Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1055-450/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-14
Bylos Nr.: 2A-1055-450/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-05891-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: A. G., A. S., T., A.
Atsakovas: Danske Bank A

Kategorijos

42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1055-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05891-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.3.; 63.2.; 121.21.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., A. S., T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., A. S. ir T. S. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir papildomų palūkanų pagal sutartį sankcijos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje): D. Š., V. Š., R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. G., A. S. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiomis 2010 m. kovo 5 d. susitarimo Nr. BP0125041331-P-3 1 punkto sąlygą, nustatančią pareigą ieškovei A. G. paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai įkeisti: 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui R. G., 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ieškovams T. S. ir A. S., 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š.; nustatytą sankciją, jog ieškovei A. G. neįvykdžius minėtos pareigos, būtų taikoma dviem procentais padidintų metinių palūkanų norma, skaičiuojama nuo pažeidimo įvykdymo dienos iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui; sąlygą, nustatančią, jog ieškovei A. G. neįvykdžius minėtos pareigos, laikoma, jog buvo padarytas 2004 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. BP0125041331 sąlygų esminis pažeidimas, suteikiantis atsakovui teisę nutraukti 2004 m. gruodžio 8 d. kredito sutartį Nr. BP0125041331 ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis. Ieškovai taip pat prašė panaikinti kaip papildomas 2 proc. dydžio palūkanas (įskaitant delspinigius) priskaičiuotą 33 808,78 Lt (9 791,70 EUR) dydžio sankcijos sumą už 2010 m. kovo 5 d. susitarimo BP0125041331-P-3 1 punkte ir 2010 m. kovo 5 d. susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 12 punkte įtvirtintų ieškovės A. G. pareigų neįvykdymą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 8 d. tarp atsakovo ir ieškovės A. G. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BP0125041331 (toliau – Kredito sutartis BP), kuri buvo pakeista ir papildyta 2006 m. sausio 23 d. susitarimu Nr. BP0125041331-P-1, 2006 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. BP0125041331-P-2, 2010 m. kovo 5 d. susitarimu BP0125041331-P-3 (toliau pastarasis – Susitarimas BP). Susitarimo BP 1 punkte, papildomai užtikrinant Kredito sutartimi BP prisiimtų prievolių vykdymą, ieškovei A. G. buvo nustatyta pareiga paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. atsakovo naudai įkeisti: 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui R. G., 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovei A. G., 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ieškovams T. S. ir A. S., 4) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š.. Kadangi atsakovo naudai paskesniu įkeitimu nėra įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams T. S. ir A. S., ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š., atsakovas ieškovės atžvilgiu taiko Susitarimo BP 1 punkte numatytą sankciją, t. y. 2 procentiniais punktais padidino metines palūkanas pagal Kredito sutartį BP. Tarp atsakovo ir ieškovės A. G. 2006 m. spalio 12 d. buvo sudaryta kita kredito sutartis Nr. KKT1103060594 (toliau – Kredito sutartis KKT), kuri buvo pakeista ir papildyta 2010 m. kovo 5 d. susitarimu Nr. KKT1103060594-P-1 (toliau – Susitarimas KKT). Pagal Susitarimo KKT 13 punktą, papildomai užtikrinant Kredito sutartimi KKT prisiimtų prievolių vykdymą, ieškovei A. G. buvo nustatyta pareiga paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. atsakovo naudai įkeisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovei A. G.. Pagal Susitarimo KKT 12 punktą, ieškovei A. G. buvo nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaryti notarų biure bei įregistruoti hipotekos skyriuje lakštų, kuriais užtikrintas ieškovės A. G. prievolės, kylančios iš Kredito sutarties KKT, įvykdymas, pakeitimus. Ieškovė nesudarė notarų biure ir neįregistravo hipotekos skyriuje hipotekos lakšto, kuriuo atsakovo naudai įkeisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), pakeitimo, todėl atsakovas ieškovės A. G. atžvilgiu taiko Susitarimo KKT 12 ir 13 punktuose numatytą sankciją, t.y. 2 procentiniais punktais padidino metines palūkanas pagal Kredito sutartį KKT. Bendra ieškovei A. G. priskaičiuotų padidintų palūkanų suma (įskaitant delspinigius) 2012 m. kovo 2 d. pagal Kredito sutartį BP ir Kredito sutartį KKT yra 33 808,78 Lt (9 791,70 EUR). Nurodė, kad ieškovė A. G. negalėjo įkeisti tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š. priklausančio žemės sklypo, kadangi šį sklypą nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. buvo areštavęs Vilniaus apygardos teismas. Ieškovams T. S. ir A. S. priklausantį žemės sklypą, antstolis areštavo tik nuo 2010 m. balandžio 14 d., tačiau atsakovas nepasinaudojo jam priklausiusia teise reikalauti iš ieškovės aktyvių veiksmų įkeičiant žemės sklypą iki 2010 m. kovo 19 d. Ieškovė A. G. negalėjo įvykdyti Susitarimo KKT 12 punkte įtvirtintos pareigos hipotekos registre įregistruoti prievolės, kylančios iš Kredito sutarties KKT, užtikrinimo pakeitimus, nes objektyviai neturėjo teisės įkeisti ne jai nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus (LR CK 6.3 str. 4 d.). Kadangi atsakovui taikant papildomų palūkanų sankciją ieškovei A. G., kartu didėja ir su ieškove solidariai atsakingų asmenų atsakomybės apimtis, todėl bendraieškoviai byloje prieš atsakovą yra už ieškovės prievolių pagal Kredito sutartį KKT įvykdymą laidavę T. S. ir A. S.. Pažymėjo, kad ieškovė A. G. yra vartotoja, dėl patirties ir žinių stokos nebuvo pajėgi veiksmingai ir aktyviai derėtis dėl Kredito sutarties BP sąlygų su banku, kuris yra profesionalas kreditavimo srityje ir tokių sutarčių sudarymas yra jo komercinė veikla. Atsakovas, kaip profesionalas, turėjo numatyti, jog ieškovė A. G. negalės tinkamai įvykdyti jo nustatytos pareigos ir tokiu būdu bankas galės taikyti 2 proc. didesnes palūkanas ieškovės periodiniams mokėjimams pagal Kredito sutartį BP. Taigi Susitarimo BP 1 punkto sąlyga, nustatanti galimybę be papildomo vartotojo įspėjimo bankui taikyti 2 proc. didesnes palūkanas, jei ieškovė neįkeičia jai nuosavybės teise nepriklausančių žemės sklypų, pagal CK 6.188 str. laikytina nesąžininga ir neproporcingai apsunkinanti ieškovės A. G., kaip vartotojos, teises.

Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai formuluojami dėl susitarimo, sudaryto tarp A. G. ir atsakovo, sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, todėl ieškovai T. S. ir A. S. neturi reikalavimo teisės pagal šį susitarimą. Ieškovė A. G., siekdama vilkinti atsiskaitymą pagal Kredito sutartį KKT, atsakovo atžvilgiu inicijavo kitas civilines bylas. Šalių sudarytais Susitarimais KKT ir BP, kuriais buvo susitarta dėl kredito sumų, kitokių kredito grąžinimo terminų bei papildomų užtikrinimo priemonių, ginčai buvo išspręsti taikiai ir ieškovai tą pačią dieną atsiėmė kitose bylose pareikštus ieškinius. Susitarimo BP 1 punktu ieškovė A. G. įsipareigojo paskesniu įkeitimu įkeisti 4 žemės sklypus, kurių įsigijimui jai buvo suteikta paskola pagal Kredito sutartį KKT. Pažymėjo, kad CK 6.3 str. 4 d. turima omenyje visiškas, t. y. objektyvus negalėjimas įvykdyti prievolės, o ne santykinis. Žemės sklypas gali būti įkeistas, jeigu areštas būtų panaikintas, įvykdžius prievolę trečiajam asmeniui. Ieškovė, pagal Susitarimo BP 1 p. įkeisdama vieną iš keturių sklypų, iš dalies įvykdė prievolę ir todėl patvirtino šį sandorį. Tam tikrų žemės sklypų nepriklausymas A. G. nuosavybei, nesutrukdė jai pirminiu įkeitimu įkeisti šiuos sklypus pagal Kredito sutartį KKT. Ieškovai neargumentavo, kodėl pagal Susitarimo KKT 12 p. skaičiuojamos palūkanos turėtų būti panaikintos, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad padidintų palūkanų sąlyga kredito sutartyse numatyta kaip banko interesų apsaugos priemonė, kad A. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas gautų kompensaciją. Susitarimus A. G. pasirašė laisva valia, niekieno neverčiama. Susitarimo KKT 18.3 ir Susitarimo BP 5.3 ir 5.4 punktais ieškovė užtikrino, kad šių susitarimų sąlygos yra aptartos individualiai ir nepažeidžia jos teisių bei interesų, dėl to negali būti taikomi CK 6.188 str. įtvirtinti nesąžiningumo kriterijai. Pats susitarimo, kaip atskiro kredito sutartį keičiančio ir pildančio dokumento, pobūdis lemia, kad jo sąlygos yra aptariamos individualiai. Tuo tarpu Kredito sutartis KKT yra komercinio pobūdžio kredito sutartis, kurią ieškovė sudarė veikdama kaip verslininkė. Atkreipė dėmesį, kad A. G. paraiškoje kreditui gauti nurodė turinti Tarptautinio verslo specialybę ir einanti finansų direktorės pareigas stambioje įmonėje, todėl, prisiimdama papildomus finansinius įsipareigojimus, turėjo pakankamai finansinių žinių ir puikiai suvokė savo veiksmų prasmę, rizikingumą, galimą ekonominio vystymosi cikliškumą ir niekieno neverčiama prisiėmė riziką dėl savo mokumo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovų A. G., A. S. ir T. S. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 8 d. atsakovas Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) ir ieškovė A. G. sudarė Kredito sutartį BP, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 115 848 EUR kreditą būsto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui. Kredito sutartis BP buvo pakeista ir papildyta 2006 m. sausio 23 d. susitarimu Nr. BP0125041331-P-1, 2006 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. BP0125041331-P-2, 2010 m. kovo 5 d. susitarimu BP0125041331-P-3. Pirmaisiais dviem susitarimais buvo pakeista palūkanų norma, padidinta kredito suma, pratęstas kredito grąžinimo terminas. Trečiuoju – Susitarimu BP, pagal 1 punktą ieškovė A. G., papildomai užtikrindama Kredito sutartimi BP prisiimtų prievolių vykdymą, įsipareigojo paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. atsakovo naudai įkeisti: 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį trečiajam asmeniui R. G., 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovei A. G., 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ieškovams T. S. ir A. S., 4) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š.. Susitarimo BP 1 punkte taip pat numatyta, kad ieškovei A. G. neįvykdžius minėtos pareigos, nuo pažeidimo įvykdymo dienos iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui, kredito atžvilgiu atsakovas turi teisę taikyti 2 procentiniais punktais padidintas palūkanas be papildomo ieškovės įspėjimo. Be to, šalys susitarė, jog minėtos sąlygos neįvykdymas yra laikomas esminiu Kredito sutarties BP sąlygų pažeidimu ir suteikia atsakovui teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį BP ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis. 2006 m. spalio 12 d. atsakovas ir ieškovė A. G. sudarė Kredito sutartį KKT, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 760 000 Lt kreditas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, su sąlyga, kad šie sklypai bus įkeisti banko naudai, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą. Ieškovės A. G. prievolių pagal Kredito sutartį KKT įvykdymui užtikrinti 2010-03-05 ieškovai T. S. ir A. S. pasirašė laidavimo sutartis su atsakovu. Kredito sutartis KKT buvo pakeista ir papildyta 2010 m. kovo 5 d. Susitarimu KKT, pagal kurį ieškovė A. G. įsipareigojo paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaryti notarų biure bei įregistruoti hipotekos skyriuje lakštų, kuriais užtikrintos jos prievolių, kylančių iš Kredito sutarties KKT, įvykdymas, pakeitimus (12 p.) bei paskesniu įkeitimu atsakovo naudai įkeisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (13 p.). Susitarime KKT taip pat numatyta, kad ieškovei A. G. neįvykdžius minėtų įsipareigojimų, nuo pažeidimo įvykdymo dienos iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui, kredito atžvilgiu atsakovas turi teisę taikyti 2 procentiniais punktais padidintas palūkanas be papildomo ieškovės įspėjimo. Ieškovė A. G. neįvykdė dalies Susitarimu BP ir Susitarimu KKT prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas jai priskaičiavo 9 791,70 EUR padidintų palūkanų ir delspinigių. CK 6.244 str. numatyta, kad sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ieškovai ginčija su atsakovu sudarytų Susitarimų BP ir KKT sąlygas keliais aspektais. Pirmiausia, ieškovai remiasi CK 6.3 str. 4 d. įtvirtinta bendrąja nuostata, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, teigdami, kad ieškovė A. G., sudarydama su atsakovu minėtus susitarimus, objektyviai negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų įkeisti tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas jau buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Toks minėtos normos aiškinimas yra klaidingas, kadangi prievolės dalyku negali būti tai, kas absoliučiai yra neįvykdoma. Pažymėtina, kad žemės sklypas apskritai gali būti įkeistas paskesniu įkeitimu. Jeigu konkrečiu atveju yra tam tikros teisinės kliūtys tam tikram veiksmui atlikti, tai nereiškia, kad toks veiksmas negali būti įvykdomas esant kitokioms aplinkybėms. Šiuo atveju ieškovė A. G., sudarydama kredito sutarties pakeitimą, kuriuo įsipareigojo bankui įkeisti paskesniu įkeitimu žemės sklypus, kurių įsigijimui ji su tuo pačiu banku buvo sudariusi kitą kredito sutartį, turėjo žinoti, kad vienas iš šių žemės sklypų yra areštuotas. Taigi ieškovė, prisiimdama tokius įsipareigojimus, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad turto areštas minėto konkretaus žemės sklypo atžvilgiu būtų panaikintas. Ieškovų argumentas, jog atsakovas turėjo pareikalauti iš ieškovės A. G. aktyvių veiksmų įkeičiant ieškovams T. S. ir A. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. kovo 19 d., nes antstolis areštavo šį sklypą tik nuo 2010 m. balandžio 14 d., yra nepagrįstas, kadangi ieškovei buvo nustatytas konkretus terminas sutartinės prievolės įvykdymui, todėl atsakovas neturėjo pareigos imtis papildomų veiksmų, raginant ieškovę vykdyti savo įsipareigojimus. Suėjus terminui, atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovės vykdyti susitarimą, tačiau atsakovo teisės reikalauti įvykdyti prievolę nepasinaudojimas neatleidžia ieškovės nuo šios prievolės vykdymo. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė A. G. objektyviai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo įkeisti žemės sklypus, kurie jai nepriklausė nuosavybės teise, nes svetimo daikto hipoteka yra numatyta CK 4.181 str. Be to, šį argumentą paneigia tai, kad visi minėti keturi sklypai jau buvo įkeisti pirminiu įkeitimu kaip ieškovės A. G. sutartinių prievolių pagal Kredito sutartį KKT įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė A. G., vykdydama Susitarimo BP 1 punkto sąlygas, antriniu įkeitimu įkeitė ne tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir trečiajam asmeniui R. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bankas negali paskolos gavėjo priversti įkeisti svetimus daiktus, paprastai patys kredito gavėjai nurodo turtą, nebūtinai priklausantį jiems nuosavybės teise, kurį įkeisti sutinka savininkai, nes juos su kredito gavėju sieja tam tikras ryšys (giminystės ir pan.). Ieškovė A. G., įsipareigodama įkeisti minėtus sklypus, žinojo, kad jie priklauso kitiems asmenims, todėl negali remtis šiuo argumentu, teigdama, kad jos prievolės dalykas yra tai, kas neįvykdoma. Be to, ieškovė A. G. pripažįsta, kad iš dalies įvykdė Susitarimus BP ir KKT, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Trečiojo asmens R. G. nurodytas argumentas, jog ieškovė A. G. savo įsipareigojimus pagal Susitarimą KKT įvykdė ne atlikdama ankstesnio hipotekos lakšto pakeitimus, bet sudarydama naują hipotekos lakštą, dėl to jai neturi būti taikoma 2 proc. padidintų palūkanų sankcija, atmestinas kaip nepagrįstas. 2 proc. padidintų palūkanų sankcija numatyta tiek Susitarimo KKT 12 punkto sąlygos, tiek ir 13 punkto sąlygos nevykdymo atveju. Įkeisdama butą (duomenys neskelbtini), ieškovė A. G. įvykdė Susitarimo KKT 13 punkto reikalavimus, tačiau byloje nėra duomenų, ir tai pripažįsta patys ieškovai, kad Susitarimo KKT 12 punkte numatytas įsipareigojimas įregistruoti hipotekos lakštų pakeitimus ieškovė įvykdė. Kadangi ieškovė A. G. nustatytais terminais neįvykdė Susitarimo BP 1 punkte ir Susitarimo KKT 12 punkte numatytų įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai priskaičiavo padidintas palūkanas, numatytas kaip sankciją už minėtų įsipareigojimų neįvykdymą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šių įsipareigojimų įvykdymui atsakovas buvo nustatęs papildomą terminą, tačiau ieškovė jų vis tiek neįvykdė. Taigi ieškovų reikalavimas panaikinti kaip papildomas 2 proc. dydžio palūkanas (įskaitant delspinigius) priskaičiuotą 9 791,70 EUR dydžio sankcijos sumą atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas aspektas, kuriuo rėmėsi ieškovai, yra tai, kad pagal CK 6.188 str. ieškovų ginčijamos minėtų susitarimų sąlygos laikytinos nesąžiningomis ir neproporcingai apsunkinančiomis ieškovės A. G., kaip vartotojos, teises. Atsakovas neginčijo, kad Kredito sutartis BP yra vartojimo sutartis. CK 6.188 str. 2 d. nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Susitarimo BP 5.3 punkte numatyta, kad kredito gavėjas, t. y. ieškovė A. G., užtikrina, kad šio susitarimo sąlygos su kredito gavėju buvo aptartos individualiai ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams; 5.4 punkte numatyta, kad šis susitarimas nepažeidžia kredito gavėjo kaip vartotojo teisių ir interesų. Analogiškos nuostatos numatytos ir Susitarimo KKT 18.3 bei 18.4 punktuose. Susitarimai, kurių sąlygas ginčija ieškovai, buvo sudaryti dėl ieškovės A. G. sudarytos vartojimo Kredito sutarties BP ir komercinio pobūdžio Kredito sutarties KKT sąlygų pakeitimų, šiais susitarimais iš esmės buvo daromos nuolaidos ieškovei keičiant palūkanų normą, pratęsiant kredito grąžinimo terminą ir didinant kredito sumą, tokiu būdu siekiant taikiai išspręsti teisminius ginčus, kuriuos inicijavo pati ieškovė. Susitarimus ieškovė pasirašė savo laisva valia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamos susitarimų sąlygos su ieškove A. G. buvo aptartos individualiai, jos negali būti laikomos atsakovo kaip stipresniosios sutarties šalies primestomis sąlygomis, todėl negali būti laikomos nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis pagal CK 6.188 straipsnį. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šalys gali susitarti dėl papildomo įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo ir toks susitarimas atitinka įstatymų, reglamentuojančių bankų veiklą, reikalavimus. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą ieškovų A. S. ir T. S. reikalavimo teisės atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad pagal bendrąją taisyklę prievolės neįvykdymo atveju skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (CK 6.81 str. 1 d., 2 d.). Ieškovų ginčijamos susitarimų sąlygos lemia kredito gavėjos A. G. papildomus įsipareigojimus, dėl to padidėjo ir laiduotojų A. S. bei T. S. atsakomybės apimtis. Taigi laikytina, kad ieškovai A. S. ir T. S. turi teisę ginčyti susitarimų, dėl kurių įvykdymo laidavo, sąlygas. Įvertinęs šalių pateiktų įrodymų ir argumentų visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas pripažinti ginčijamų Susitarimų BP ir KKT sąlygas negaliojančiomis, todėl ieškinys netenkintinas. Atsižvelgdamas į atsakovo patirtų išlaidų dydį bei vadovaudamasis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.), teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino iki 2 700,00 Lt, jas priteisdamas atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 900 Lt sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. G., A. S. ir T. S. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė imperatyvias vartotojų teisinės apsaugos doktriną įtvirtinančias teisės normas. Kilus ginčui dėl Kredito sutarties BP vykdymo kilus ginčui ieškovei A. G. priskirtinas vartotojos statusas, suponuojantis jos atžvilgiu specialią teisinę apsaugą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad Susitarimo BP 1 punkto sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis ir neproporcingai apsunkinančiomis ieškovės A. G. civilinę atsakomybę. Ieškovė A. G. Kredito sutartį BP keičiantį Susitarimą BP sudarė siekdama, kad Kredito sutartis BP būtų tęsiama, o kartu išsaugotas neprarastas jos gyvenamasis būstas - butas. Būdama silpnesnioji Kredito sutarties BP šalis (vartotoja), dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ji negalėjo aktyviai dalyvauti derybose su atsakovu sudarant Susitarimą BP. Todėl pagal Susitarimo BP 1 punktą ieškovė A. G. buvo priversta prisiimti įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto [žemės sklypų] įkeitimo. Kadangi disponuoti svetimais žemės sklypais ieškovė A. G. negalėjo vien tik savo valios pastangomis, o žemės sklypų įkeitimas atsakovo naudai buvo galimas tik patiriant papildomus kaštus, Susitarimo BP 1 punkto įvykdymas ieškovei tapo neįmanomas. Atsakovas, kaip komercinės kreditavimo veiklos profesionalas, turėjo aiškiai numatyti, jog ieškovė A. G. negalės įvykdyti jai primestų pareigų ir tokiu būdu atsakovas galės taikyti 2 proc. didesnes palūkanas ieškovės periodiniams mokėjimams pagal Kredito sutartį BP.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad Susitarimo BP 1 punkto sąlyga dėl esminio Kredito sutarties BP pažeidimo yra neteisėta dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, reguliuojančioms kredito davėjo teisę vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį (LR CK 1.80 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartis BP yra vartojimo kredito sutartis, Kredito sutarties BP vienašalį nutraukimą atsakovo iniciatyva apibrėžiančios sąlygos privalo būti vertinamos vartotojo teisinės apsaugos doktrinos kontekste. Susitarimo BP sudarymo metu buvo taikomos vartojimo kreditą reglamentuojančios LR CK nuostatos, galiojusios iki 2011 m. balandžio 1 d. Susitarimo BP 1 punkte numatyta Kredito sutarties BP esminio pažeidimo sąlyga yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia pagal LR CK 1.80 str. 1 d., nes jos įvykdymas savaime nereiškia, jog taip pat bus įvykdytos ir visos imperatyvios sąlygos, nustatytos ginčo teisiniam santykiui taikomoje LR CK 6.889 str. redakcijoje.

3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CK 6.205 str., nepagrįstai nekonstatavo, jog Susitarimo KKT 12 punkto sąlygos ieškovės A. G. buvo įvykdytos, todėl papildomų 2 proc. dydžio palūkanų sankcija atsakovo buvo pritaikyta neteisėtai. Apeliantų nuomone, paskolos, suteiktos pagal Kredito sutartį KKT, valiuta, prievolės sumos dydis bei prievolės įvykdymo terminas pakeisti ne atliekant ankstesnio hipotekos lakšto pakeitimus, bet sudarant naują hipotekos lakštą, nereiškia ieškovės A. G. įsipareigojimų pagal Susitarimo KKT 12 punktą nevykdymo. Todėl 2 proc. dydžio padidintų palūkanų sankcija, atsakovo taikoma ieškovei A. G. pagal Susitarimą KKT, yra neteisėta ir nepagrįsta.

4. Kredito sutarties BP bei Susitarimo BP sudarymo metu galiojo ir šiuo metu galioja nagrinėjamam ginčui taikytinos LR CK 6.188 str. 1, 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Pagal LR CK 6.188 str. 2 d. individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas; pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (LR CK 6.188 str. 4 d.). Atsakovas šios pareigos neįvykdė ir jokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 178 str.). Vienok teismas sprendime konstatavo, kad Susitarimo BP 5.3. punkte buvo numatyta, jog ieškovė A. G. užtikrina, kad šio susitarimo sąlygos su ja buvo aptartos individualiai. Apeliantų nuomone, vien tokios sąlygos atsakovo iniciatyva įtraukimas į Susitarimą BP nereiškia faktiškai įvykusio individualaus visų Susitarimo BP sąlygų aptarimo. Teismas, aiškindamas Susitarimo BP sąlygas tokiu būdu, kad apeliantai turėjo pareigą įrodyti, jog su ieškove A. G. atsakovas individualiai aptarė Susitarimo BP 1 punkto sąlygą, pažeisdamas imperatyvią LR CK 6.188 str. 4 d. normą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantams, taip pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, paliekant skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pagal CK 6.188 str. 5 d., siekiant įvertinti, ar sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti atsižvelgiama į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Susitarimas Nr. 3 buvo sudarytas Bankui siekiant sudaryti sąlygas A. G. išsaugoti su Banku sudarytas kredito sutartis nepaisant to, kad A. G. netinkamai vykdė su Banku sudarytas kredito sutartis. Susitarimo Nr. 3 sudarymo priežastys bei aplinkybės pagrindžia, jog A. G. aktyviai veikė, siekdama Susitarimo Nr. 3 sudarymo ir pilnai įvertino bei sutiko su Susitarimo Nr. 3 sąlygomis. Šioje byloje pareikštas A. G. ieškinys dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo nėra vienintelis tarp ieškovės ir Banko vykstantis teisminis ginčas, susijęs su A. G. sudarytomis kredito sutartimis. Nors byla Nr. 2-26817-466/2009 buvo siekta vilkinti atsiskaitymą pagal Kredito sutartį KKT, 2010-03-05 tarp Banko ir A. G. buvo pasirašytas Susitarimas KKT, kuriuo ginčas išspręstas taikiai. Susitarimo pasirašymo dieną buvo priimta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-05 nutartis, kuria ieškovų ieškinys dėl Kredito sutarties KKT pakeitimo paliktas nenagrinėtas. Tą pačią dieną kaip ir Susitarimas KKT buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 3. Susitarimo Nr. 3 1 p. A. G. įsipareigojo įkeisti paskesniu įkeitimu 4 žemės sklypus, įkeistus pirminiu įkeitimu pagal Kredito sutartį KKT. Taikaus susitarimo, kaip ir pačios Kredito sutarties KKT, A. G. taip pat nevykdė. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog Susitarimo Nr. 3 sudarymas ir jo sąlygos buvo nulemtos šalių derybomis ir abipusio šalių siekio išsaugoti sudarytas kredito sutartis. Visiškai nepagrįsti apeliantų motyvai dėl A. G. kompetencijos suvokti sudaromų Susitarimo Nr. 3 ir Susitarimo KKT sąlygas bei jų pasekmes stokos. Kreditas pagal Kredito sutartį KKT suteiktas keturių žemės sklypų, pirkimui ir infrastruktūros vystymui, kredito lėšos panaudotos keturiems pirkėjams atitinkamai įsigyjant keturis žemės sklypus, kas leidžia daryti išvadą, kad A. G. Kredito sutartį KKT sudarė veikdama kaip verslininkė. Pažymėtina ir tai, kad sudarydama Kredito sutartį KKT, ieškovė paraiškoje deklaravo, kad Concordia universitete yra baigusi Tarptautinio verslo specialybę, dvejus metus iki Kredito sutarties KKT sudarymo dirbo vienoje didžiausių ryšio operatorių bendrovių „Omnitel“, o sutarties sudarymo metu ėjo UAB „Elmenhorster Lietuva“ finansų kontrolierės pareigas. A. G. 2011-07-29 sudarė darbo sutartį su UAB „Boen Lietuva“ finansų direktorės pareigoms užimti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Susitarimu Nr. 3 ir Susitarimu KKT prisiimdama papildomus įsipareigojimus ji turėjo pakankamai žinių ir puikiai suvokė savo veiksmų prasmę, jų rizikingumą ir niekieno neverčiama prisiėmė riziką dėl savo galimybių įvykdyti Susitarimo Nr. 3 ir Susitarimo KKT sąlygas. Aiškinimas, kad A. G. įsipareigojimo įkeisti įvykdymas buvo neįmanomas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. CK nustatytas draudimas prievolės dalyku nustatyti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.), reiškia prievolės neteisėtumą tik tais atvejais, kai prievolės įvykdymo neįmanomumas yra visiškas. Šiuo atveju neegzistavo ir neegzistuoja objektyvus neįmanomumas įvykdyti prievolę, kadangi žemės sklypai gali būti įkeisti kaip tokie. Aplinkybė, kad Susitarimo Nr. 3 1 p. ginčijamas ne kaip toks, bet tik trijų sklypų atžvilgiu rodo apeliantų nenuoseklumą bei apeliacinio skundo nepagrįstumą. A. G., įkeisdama vieną iš keturių sklypų pagal Susitarimo Nr. 3 1 p., iš dalies įvykdė prievolę ir todėl patvirtino šį sandorį. Apeliaciniame skunde akcentuojamas tam tikrų žemės sklypų nepriklausymas A. G. nuosavybei, tačiau tai nesutrukdė pirminiu įkeitimu įkeisti sklypus pagal Kredito sutartį KKT, taip pat nesutrukdė iš dalies įvykdyti Susitarimo Nr. 3 1 p., pagal kurį savininkė R. G. įkeitė žemės sklypą antriniu įkeitimu už A. G. prievoles Bankui. Apeliacinio skundo reikalavimai ir argumentai dėl Susitarimo Nr. 3 sąlygų nesąžiningumo ir neproporcingumo nagrinėjamoje byloje net neturėtų būti keliami, nes CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Bankas įrodė, kad Susitarimo Nr. 3 ir Susitarimo KKT nuostatos buvo aptartos individualiai, be to, pats susitarimo kaip atskiro kredito sutartį keičiančio ir pildančio dokumento pobūdis lemia, kad jo sąlygos yra aptariamos individualiai, todėl ginčijamos sąlygos nepažeidžia CK 6.188 str. reikalavimų. Apeliantai CK 6.889 str. nustatytu ribojimu kredito davėjui nutraukti sutartį remiasi nepagrįstai, nes CK 6.889 str. nustatyti ribojimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Susitarimo Nr. 3 sudarymo metu galiojusi CK VI knygos XLIII skyriaus 3 skirsnio „Vartojimo kreditas“ redakcija nustatė, kad šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamai daiktą (CK 6.886 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju kreditas A. G. pagal Kredito sutartį BP buvo suteiktas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, Susitarimu Nr. 3 šalys taip pat susitarė dėl papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo užtikrinant kredito pagal Kredito sutartį BP grąžinimą, todėl vadovaujantis CK 6.886 str. 3 d. 1 p. nuostata, ribojanti kredito davėjo teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, negali būti taikoma. Nurodė, kad A. G. tinkamai Susitarimo KKT 12 p. nustatytos sąlygos neįvykdė ir sankcija už šios sąlygos netinkamą įvykdymą buvo taikoma pagrįstai. Susitarimu KKT šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl papildomų palūkanų skaičiavimo sąlygų, jei nėra įvykdomi Susitarimo KKT nustatyti įsipareigojimai. Susitarimu KKT buvo nustatyti du savarankiški pagrindai padidintų palūkanų sankcijai taikyti ir šie pagrindai apibrėžti atskiruose Susitarimo KKT 12 ir 13 punktuose. A. G. įvykdė tik Susitarimo KKT 13 p. nustatytą sąlygą, tačiau neįgyvendino pareigos, numatytos Susitarimo KKT 12 p., kurio neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas šalių sutarimu nustato Banko teisę taikyti padidintų palūkanų skaičiavimo sankciją. Susitarimo KKT 12 p. yra galiojantis ir nėra ginčijamas, todėl šalims turi įstatymo galią ir A. G. turi pareigą įvykdyti šiame punkte nustatytas sąlygas, o Bankas dėl netinkamo A. G. įsipareigojimų vykdymo pagrįstai bei teisėtai taikė šalių Susitarimu KKT nustatytą sankciją. Priešingai nei teigia apeliantai, Bankas tinkamai įvykdė CK 6.188 str. 4 d. nustatytą pareigą įrodyti, jog Susitarimo Nr. 3 ir Susitarimo KKT sąlygos buvo aptartos individualiai - pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius susitarimų sudarymo aplinkybes bei kontekstą, paaiškino susitarimų sudarymo motyvus, nurodė tikrąsias susitarimų sudarymo priežastis, todėl tinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą. Teismas ištyrė ir įvertino bylos šalių pateiktus paaiškinimus bei įrodymus ir sprendime konstatuodamas, kad susitarimų sąlygos buvo individualiai aptartos su A. G., rėmėsi Susitarimo Nr. 3 5.3 p. bei papildomai savo poziciją teismas motyvavo byloje pateiktais įrodymais bei paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų A. G., A. S. ir T. S. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovų A. G., A. S. ir T. S. apeliacinio skundo ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovės A. G. ir atsakovo Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas) buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. BP0125041331. Šios sutarties pagrindu atsakovas suteikė ieškovei 115 848 EUR kreditą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui. Kredito sutartis buvo iš dalies pakeista bei papildyta 2006 m. sausio 23 d. Susitarimu Nr. BP0125041331-P-1, 2006 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimu Nr. BP0125041331-P-2 ir 2010 m. kovo 5 d. Susitarimu Nr. BP0125041331-P-3. Susitarimo Nr. BP0125041331-P-3 1 punktu ieškovė A. G. įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio susitarimo pasirašymo įkeisti bankui paskesniu įkeitimu keturis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai nevykdant nustatyto įsipareigojimo, buvo numatyta, kad nuo pažeidimo įvykdymo dienos iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui, kredito atžvilgiu atsakovas turi teisę taikyti 2 procentiniais punktais padidintas palūkanas be papildomo ieškovės įspėjimo. Be to, šios sąlygos nevykdymas yra laikomas esminiu kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimu ir suteikia bankui teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis. 2006 m. spalio 12 d. atsakovas ir ieškovė A. G. pasirašė Kredito sutartį Nr. KKT1103060594, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 760 000 Lt kreditas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, su sąlyga, kad šie sklypai bus įkeisti banko naudai, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą. Ieškovės A. G. prievolių pagal šią kredito sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovai T. S. ir A. S. pasirašė laidavimo sutartis su atsakovu. Kredito sutartis Nr. KKT1103060594 buvo iš dalies pakeista ir papildyta 2010 m. kovo 5 d. Susitarimu Nr. KKT1103060594-P-1, kuriuo ieškovė A. G. įsipareigojo paskesniu įkeitimu ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaryti notarų biure bei įregistruoti hipotekos skyriuje lakštų, kuriais užtikrintos jos prievolių, kylančių iš Kredito sutarties KKT, įvykdymas, pakeitimus (kredito valiutą, prievolės sumos dydį bei prievolės įvykdymo terminą) (12 p.) bei paskesniu įkeitimu atsakovo naudai įkeisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (13 p.). Susitarime taip pat buvo numatyta, kad ieškovei A. G. neįvykdžius minėtų įsipareigojimų, nuo pažeidimo įvykdymo dienos iki kitos mokėjimo dienos po tokio pažeidimo ištaisymo ir atitinkamo rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui, kredito atžvilgiu atsakovas turi teisę taikyti 2 procentiniais punktais padidintas palūkanas be papildomo ieškovės įspėjimo (12 p., 13 p.). Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovė A. G. iš dalies neįvykdė Susitarimu Nr. BP0125041331-P-3 prisiimtų įsipareigojimų paskesniu įkeitimu įkeisti Bankui nurodytus žemės sklypus bei Susitarimu Nr. KKT1103060594-P-1 nustatytų įpareigojimų įregistruoti atitinkamus hipotekos lakštų pakeitimus. Ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas, taikydamas susitarimų Nr. BP0125041331-P-3 ir Nr. KKT1103060594-P-1 nuostatas, priskaičiavo ieškovei 2 procentiniais punktais padidintų palūkanų bei delspinigių. Šiuo atveju buvo pareikštas ieškinys dėl Susitarimo Nr. BP0125041331-P-3 1 punkto sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovo ieškovei priskaičiuotų papildomų 33808,78 Lt dydžio palūkanų [įskaitant netesybas], kaip sankcijos sumos už Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto bei Susitarimo Nr.KKT1103060594-P-1 12 punkto įtvirtintų ieškovės A. G. pareigų nevykdymą, panaikinimo.

Ieškovai, ginčydami Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygas, kurios nustatė ieškovės A. G. įsipareigojimus įkeisti paskesniu įkeitimu keturis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kaip teisinį pagrindą nurodė LR CK 6.3 str. 4 d., kuri nustato, jog prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Ieškovų tvirtinimu, A. G., sudarydama sutartį su atsakovu, objektyviai negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes, viena vertus, ji neturėjo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kita vertus, Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 sudarymo metu tretiesiems asmenims D. Š. ir V. Š. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Iš bylos duomenų matyti, kad Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkte nurodyti trys žemės sklypai, kuriuos ieškovė įsipareigojo įkeisti atsakovo naudai, nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims bei ieškovams A. S. ir T. S. ir tik vienas iš jų pačiai ieškovei A. G., o būtent: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausė R. G.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausė ieškovei A. G., 3) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausė T. S. ir A. S., 4) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausė D. Š. ir V. Š. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti ir tai, kad dar iki Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 pasirašymo D. Š. ir V. Š. priklausantis žemės sklypas, kurį ieškovė įsipareigojo įkeisti, buvo areštuotas. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė A. G., nebūdama konkrečių žemės sklypų savininke, neturėjo teisės jais disponuoti, tačiau faktinė aplinkybė, jog žemės sklypai ieškovei nepriklausė ir/ar buvo areštuoti, nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 p. sąlyga dėl tokių žemės sklypų įkeitimo buvo neįvykdoma LR CK 6.3 str. 4 d. prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sutarties dalykas neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms (CK 6.157 str.), atitiko įstatymo reikalavimus [LR CK 6.3 str. 3 d. ir 4 d.]. Iš tiesų, teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad susitarimo dalykas dėl svetimo nekilnojamojo turto įkeitimo buvo neįmanomas. Svetimo turto įkeitimą [hipoteką] tiesiogiai įtvirtina LR CK 4.181 str., todėl ieškovė objektyviai turėjo teisinę galimybę įkeisti tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Pačių apeliantų argumentus dėl negalimumo įkeisti svetimą turtą paneigia faktinės aplinkybės, jog, ieškovei A. G. vykdant įsipareigojimus pagal Kredito sutartį Nr. KKT1103060594, pirminiu įkeitimu buvo įkeisti tie patys žemės sklypai, priklausantys tretiesiems asmenims. Vykdant Susitarimo Nr. BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygas, antriniu įkeitimu buvo įkeistas žemės sklypas, priklausantis R. G. nuosavybės teise. Teisinio vertinimo nekeičia faktas, kad konkrečiu laiku galioja tam tikros teisinės kliūtys sutartai prievolei įvykdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė A. G., sudarydama Susitarimą Nr.BP01250413331-P-3, turėjo žinoti apie D. Š. ir V. Š. priklausančio žemės sklypo disponavimo apribojimus, todėl, prisiimdama tokius įsipareigojimus, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad turto areštas minėto konkretaus žemės sklypo atžvilgiu būtų panaikintas. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad žemės sklypai, kaip turto vienetai, objektyviai galėjo būti įkeisti paskesniu įkeitimu, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų motyvai, jog ieškovės prisiimtų įsipareigojimų dėl žemės sklypų paskesnio įkeitimo įvykdymas buvo neįmanomas.

Apeliantai ginčijo Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygas ir kitu teisiniu pagrindu, t.y., apeliantų nuomone, vadovaujantis LR CK 6.188 str. susitarimo sąlygos laikytinos nesąžiningomis ir neproporcingai apsunkinančiomis ieškovės A. G., kaip vartotojos, teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 6.188 str., nustatantis nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę, yra specialioji, tik vartojimo sutartims taikoma norma, CK nuostatų, įtvirtinančių bendruosius sąžiningumo reikalavimus, atžvilgiu. Šiame straipsnyje nustatyto nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. LR CK 6.188 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Pagal CK 6.188 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų tiekėjui [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga]. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad Kredito sutartis Nr. BP0125041331 yra vartojimo sutartis. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis. Ieškovai apeliavo ir į tai, jog A. G., būdama silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos negalėjo aktyviai dalyvauti derybose su atsakovu sudarant susitarimą, todėl ji buvo priversta prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ieškovė A. G. laikytina vartotoja Kredito sutarties Nr. BP0125041331 atžvilgiu, tačiau be pastarosios sutarties ji buvo sudariusi ir kitą Kredito sutartį Nr.KKT1103060594 dėl keturių žemės sklypų įsigijimo. Kaip teisingai pastebi atsakovas, prieš sudarydama Kredito sutartį Nr.KKT1103060594, ieškovė A. G. paraiškoje deklaravo, kad yra baigusi tarptautinio verslo specialybę Concordia universitete, dvejus metus dirbo bendrovėje Omnitel, paraiškos pateikimo metu dirbo UAB „Elmenhorster Lietuva“ finansų kontroliere. Pastarosios aplinkybės leidžia teikti, kad Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 pasirašymo metu A. G. turėjo atitinkamų žinių bei patirties verslo srityje, puikiai suvokė savo veiksmų prasmę, jų rizikingumą, sudaromo susitarimo sąlygas bei jų pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad ieškovės ginčijamos susitarimo sąlygos buvo abiejų ginčo šalių derybų bei kompromiso rezultatas. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pradinė Kredito sutartis Nr. BP0125041331, tiek Kredito sutartis Nr.KKT1103060594 buvo keičiamos bei papildomos šalių susitarimais, kuriais buvo keičiama palūkanų norma, didinama kredito suma, pratęsiami kredito grąžinimo terminai, numatomos papildomos prievolių užtikrinimo priemonės, t.y. šalys abipusių derybų būdu darė viena kitai tam tikras nuolaidas. Kaip pati ieškovė A. G. nurodė, pasirašydama Kredito sutartį Nr.KKT1103060594 pakeičiantį Susitarimą Nr.BP01250413331-P-3, siekė, kad kredito sutartis būtų tęsiama, o kartu išsaugotas neprarastas gyvenamasis būstas, t. y. ieškovė, sąmoningai veikdama tokiu būdu, prisiėmė atitinkamą riziką, visiškai suvokdama bei pilnai įvertinusi susitarimo sąlygas su jomis sutiko. Teismas atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kad, kaip paaiškino atsakovo atstovas, Susitarimas Nr.BP01250413331-P-3 bei Susitarimas Nr. KKT1103060594-P-1 pasirašyti po to, kai šalys taikiai išsprendė tarp jų kilusius teisinius ginčus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodyti susitarimai bei atitinkamos jų sąlygos buvo sąlygotos šalių derybų ir abipusio siekio išsaugoti sudarytas kredito sutartis. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 5.3 p. bei Susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 18.3 p. taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėja [ieškovė A. G.] užtikrina, kad šio susitarimo sąlygos su kredito gavėju buvo aptartos individualiai ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas įrodė, jog ginčijamos susitarimų sąlygos su ieškove A. G. buvo aptartos individualiai, ginčijamo Susitarimo sąlygas ieškovė patvirtino laisva valia, suvokdama prisiimamų įsipareigojimų riziką bei galimas pasekmes, todėl nėra jokio pagrindo Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygas laikyti nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis pagal CK 6.188 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos niekuo nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bylos šalių paaiškinimais, pagrįstai konstatavo esant įrodytam faktui, kad ginčijamos susitarimo sąlygos su ieškove buvo aptartos individualiai bei patvirtintos, todėl ieškovės teiginiai dėl tokių sąlygų nesąžiningumo yra niekuo nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto bei Susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 12 punkto nuostatos nustatė papildomų palūkanų skaičiavimo sąlygas, jei nėra įvykdomi ieškovės prisiimti įsipareigojimai. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijamos susitarimo sąlygos buvo nesąžiningos ieškovės A. G., kaip vartotojos, atžvilgiu, nei bylą nagrinėjančiam pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovai nepateikė įrodymų, jog buvo įvykdytos Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto sąlygos dėl tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto [žemės sklypų] paskesnio įkeitimo bei Susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 12 punkto sąlygos įregistruoti hipotekos lakštų, kuriais užtikrintas prievolių įvykdymas įkeičiant minėtus žemės sklypus, pakeitimus visa apimtimi, todėl ieškovų reikalavimas panaikinti papildomai atsakovo paskaičiuotas 2 procentiniais punktais padidintas palūkanas bei delspinigius laikytinas nepagrįstu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 sąlyga dėl esminio kredito sutarties pažeidimo yra neteisėta dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, reguliuojančioms kredito davėjo teisę vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį (LR CK 1.80 str. 1 d; 6.889 str.). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantai nepagrįstai vadovaujasi LR CK 6.889 str. nuostatomis, kurios šiuo atveju netaikytinos. Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 sudarymo metu galiojusi CK VI knygos XLIII skyriaus 3 skirsnio „Vartojimo kreditas“ redakcija nustatė, kad šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą (CK 6.886 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovei A. G. suteikiant kreditą pagal Kredito sutartį Nr. BP0125041331, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas [butas], kurio įsigijimui ir buvo suteiktas kreditas. Be to, Susitarimo Nr.BP01250413331-P-3 1 punkto nuostatos nustatė papildomo nekilnojamojo turto įkeitimą, užtikrinant ieškovės prievolių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, kurie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (LR CPK 263 str. 1 d.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos [LR CPK 93 str. 1 d.]. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas yra sumokėjęs 4537,02 Lt sumą už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis negali viršyti 1500 Lt sumos. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atsižvelgia į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą visą civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. advokatui nebuvo reikalingas papildomas laikas susipažinti su byla. Pastebėtina ir tai, kad advokato išlaidų apskaičiavimo pažymoje nurodyta kita advokato suteikta teisinė pagalba (užklausimų renkant bylai reikalingus įrodymus teikimas, komunikacija su trečiaisiais asmenimis ir kt.) nebuvo pagrįsta. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki būtinos ir pagrįstos 1200 Lt sumos, kuri lygiomis dalimis priteistina iš apeliantų atsakovo naudai [LR CPK 79 str., 93 str. 1 d., 3 d.].

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. G. (duomenys neskelbtini), T. S. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt [keturis šimtus litų] bylinėjimosi išlaidų atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėAldona Tilindienė