Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 11 d. apie 14.00 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančiame prekybos centre „Maxima XXX“, persirengimo kabinoje pakeitė prekes – tai yra pakeitė vyriškos striukės, kainuojančios 258,93 litus, barkodą į vyriškos striukės, kainuojančios 72,47 litus, barkodą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. Č. tokiu būdu pasikėsino įsigyti vyrišką striukę 186,46 litais pigiau, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, neatvykus į bylos nagrinėjimą, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, kad prekybos centre jis pasiėmė pilkos spalvos striukę, kuri kainavo apie 80,00 litų, ir ją nusinešė į persirengimo kabiną. Būnant kabinoje sugalvojo, kad gali pakeisti striukių barkodus ir taip nusipirkti brangesnę striukę už kitos pigesnės striukės kainą. Tuomet nuo pasiimtos striukės užtrauktuko nuėmė lipduką – barkodą. Išėjęs iš kabinos mamai pasakė, kad pirmoji striukė jam negraži ir jis eina ieškoti kitos. Mama ir R. Č. draugas buvo kartu ir laukė. R. Č. pirmąją striukę pakabino atgal ir pasiėmė kitą - rudos spalvos su gobtuvu, kuri kainavo apie 179,00 litus su akcija. Pasiėmęs šią striukę, vėl nuėjo į persirengimo kabiną. Kabinoje pasimatavo striukę ir ant esamo barkodo, kuris buvo ant apykaklės, uždėjo kitos striukės barkodą. Tuomet R. Č. išėjo iš kabinos ir padavė mamai striukę. Kai padavė striukę, R. Č. ir jo draugas išėjo iš parduotuvės, prie kasų laukė mamos. Mamai priėjus prie kasos ir kasos darbuotojui nuskanavus barkodą, atėjo apsaugos darbuotojas, kuris sulaiką mamą ir R. Č. su draugu (b. l. 21).

Kaltinimas R. Č., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., grindžiamas surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-7), UAB „Maxima“ raštu dėl ikiteisminio tyrimo (b. l. 8), išėmimo aktu (b. l. 9), R. N. apklausos protokolu (b. l. 10-11), G. G. apklausos protokolu (b. l. 12-13), E. K. apklausos protokolu (b. l. 14-15), I. Č. apklausos protokolu (b. l. 17-18), R. Č. apklausos protokolu (b. l. 20-21).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Pažymėtina, kad šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (žr. administracines bylas Nr. N62-800/2007, N556-1482/2008). Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek kitoje surinktoje medžiagoje nurodyta, kad R. Č. prekybos centre „Maxima XXX“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pasikėsino įsigyti vyrišką striukę 186,46 litais pigiau. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tą patvirtina ir prekybos centro „Maxima“ rašytiniai duomenys. Duomenų apie tai, kad R. Č. būtų praėjęs pro kasas ir išsinešęs svetimą turtą nėra. Todėl teismas laiko, kad pažeidimas negali būti laikytinas baigtu, nes svetimas turtas nebuvo užvaldytas ir R. Č. negalėjo jo valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad R. Č. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis būtų pagrobęs svetimą turtą, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., bylos teiseną R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.