Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. N. ir L. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai D. N. ir L. N. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, panaikinti santuokos įregistravimo apskaitos įrašą ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2021 m. gegužės mėnesio, todėl šiuo atveju santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti notaro kompetencijai.

8. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau argumentuoja, kad notarinis santuokos nutraukimas yra alternatyva, santuoką bendru sutarimu galima nutraukti tiek teisme, tiek notarine tvarka, kad kreipiantis į notarą bus patiriamos papildomos išlaidos, kad kreditorius gali prieštarauti dėl pareiškėjų prievolių modifikavimo, dėl ko bus būtina kreiptis į teismą.

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

10. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintų sąlygų visumai – notarine ar teismine. Įstatymas imperatyviai numato, kad, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą gali būti nutraukiama notarine tvarka ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka. Esant imperatyviai teisės normai, atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjų patirtinų papildomų išlaidų kreipiantis į notarą, laikytinas nepagrįstu.

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjų prašymas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

12. Taip pat pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjų kreditoriaus tikėtinų prieštaravimų pateikimo yra paremtas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti jį pagrįstu.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, aktualias sprendžiant pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.