- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-235-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- T. I.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2721-485/2006 pagal ieškovo T. I. ieškinį atsakovei I. M. dėl savavališkai statomų statinių nugriovimo, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. I. ieškinio užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei I. M. be T. I. sutikimo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, jog laikinos apsaugos priemonės taikytinos, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskiruoju skundu atsakovė I. M. prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė CPK 145 straipsnio 4 dalyje, CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas teisės normas. Minėtos teisės normos nustato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuojama. Kadangi 2006-12-11 Kauno rajono apylinkės teismo nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, šis pažeidimas, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Pareikšto ieškinio reikalavimais prašoma teismą įpareigoti atlaisvinti žemės sklypą ir nugriauti jame esančius statinius. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės antrojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu yra pernelyg suabsoliutintos, pirmojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu nėra susijusios su ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlaisvinti žemės sklypą, niekaip nesusijęs su pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, kadangi jos taikymas ar netaikymas niekaip negalėtų apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, iš esmės atsakovei sukėlė tokias pat teisines pasekmes, kaip ir ieškovui palankus teismo sprendimas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi buvo pritaikytas labai abstraktus draudimas naudotis žemės sklypu be ieškovo sutikimo, kas sąlygoja, kad atsakovė nebegali naudotis statiniais, esančiais ieškovui priklausančiame žemės sklype. Teismas, uždraudęs be ieškovo sutikimo naudoti žemės sklypą, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo atsakovės teisę patekti į jai priklausančius statinius. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė taip pat negali būti užtikrinimo priemonė antram ieškinio reikalavimui - įpareigoti atsakovę nugriauti sklype pastatytus pastatus. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti atsakovei aptvėrus visą žemės sklypą betonine tvora, arba pradėjus statyti naujus statinius, tačiau statybos darbai sklype negalimi, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija yra sustabdžiusi statybas sklype. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisės normas, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones, maksimaliai apribodamas atsakovės nuosavybės teisę į statinius. 2002-01-21 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-146/2002 (Teismų praktika Nr. 17, 217 psl.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą”. Pirmosios instancijos teismas maksimaliai apribodamas atsakovės teises naudotis jai priklausančiais statiniais ir juose gyventi, apribodamas atsakovės dukros teisę į gyvenamąjį būstą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones ir pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei ir nepilnametei dukrai, nesant įstatyme nurodyto pagrindo, buvo apribota teisė į nuosavybę ir teisė į gyvenamąjį būstą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu buvo pažeistas atsakovės teisėtas interesas naudotis ir gyventi jai priklausančiuose statiniuose, jos nepilnametės dukros interesas turėti gyvenamąjį būstą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ieškinio reikalavimams, jomis neišlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo pakankamai ir išsamiai. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė be ieškovo sutikimo iki šiol eksploatuoja ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, siekiant sustabdyti tęstinį savininko teisių pažeidimą, ir dėl šio pažeidimo nuolat didėjančius nuostolius. Didėjantys nuostoliai sunkina teismo sprendimo įvykdymą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisėti bei nepagrįsti. Ieškovas nesutinka su atsakove, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė jau yra pažeidusi įstatymą, savavališkai pastačiusi dalį pastatų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio akto įpareigojimų laikymosi ateityje. Atsakovė gali apsitverti visą žemės sklypą betonine tvora, arba pradėti statyti naujus statinius. Be to, atsakovė eksploatuoja žemę ūkininkavimo tikslais. Žemės sklypas iš atsakovės buvo išvaržytas dėl jos įsiskolinimo valstybės biudžetui, todėl ieškovas turi pagrindo baimintis, kad esant palankiam teismo sprendimui, atsakovė gali palikti ir skolas už elektrą, vandenį, kitas paslaugas, kurių išieškoti bus faktiškai neįmanoma. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog buvo suvaržytos jos nuosavybės teisės į jai priklausančius statinius. Atsakovė nėra teisiškai sukūrusi ir įteisinusi nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto. Atsakovė nepateikė nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame būtų įregistruoti jos minimi pastatai. Atsakovė teigia, jog skundžiama nutartis nepagrįstai ir neteisėtai apribojo jos nepilnametės dukros teisę į gyvenamąjį būstą. Tačiau iki nagrinėjamo atskirojo skundo padavimo, atsakovės nurodomo nepilnamečio vaiko buvimas nebuvo žinomas nei ieškovui, nei Kauno rajono apylinkės teismui, priėmusiam ginčijamą nutartį. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta neteisėta dėl aplinkybių, kurios objektyviai nebuvo žinomos. Teismas, vadovaudamasis CPK 314 str. turėtų atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus, o ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus nagrinėti vertinant tik tuos duomenis, kuriuos turėjo nagrinėdamas ieškovo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija atsakovės atskirąjį skundą išnagrinėjo neperžengdama jame nustatytų ribų ir daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-11 nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrįsta ir teisėta. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.), todėl yra neteisėtas.
Nagrinėjamuoju atveju ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo atsakovę atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. bei dėl nugriovimo šiame sklype pastatytų pastatų bei kiemo statinių. Kauno rajono apylinkės teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždraudė be ieškovo T. I. sutikimo atsakovei I. M. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Kolegija sprendžia, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmės, bei pažeidžia ekonomiškumo principą. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui T. I. . Nuosavybės teisės ieškovui įregistruotos 2005-01-25. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2003-06-24 išdavė atsakovei statybos leidimą Nr.GN-104 vykdyti statybas adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone (b.l. 24-25). Byloje esantis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas patvirtina, jog atsakovei I. M. 2006-08-30 surašytas statinių statybos sustabdymo aktas ir atsakovė įpareigota nevykdyti statybos darbų, kol nebus baigti teisminiai ginčai tarp statinių ir žemės sklypo savininkų, bei gautas rašytinis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašytinis leidimas tęsti statybas. Laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovei be ieškovo sutikimo naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi ieškovės statiniai, nesusijusi su ieškinio reikalavimais. Aplinkybė, ar ieškovė naudosis žemės sklypu, ar nesinaudos juo iki teismas išspręs ginčą, neturi įtakos teismo sprendimo įvykdymui, nes statybos šiuo metu yra sustabdytos. Draudimas be ieškovo sutikimo naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi atsakovės pastatyti statiniai, reiškia, jog atsakovė negali patekti į gyvenamąjį namą. Dėl šių aplinkybių kolegija sprendžia, jog draudimas atsakovei be ieškovo sutikimo naudotis žemės sklypu, apriboja ieškovės teisę patekti į jai priklausančius statinius, t.y. pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.), todėl yra neteisėtas.
Apeliantė vienu pagrindiniu skundo motyvu nurodo, tai, jog Kauno rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuota, todėl toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas turėtų būti pripažintas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu. Kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje motyvavo, o Kauno rajono apylinkės teismas tenkino tokį ieškovo prašymą. Tai, jog Kauno rajono apylinkės teismo nutarties motyvai yra glausti, nelaikytina, jog nutartis visiškai nemotyvuota.
Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi maksimaliai apribojo atsakovės teises naudotis jai priklausančiais statiniais ir juose gyventi, apribojo atsakovės dukros teisę į gyvenamąjį būstą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Prie atskirojo skundo atsakovė prideda 2005-01-19 pažymą apie jos ir dukters deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Pažymėtina, jog nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-11 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija vertina byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktus iki skundžiamos nutarties priėmimo. Aplinkybė, jog atsakovė su nepilnamete dukra gyvena pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, paaiškėjo tik atsakovei pateikus atskirąjį skundą. Todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl apribotos atsakovės nepilnametės dukros teisės į gyvenamąjį būstą kolegijos nenagrinėtini.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina (329 str.1 d.).
Kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo argumentus, bei įrodymus šiuo klausimu, tai, panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tikslu įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus, bei argumentus dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.