Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininko L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims BUAB ”Atkirtos ranga“ (skolininkui ir įkeisto turto savininkui) ir L. B. ( įkeisto turto savininkui).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkas UAB „Atkirta“ (dabar UAB „Atkirtos ranga“, užtikrindamas iki 2009-04-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamuosius daiktus – 2563,92 kv.m. ploto gamybines patalpas, u/n (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

4336,98 kv.m. ploto gamybines patalpas, u/n (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

4368,08 kv.m. ploto gamybines patalpas, u/n (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

1538,19 kv.m. ploto gamybinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

51,60 kv.m. ploto gamybines dirbtuves, u/n (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

57,00 kv.m. ploto stoginę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

244,00 kv.m. ploto stoginę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

116,00 kv.m. ploto stoginę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

18,00 kv.m. ploto stoginę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

18,00 kv.m. ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

23,00 kv.m. ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

66,85 kv.m. sandėlį, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius L. B. .

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui UAB „Atkirtos ranga“ užtikrindamas iki 2009-04-30 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu įkeitė Danske Bank A/S L. B. nuosavybės teise priklausančią turtinę teisę – 19 409,00 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 2004-09-01 valstybinės žemės nuomos sutartį.

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui UAB „Atkirtos ranga“ kilnojamojo turto įkeitimo lakštu įkeitė Danske Bank A/S skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį L. B. areštavo.

1) visus mokestinius įsipareigojimus vykdė UAB „Atkirtos ranga“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. Taigi esant tokiai situacijai ir nutrūko finansavimas. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki dėl visame pasaulyje tebevykstančios finansinės krizės. Apeliantas teigia, jog priverstinis skolos išieškojimas yra pradėtas nepagrįstai. Kreditorius turėjo siūlyti pakeisti kredito sutarties sąlygas, jas derinti su skolininku, o ne nutraukti kredito sutartį. Nurodo, jog kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad prievolė, kurios įvykdymui buvo įkeistas turtas, buvo pažeista;

2) pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė nepranešęs skolininkui. Apelianto nuomone, tokiu būdu teismas apribojo skolininko procesines teises reikšti galimus nušalinimus, prieštarauti kreditoriaus prašymams, teikti paaiškinimus ar įrodymus dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo.

3) pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus skolininkui. Priešingu atveju kyla grėsmė, kad pripažinus, jog kreditorius nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į teismą dėl hipoteka įkeisto turto priverstinio realizavimo, teismo sprendimas netektų prasmės. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog kreditorius yra bankas, ekonomiškai stipresnio šio teisinio santykio šalis, kuri siekia piktnaudžiauti savo geresne ekonomine padėtimi.

Dėl kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimo tvarkos kreditorius nurodo, jos bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. CPK nuostatos, reglamentuojančios pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimo tvarką, nenustato, kad tokie pareiškimai privalo būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Kita vertus, skolininkui kreditoriaus pareiškimas bei įspėjimas apie pradėtą skolos išieškojimą, taip pat teismo 2010-03-16 nutartis dėl turto arešto buvo įteikta dar 2010-03-19, tačiau per įstatymo nustatytus terminus skolininkas jokių pretenzijų dėl pradėto išieškojimo kreditoriui nepareiškė.

Dėl bylos sustabdymo pažymi, kad nei vienu iš CPK 163 str, 164 str. nurodytų pagrindų bylos stabdyti nebuvo pagrindo. Iki šio atsiliepimo pateikimo bankui nebuvo žinoma apie teisme užvertą bylą, susijusią su šios kreditoriaus teisės ginčijimu. Taigi apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistus daiktus (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais. Remiantis CPK 558 str. 1 d. teisės norma, hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti įkeisto turto savininkui L. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).

Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, nepriklausomai nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš kreditoriaus į bylą pateiktos pareiškimo (b.l. 101-102) ir jo priedų matyti, kad skolininkas UAB “Atkirtos ranga” 2004-12-29 Kredito linijos sutartyje Nr. KL200412-1692 (b.l. 109-115) nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 1 318 331,35 EUR. Įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti su atskiruoju skundu ar atsiliepimu į jį (CPK 178 str. 1 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009-03-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-07-02 UAB „Atkirtos ranga“ buvo iškelta bankroto byla.

Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdė prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėjas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, jeigu skola nebus grąžinta per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), ir daikto įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių arba perdavimą kreditoriui administruoti (b.l.123-125).

Taigi apelianto skundo argumentai, jog kreditorius neturėjo teisės pradėti priverstinį skolos išieškojimą, panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė nepranešęs skolininkui, tuo pažeisdamas skolininko procesines teises.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.). CPK 443 str. 5 d. nustato, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Teisėjų kolegijos teigimu, CPK nuostatos, reglamentuojančios pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimo tvarką, nenustato, kad tokie pareiškimai privalo būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Taigi šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai (dėl bylos sustabdymo, dėl kreditoriaus, kaip ekonomiškai stipresnės šio teisinio santykio šalies, piktnaudžiavimo savo ekonomines padėtimi skolininko atžvilgiu) nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o įkeisto turto savininko atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš įkeisto turto savininko L. B. priteistina 9,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. B. 9 (devynis) litus ir 50 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).