Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-324/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sąrama“
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-324/2013Proceso Nr. 2-55-3-02427-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sąrama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3101-392/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ direktorės R. K. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Abrisas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Abrisas“ bankroto bylą; 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2012 m. vasario 8 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Topometra“ su 121 051,02 Lt reikalavimu. Dėl pastarosios nutarties BUAB „Abrisas“ kreditorius UAB „Vilniaus sąrama“ padavė atskirąjį skundė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kreditoriaus atskirąjį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas atskirojo skundo padavimo termino praleidimu. Teismas nustatė, jog skundžiama nutartis pareiškėjui įteikta ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 3 d.; skundas apygardos teismui paduotas 2012 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Ankstesnis skundo pateikimas Lietuvos apeliaciniam teismui, teismo vertinimu, skundo padavimo terminų nenutraukia ir neatnaujina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius UAB „Vilniaus sąrama“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir nagrinėti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2- 3101-392/2012 panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl teisminės patirties neturėjimo (apeliantas nedalyvauja jokioje teisminėje byloje) apeliantas padarė klaidą (kurią galima laikyti ir rašymo apsirikimo klaida) ir pačiame 2012 m. rugpjūčio 9 d. išsiųstame atskirajame skunde netiksliai įrašė adresato pavadinimą (turėjo būti parašyta, kad atskirasis skundas teikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, tuo tarpu buvo parašyta, kad atskirasis skundas teikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui), tačiau ant voko, kuriuo buvo siunčiamas atskirasis skundas, adresato pavadinimas buvo nurodytas teisingas: t. y. buvo nurodyta, kad laiškas siunčiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

2. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl terminų skaičiavimo taisyklių taikymo: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010 nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.).

UAB „Abrisas“ bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius UAB „Vilniaus sąrama“ dėl informacijos pateikimo į administratorių iki 2012 m. liepos 23 d. nei raštu, nei žodžiu nesikreipė. Bankroto byloje nėra patvirtinta kreditorių informavimo tvarka, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, buvo pripažintas neteisėtu 2010 m. vasario 23 d. vykęs BUAB „Abrisas“ pirmasis kreditorių susirinkimas bei panaikinti visi jame priimti nutarimai, taip pat ir dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo. Administratorius nei Įmonių bankroto įstatymo, nei kreditorių susirinkimo nėra įpareigotas informuoti visus kreditorius apie teismų priimamus sprendimus ar nutartis bankroto procese. Kreditorius pats privalėjo domėtis UAB „Abrisas“ bankroto bylos eiga, nepertraukiamai bendrauti su bankroto administratoriumi, ir apie, jo nuomone, nepagrįstą teismo nutartį dėl UAB „Topometra“ finansinio reikalavimo tvirtinimo sužinoti anksčiau. Teismas nepadarė kokių nors materialiosios ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Topometra“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

1. Apeliantui apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį tapo žinoma 2012 m. rugpjūčio 3 d., tačiau skundas dėl šios nutarties paduotas tik 2012 rugpjūčio 27 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Aplinkybes dėl termino praleidimo apeliantas sieja su bylinėjimosi patirties trūkumu. Šis argumentas negali būti vertinamas kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą, kadangi iš 2012 m. rugpjūčio 27 d. atskirojo skundo teksto, kuriuo taikomos ir aiškinamos teisės aktų normos, akivaizdžiai matyti, kad atskirasis skundas buvo parengtas teisinių žinių turinčio asmens, nepaisant to, kad pasirašytas įmonės vadovo. Įstatymų nuostatų nežinojimas ar netinkamas jų aiškinimas, negali būti prielaida, suteikianti galimybę šaliai nevykdyti įstatymų reikalavimų. Apeliantas savo teisę apskųsti nutartį įgyvendino netinkamai, nors turėjo visas galimybes tai atlikti laikydamasis teisės aktų reikalavimų, juo labiau kad yra juridinis asmuo, verslininkas, vykdantis daugybę kasdieninių teisinių veiksmų ir yra konsultuojamas teisės žinių turinčių subjektų. Nors apeliantas nurodo priežastis, dėl kurių terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas, tačiau laiko, kad terminas nepraleistas. Be to, apeliantas neprašo praleisto termino atnaujinti, kaip tą numato CPK 78 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. Būtent CPK 78 straipsnyje yra numatyta praleistų terminų atnaujinimo tvarka, pagal kurią dėl praleisto termino atnaujino proceso dalyvis privalo pateikti motyvuotą prašymą. Teismas ex officio nėra įpareigotas spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimo, kai nėra proceso dalyvio prašymo. Todėl apeliantui nepaprašius atnaujinti praleisto termino ir teismui šio klausimo apskritai nesprendus, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta.

2. Apeliantas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą, o vėliau 2012 m. rugpjūčio 27 d. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl jau įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties. Ginčijama teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ji nebuvo apskųsta įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra įsiteisėjusi. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo savybė ir res judicata galia (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjusias teismo nutartis įstatymas nenumato galimybės skųsti. Kita vertus, CPK 307 straipsnio 2 dalis numato galimybę atnaujinti apeliacinio skundo terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju nebegalima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nes yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai nuo ginčijamų teismo nutarčių paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d. ir 338 str.). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. Tokio teisės aiškinimo laikosi Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-609/2012.

Šalies argumentai

3. Apelianto teiginys, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį jis sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 9 d., negali būti laikomas pagrindu skaičiuoti nutarties apskundimo terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Apeliantas, elgdamasis kaip rūpestingas bylos dalyvis, galėjo apie priimtą procesinį sprendimą sužinoti anksčiau, kadangi apelianto finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas ir apeliantas naudojosi visomis kreditoriaus teisėmis, įskaitant ir teisę į informaciją apie bankroto bylos eigą. Apeliantas nenurodo dėl kokių priežasčių apie 2012 m. vasario 8 d. nutarties priėmimą jis sužinojo po šešių mėnesių. Apelianto aplaidus elgesys, netinkamai vykdant pareigą domėtis bylos eiga, rūpestingai ir laiku pateikti reikalavimus, negali būti laikomas svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas pateikė atskirąjį skundą neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarčiai ir, kad terminas atskirajam skundui pateikti nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi UAB ,,Abrisas“ iškelta bankroto byla; 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Abrisas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tarp jų ir 2 107,92 Lt apelianto reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Topometra“ su 121 051,02 Lt reikalavimu. Dėl šios nutarties apeliantas padavė atskirąjį skundą, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, motyvuodamas įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti praleidimu.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Teismo nutartis, kuria patvirtintas ginčijamas reikalavimas, priimta rašytinio proceso tvarka, todėl per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Ginčo atveju sprendžiama, ar atskirąjį skundą dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo kitas kreditorius padavė per įstatymo nustatytą terminą.

Atskirasis skundas grindžiama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog įstatymo nustatytu terminu atskirasis skundas per klaidą buvo paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamą nutartį apeliantas gavo 2012 m. rugpjūčio 3 d., todėl atskirąjį skundą turėjo teisę paduoti iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje esanti siuntos voko kopija patvirtina, kad atskirąjį skundą apeliantas išsiuntė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino (68 b. l.). Ant voko, kuriame buvo siunčiamas atskirasis skundas, gavėju nurodytas Lietuvos apeliaciniam teismas per Vilniaus apygardos teismą, todėl skundas buvo gautas Lietuvos apeliaciniame teisme ir užregistruotas 2012 m. rugpjūčio 13 d. (33-35 b. l.). Vilniaus apygardos teisme atskirasis skundas iš apelianto gautas ir užregistruotas 2012 m. rugpjūčio 27 d. (30-32 b. l.). Formaliai vertinant, atskirasis skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas pavėluotai, tačiau atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, tokia išvada būtų neteisinga, nes neatitiktų CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Nagrinėjamoje situacijoje faktas, kad įstatymo nustatytu terminu išsiųstas atskirasis skundas buvo gautas ne tame teisme, kuriam turėjo būti paduotas, nesudaro pagrindo spręsti apie termino skundui paduoti pažeidimą. Taip vertinti leidžia tai, kad pagal ant voko užrašytą gavėją atskirasis skundas buvo siunčiamas laikantis CPK 335 straipsnio 1 dalies reikalavimo šiuo atveju tuo pačiu adresu ir tame pačiame pastate, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, esančiam skundžiamą nutartį priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Tai, kad atskirasis skundas buvo užregistruotas Lietuvos apeliaciniame teisme ir šio teismo grąžintas apeliantui, o pastarasis jį gavęs nedelsiant pateikė Vilniaus apygardos teismui, neleidžia spręsti, jog pakartotinai pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui buvo praleistas jo padavimo terminas. Nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisinga neigti kreditoriaus teisę į apeliaciją vien dėl to, kad laiku išsiųstas atskirasis skundas per klaidą buvo gautas Lietuvos apeliaciniame teisme, o ne Vilniaus apygardos teisme, kuriam iš esmės ir buvo adresuotas.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas, kreditoriaus UAB „Topometra“ argumentai apie 2012 m. vasario 8 d. nutarties įsiteisėjimą ir iš to jos apskundimui kylančias pasekmes laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai atsisakė jį priimti. Dėl šių priežasčių nutartis naikintina, skundas priimtinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Abrisas“ kreditoriaus UAB „Vilniaus sąrama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties priimti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui CPK 317 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas