Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų P. K., R. K. ir N. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-20605-285/2011 pagal pareiškėjo Swedbank AB prašymą hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-06-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), R. K., N. K. užtikrindami 130 329,00 Eur paskolos, suteiktos P. K. pagal 2008-05-26 kredito sutartį Nr.08-057116-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“ AB, (buvęs AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 2/3dalį 0.1211 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) dalį pastato - gyvenamojo namo 1A2p, 136.41 kv. m. bendro ploto, baigtumas 88 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir P. K. įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/3 0.1211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato-gyvenamojo namo, 1A2p, bendras plotas 136.41 kv. m., baigtumas 88 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); N. K. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu 2.30 kv. m. pažymėtu R-17, bendras plotas 49.25 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto bendra vertė šalių susitarimu – 652 000 Lt. Prievolės įvykdymo terminas hipotekos lakšte nurodytas 2030 m. balandžio 30 d.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2011-11-05 gautas kreditoriaus prašymas pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą. Prašyme nurodoma, kad skolininkas P. K. laiku nevykdo prievolės kreditoriui 2008-05-26 kredito sutartyje Nr.08-057116-FA numatytais terminais ir tvarka. Paskolos gavėjas/skolininkas privalėjo kiekvieno mėnesio 30dieną mokėti paskolą ir palūkanas bei kiekvienų metų balandžio 1d. specialiojoje dalyje nurodytą turto draudimo administravimo mokestį. Skolininkas nuo 2010-05-30 nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti kreditą, nuo 2010-09-30 mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Paskola buvo restruktūrizuota, tačiau skolininko mokumas nepagerėjo, su kreditoriumi nebendradarbiauja. Kreditorius 2011-07-13 raštais Nr.SR-34432, SR-34441, SR-34438 įspėjo skolininką, kad padengtų įsiskolinimą iki 2011-08-03, priešingu atveju sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-08-04. Kadangi per banko nustatytą papildomą terminą sutarties sąlygų pažeidimai pilnai nebuvo pašalinti, todėl kreditorius, laikantis 2008-05-26 kredito sutarties Nr.08-057116-FA 11.2 punkte numatytomis sąlygomis, 2011m. rugpjūčio 4d. nutraukė kredito sutartį.

Kreditorius prašė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus 144 523,49 Eur skolos, iš jų: 136 393,75 Eur skola, 7 218,02 Eur palūkanų, 378,70 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtas paskolos dalis, 533,02 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas, 139 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nutarė areštuoti P. K., R. K. ir N. K. priklausantį turtą, įkeistą 2008-06-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080009139, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“ AB į.k. 112029651. Teismas šia nutartimi taip pat nutarė įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), įkeisto turto savininkus R. K. ir N. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

2012-01-17 apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantų prašymas priimti papildomus rašytinius įrodymus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkai ketina parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 70000 Lt, yra sudarę preliminarią sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir prašo kreditoriaus sutikimo leisti parduoti įkeistą butą. Skolininkai taip pat pateikė ieškinio nuorašą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu, kuris yra pateiktas Kauno m. apylinkės teismui 2012-01-12 (LITEKO duomenimis civilinės bylos Nr. 2-3064-429/2012). Ieškiniu ieškovai prašo pripažinti atsakovo Swedbank AB 2011-08-04 vienašališką 2008-05-26 kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančių nekilnojamųjų daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nemato būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą. Jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras (CK 4.185 str. 1 d.).

Jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 4.192 str. 1 d.).

Pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę (CK 4.192 str. 2 d.).

Teismas bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, byla Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje SEB bankas v. UAB „Inret“, UAB „Kavasaka“, byla Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura ir hipotekos procedūroms netaikoma (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).

Darytina išvada, kad kasacinio teismo suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami hipotekos kreditoriaus ir skolininko ginčai, hipotekos teisėjas, nesiaiškindamas priežasčių, kodėl skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, užtikrina paskolos davėjo reikalavimų patenkinimą, taip pat ir netesybų išieškojimą. Dėl to hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo.

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju hipotekos teisėjas negalėjo spręsti klausimo dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, nes toks ginčas turėjo būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl kredito sutarties nepagrįsto nutraukimo, o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. V. ir J. P., byla Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009).

Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, t. y. hipotekos kreditoriui pareiškus pareiškimą Hipotekos skyriuje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, skolininkai pateikė ieškinį ginčo teisenos civilinėje byloje, kuriuo ginčija 2008-05-26 kredito sutarties nutraukimą, ir teismas nurodytoje byloje jų prašymu galės spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant hipotekos procedūras.

Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 558 str. 1 d.).

2008-06-04 hipotekos lakštu įkeistu turtu užtikrinta prievolė pagal 2008-05-26 kredito sutartį (t. 1, b. l. 39-41). 2008-05-26 kredito sutarties bendrosios dalies 11.2 punktas numato atvejus, kai sutartis nutraukiama banko reikalavimu, sutarties kitų sąlygų 3 punktas numato, kad bankui vienašališkai nutraukus sutartį, kredito gavėjai turi grąžinti bankui visą negražintą kreditą (t. 1, b. l. 25, 38). Kreditorius Swedbank AB 2008-05-26 kredito sutartį vienašališkai nutraukė 2011-08-04 ir 2011-11-05 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negražinus skolos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja patikrino ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos ir priėmė CPK 558 str. 1 d. numatytą nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti skolininkų ir kartu su jais gyvenančių asmenų esamos padėties, kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininkais klausimų, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.