė išvadą, kad projektas dėl patalpų padalijimo padarytas neišnaudojant galimybės suderinti visų šalių valios dėl bendro daikto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti, skirti atsakovui N. B. baudą iki 20 000 Lt. Nurodo, kad ieškovas yra priverstas realizuoti savo teisę dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovai pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio nuosavybės teisę faktiškai užimdami žymiai daugiau gyvenamojo namo naudingo ploto, negu jiems priklauso. Dėl to tarp šalių nuolat kyla ginčai, kuriuos galima pašalinti tik padalijus turtą. Siekdamas atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas tinkamai ir pagal įstatymus įgyvendino savo kaip bendraturčio teisę, bendradarbiavo su kitais gyvenamojo namo patalpų bendraturčiais. Ieškovas 2010-05-21 kreipėsi į atsakovus raštu „Dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo ir kitų pasiūlymų“, jame pateikdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, siūlydamas nupirkti jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį ar atsakovams įsigyti ieškovui priklausančią dalį, tačiau atsakovai tokį pasiūlymą ignoravo. Taigi tinkamas bendraturčių kooperavimosi principo įgyvendinimas negalimas dėl atsakovų kaltės, jų procesinio pasyvumo, kuris užkirto kelią ginčo šalims išnaudoti visas galimybes susitarti dėl visiems bendraturčiams priimtino atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį remdamasis aplinkybe, kad šalys neišnaudojo visų ginčo sprendimo galimybių. Teismas pažeidė CPK 159 straipsnyje nustatytą pareigą užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes neužtikrino sąlygų, kad bendraturčiai bylos nagrinėjimo metu išnaudotų visas galimybes derinti savo valią dėl atidalijimo, kadangi teismas galėjo pasinaudodamas jam tenkančia diskrecijos teise pakoreguoti ieškovo pateiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, neišsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo teikiamu atidalijimo projekto tinkamumu, kadangi ieškovo siūlomas atidalijimo būdas geriausiai atitinka ginčo šalių teises ir teisėtus interesus bei visiškai nedaro žalos nei gyvenamajam namui, nei jo paskirčiai. Atsakovams atitektų pirmojo aukšto patalpos, kurios pagal funkcinę ir naudojimo paskirtį užtikrintų atskiro izoliuoto buto suformavimo galimybę (2 kambariai, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis, 2 koridoriai), o 8,396 m² naudingojo ploto skirtumą iki 3,58 m² mažina dėl jiems atitenkanti 4,817 m² didesnė pusrūsio dalis ir garažas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nėra kitos gyvenamojo namo atidalijimo natūra galimybės be neproporcingos žalos jo paskirčiai, siūloma atsakovams priteisti kompensaciją pinigais už jiems tenkančią 3,58 m² mažesnę gyvenamojo namo bendrąjį plotą sudarančių patalpų dalį. Teismas nepagrįstai vertino visos atsakovams priklausančios gyvenamojo namo dalies priteisimo gyvenamojo namo naudingąjį plotą sudarančiomis patalpomis galimybę, kadangi tokiu atveju būtų žymiai pažeista ginčo šalims priklausančių idealiųjų dalių proporcija gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose. Teismas nepagrįstai ieškovo teisių sąskaita suteikė prioritetą atsakovų teisėms ir interesams, paneigė ieškovo teisę būti atidalytam, neužkirto kelio atsakovams piktnaudžiauti savo teisėmis, neparinko optimalaus atidalijimo būdo, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypo nuo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Taip pat teismas nenurodydamas jokių motyvų atmetė ieškovo prašymą dėl baudos N. B. skyrimo. Atsakovas 2011-05-18 teismo posėdžio metu žinodamas, kad kadastriniai matavimai nėra ir negali būti atliekami, tačiau būtent dėl kadastrinių matavimų atlikimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o optimalesniam atidalijimo būdui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jei atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. Bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovų interesus, pateiktame projektiniame pasiūlyme priskiria sau maksimaliai geriausiai jo interesus atitinkančią gyvenamojo namo dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas yra nepriimtinas, kaip neproporcingas, yra akivaizdu, kad įmanomas turto atidalijimas neiškeldinant atsakovų iš jų gyvenamųjų patalpų, t. y. nepadarant neproporcingos žalos jų interesams. Atsakovai siūlė ieškovui priimtinesnį variantą, kuris nepažeistų nė vienos šalių interesų, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlymu, kuris faktiškai nekeistų esamos situacijos. Be to, nors namo palėpė nėra įregistruota, ieškovas ja naudojasi vienas. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl baudos atsakovui N. B. skyrimo, kadangi atsakovo veiksmų nėra pagrindo laikyti piktnaudžiavimu teise skiriant griežčiausią teismo nuobaudų rūšių – baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2195-5004-8011, bendraturčiai, ieškovui priklauso 2/3 idealiosios dalys gyvenamojo namo, o atsakovams – 1/3, t. y. kiekvienam po 1/9 dalį (b. l. 40–42).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad tiek iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, tiek nagrinėjant bylą teisme, šalys nepasiekė sutarimo nei dėl jiems priklausančių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nei dėl kito ginčo išsprendimo būdo, nors šalys nagrinėjo ir atidalijimo, ir joms priklausančių turto dalių išpirkimo galimybes. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, kad optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, kad projektas dėl patalpų padalijimo padarytas neišnaudojant galimybės suderinti visų šalių valią dėl bendro daikto, atmetant ieškovo ieškinį yra netinkami ir nepagrįsti bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdu, kad visos galimybės išspręsti ginčą šalių suderinta valia byloje nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos. Jei ieškovas savo atidalijimo projektą būtų suderinęs su atsakovais, tai jam apskritai nebūtų pagrindo kreiptis į teismą (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.). Šiuo požiūriu skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes paliko šalių ginčą iš esmės neišspręstą (CPK 2 str., 5 str., 1.138 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovai byloje buvo pasyvūs ir pirmosios instancijos teismas tai leisdamas netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo nustatytų pareigų (CPK 158–160 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju, t. y. kai ieškovas yra pateikęs konkretų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą, atsakovų pasirinktas savo teisių ir interesų gynimo būdas vien nesutinkant su ieškovo pasiūlymu ir svarstant hipotetines atidalijimo ar išpirkimo galimybes, bet nepateikiant alternatyvaus konkretaus projekto, laikytinas netinkamu, o tokio pasyvumo teismo toleravimas ir panaudojimas pasyviosios šalies naudai, laikytinas civiliniame procese įtvirtinto rungimosi principo ir aktyvios šalies teisių pažeidimu (CPK 7 str. 2 d., 12 str.). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, turėjo pasiūlyti atsakovams pateikti alternatyvų atidalijimo projektą (CPK 160 str. 1 d. 3 p.) ir spręsti, kuris iš jų labiausiai atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atskirai pažymėtina, kad atidalijimo projektai nebūtinai privalo būti rengiami pagal faktines patalpų ribas, t. y. projektuose jos gali būti pakeistos (atitinkamai kintant patalpų plotui) numatant rekonstrukciją, pavyzdžiui, išgriaunant ir perstatant sienas, jeigu tai nesusiję su neadekvačiomis išlaidomis ir yra leistina pagal statybą/rekonstrukciją reglamentuojančius teisės aktus.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė