- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-2342-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02424-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. T. 7 516 Eur sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, o piniginių lėšų nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 7516 Eur ieškinio sumos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl pinigų grąžinimo.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš šalių 2019 m. gruodžio 18 d. pasirašytos vidaus apdailos darbų rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią atsakovas įsispareigojo ieškovei atlikti Rangos sutartyje nurodytus apdailos darbus pagal ieškovės nurodytą projektą. Ieškovė pervedė atsakovui pinigus, kad būtų nupirktos darbams reikalingos medžiagos, tačiau atsakovas dalies įrangos nenupirko ir liko skolingas ieškovei 7 516 Eur. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios 2019 m. gruodžio 18 d. Rangos sutarties matyti, jog sutarties sąlygų 8.2. punkte nustatyta, jog jeigu šalys ginčo išspręsti derybomis negali, ginčas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl teismas konstatavo, kad pagal aukščiau paminėtą sutartinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė L. S. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartinį teismingumą, galimai suklydo, kadangi apdailos darbų projektas, detalūs darbai buvo rangos sutarties priedai, kuriems buvo nustatytas ginčo sprendimo teismingumas, o perduoti pinigai atsakovui dėl konkrečių prekių pirkimo buvo atskiras papildomas susitarimas su atsakovu, kuriam nebuvo nustatytas sutartinis ginčo sprendimo teismingumas.
4.2. Apeliantė pažymi, kad ji kreipėsi į Vilniau regiono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-3093-723/2022. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė 2022 m. balandžio 29 d. nutartį kurioje panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 9 d. teismo įsakymą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko R. T. kreditorei L. S.. Apeliantės teigimu, tai įrodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams procese dėl teismo įsakymo išdavimo nekilo abejonių dėl teismingumo.
4.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34560-20 metu atsakovas R. T. su L. S. pasirašė 2020 m. spalio 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Šiame susitarime dėl pinigų grąžinimo nebuvo susitarta dėl sutartinio teismingumo, nors atsakovas pripažino skolos faktą, jos dydį ir dėl to pretenzijų nereiškė, kas leidžia teigti, kad Rangos sutartyje nurodytas sutartinis teismingumas nėra susijęs su ieškovės reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Ginčo esmė
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. ginčo šalys pasirašė vidaus apdailos darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsispareigojo ieškovės patalpose atlikti Rangos sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ nurodytus vidaus apdailos įrengimo darbus pagal ieškovės pateiktą vidaus apdailos darbo projektą. Ieškovė atsakovui pervedė/perdavė pinigų sumas tam, kad būtų nupirktos papildomai reikalingos vidaus apdailos darbams reikalingos medžiagos bei vidaus įranga, tačiau atsakovas dalies įrangos nenupirko ir liko skolingas ieškovei 7 516 Eur. sumą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. T. 7 516 Eur sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl pinigų grąžinimo, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, nurodydamas ieškovei, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kaip nustatyta šalių sudarytoje Rangos sutartyje. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutarties išvadomis, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.
8. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei CPK 5 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
9. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai).
10. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 straipsnis). CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalys nustatė sutartinį teismingumą, kadangi Rangos sutarties sąlygų 8.2. punkte nurodyta, jog „ tarp šalių kilę ginčai sprendžiami derybų keliu. Ginčo nepavykus išspręsti taikiai, tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas LR teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme“. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio pagrindą, t. y. iš kokių teisinių santykių kildinamas ieškovės reikalavimas – iš Rangos sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių ar 2020 m. spalio 21 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo.
12. Ieškovė ieškinyje nurodo atsakovui sumokėjusi 7 516 Eur sumą tam, kad atsakovas nupirktų papildomas vidaus apdailos darbams reikalingas medžiagas bei vidaus įrangą. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas bylos teismingumą, neteisingai įvertino, kad ieškovės faktiniai reikalavimai yra kildinami iš minėtos 2019 m. gruodžio 18 d. Rangos sutarties, kadangi sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovės patalpose atlikti Rangos sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ nurodytus vidaus apdailos įrengimo darbus pagal ieškovės pateiktą vidaus apdailos darbo projektą. Šiuo atveju, Rangos sutarties darbų sąmatoje papildomų medžiagų ar vidaus apdailos įrangos pirkimas nėra nustatytas, kaip atsakovo atliekamas darbas. Pažymėtina, kad papildomas vidaus apdailos medžiagas ir įrangą įsipareigojo nupirkti pati ieškovė pagal Rangos sutarties sąlygų 4.1.4. punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys sudarė atskirą rašytinį susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimų, kaip yra nustatyta Rangos sutarties sąlygų 2.6. punkte. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės inicijuojamas teisminis ginčas nėra susijęs nei su Rangos sutarties objektu (atsakovo įsipareigojimu atlikti šios sutarties Priede Nr. 1 nurodytus darbus), nei su atsakovo ir/arba ieškovės teisėmis ir pareigomis apibrėžtomis Rangos sutarties 3 ir 4 dalyse. Visa tai suponuoja, jog kilęs ginčas nesietinas su Rangos sutartimi, atitinkamai netaikytina ir šios sutarties 8.2. dalyje įtvirtinta nuostata dėl Rangos sutarties šalių ginčų nagrinėjimo sutartinio teismingumo.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir pritaikė teismingumo taisykles (CPK 29, 32 straipsniai) ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netikrina pareikšto ieškinio atitikties kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, netikrina, ar yra sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovės L. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikini ir ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.