- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- I1-2771-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00285-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. R. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 18 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1 – 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-11-06 iki 2019-11-06 buvo kalinamas Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 6 bendrabučio tipo patalpoje, drausmės grupės sąlygomis. Kadangi patalpa 22 valandas per parą buvo rakinama, pareiškėjui turėjo tekti 3,6 kv. m ploto, tačiau jo trūko. Dalį patalpos ploto užėmė tualetas ir baldai. Pažymėjo, kad ventiliacija buvo įrengta tik tualete, o gyvenamąją patalpą tekdavo vėdinti per atvirą langą, tačiau atidaryti langą trukdė ant jo įrengtos grotos. Nurodė, kad patalpose veisėsi tarakonai, lubos buvo apipelijusios, vieno lango stiklas suskilęs, oro temperatūra patalpoje netinkama. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 10 – 14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kad atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo suteikiamas dviejų arba trijų valandų trukmės pasivaikščiojimas, priklausomai nuo grupės, kuriai jis buvo priskirtas. Pažymėjo, kad pataisos namų kamerose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kaip numatyta teisės aktuose. Kamerų valymą atlieka patys nuteistieji, tam jiems skiriamos valymo priemonės. Buitinius parazitus pataisos namų patalpose pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį naikina UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2018-11-06 iki 2019-11-06.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamosios patalpos plotu 4 lokalinio sektoriaus 6 miegamajame. Bylos duomenimis (b. l. 15, 17 - 18) nustatyta, jog minėtame miegamajame drausmės grupės sąlygomis ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2018-11-06 iki 2019-05-05 ir nuo 2019-05-14 iki 2019-11-06. Šios patalpos plotas – 30,31 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Pareiškėjas skunde nurodo tokius pačius duomenis, todėl ginčo šioje dalyje nėra. Apskaičiavus vienam asmeniui tenkantį plotą dalinant bendrą patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,7 kv. m.
Nors atsakovės atstovas nurodo, kad minėta patalpa yra bendrabučio tipo, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalis numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas nurodė ir atsakovės atstovas neneigė, jog pareiškėjas minėtoje patalpoje buvo laikomas užrakintas, išskyrus dviejų valandų pasivaikščiojimo laiką. Taigi, toks pareiškėjo kalinimas prilygsta kamerų tipo patalpų rėžimui ir, vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ginčo atveju, taikytina 3,6 kv. m ploto norma, kuri ginčo laikotarpiu buvo numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte. Kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 3,7 kv. m ploto, minimalaus ploto normos pažeidimas šioje byloje nekonstatuotinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ventiliacija buvo įrengta tik tualete, o gyvenamąją patalpą tekdavo vėdinti per atvirą langą. Langas prasiverdavo tik 11 cm plyšiu, kadangi ant jo buvo įrengtos apsauginės grotos. Nurodė, kad patalpose veisėsi tarakonai, lubos buvo apipelijusios, vieno lango stiklas suskilęs, oro temperatūra patalpoje netinkama.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 p.).
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Byloje esantys pareiškėjo teikti prašymai ir skundai pataisos namų administracijai (b. l. 79, 82-83, 86, 88, 90, 92) neįrodo netinkamų kalinimo sąlygų fakto, o tik pagrindžia, kad pareiškėjas buvo išsakęs pataisos namų administracijai nusiskundimus, dėl, jo nuomone, netinkamo gyvenamųjų patalpų įrengimo. Tačiau byloje yra pateikti laisvės atėmimo vietų veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai (b. l. 23 - 28), kurie laikytini objektyviu įrodymu apie faktinę pareiškėjo gyvenamųjų patalpų būklę. Šių ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (kaip ir kitose pataisos namų patalpose) yra įrengti atidaromi langai, sudaryta galimybė vėdinti patalpą per atvirą langą, tualete veikė mechaninė ventiliacija. Vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir byloje nesant šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros, nepakankamo vėdinimo, pelėsių veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-10-31 patikrinimo akte Nr. (1-12 4.80)PA-8194 konstatuotas vienas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas – pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vieno lango stiklas buvo suskilęs, kas neatitiko reikalavimo įrengti patalpas techniškai tvarkingai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Tačiau pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl šios konkrečios aplinkybės jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nors ginčo patalpos įrengimas ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės, sutriko jo sveikata ar psichikos būklė. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir trumpai konstatavo, kad lango stiklas buvo skilęs, tačiau reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai ir neturtinė žala. Būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, taip pat išskirti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, o to pareiškėjas nepadarė. Todėl šioje dalyje, net ir pripažinus atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą dėl netinkamai įrengto gyvenamosios patalpos lango, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja likusios dvi civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys.
Byloje esantys duomenys (b. l. 29 - 35, 53 - 77) patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Alytaus PN patalpose. Tą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo aktas (b. l. 23-25).
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Alytaus PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Alytaus PN administracija netinkamai vykdė kenkėjų kontrolę ir neužtikrino, kad kenkėjų nebūtų gyvenamosiose patalpose. Be to, savo argumentus šioje dalyje pareiškėjas išdėstė labai trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau visiškai neindividualizavo ir nepagrindė priežastinio ryšio su jam galėjusiomis kilti neigiamomis pasekmėmis.
Papildomai pažymėtina, kad paties pareiškėjo teiktame prašyme pataisos namų administracijai (b. l. 88) jis pripažino, kad gyvenamosios patalpos buvo dezinfekuojamos ir, priešingai, negu nurodoma skunde, pareiškėjas pataisos namams išdėstė pretenzijas ne dėl to, jog buitiniai parazitai nėra naikinami, o dėl to, kad juos naikinant yra naudojamos cheminės medžiagos. Teismas pareiškėjo argumentus vertina kaip prieštaringus, kadangi pareiškėjas pataisos namų administracijai yra skundęsis ne dėl to, kad dezinfekavimas nėra atliekamas, o dėl to, jog jis buvo atliktas. Tuo tarpu skunde pareiškėjas teigia, kad tarakonai nebuvo naikinami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus ir pareiškėjo prieštaringus argumentus, skundas dalyje dėl buitinių parazitų veisimosi atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
P. R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.