- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- AS-438-63-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V.P., L.J.P.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V.P. ir L.J.P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V.P. ir L.J.P. skundą Utenos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V.P. ir L.J.P. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydami išnagrinėti skundą dėl Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkės Eglės Mackuvienės atsisakymo nagrinėti 2007 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl savivaldybės administracinių subjektų veiksmų teisėtumo, kada jie atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat prašydami įpareigoti Utenos apskrities viršininkę Anelę Kaušylienę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ribų nustatymo tarp P. ir A.J. žemės sklypų, kartu tarp Anykščių rajono ir Utenos rajono žemių bei įvertinti valdininkų padarytus pažeidimus, kurie buvo nurodyti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d., 2005 m. kovo 14 d. bei 2005 m. liepos 12 d. nutartyse.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus iki 2007 m. lapkričio 10 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. suformuluoti konkrečius skundo reikalavimus, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis juos grindžia, pateikti kvitą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog prašo panaikinti Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkės Eglės Mackuvienės 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 128-49 kaip nepagrįstą bei įpareigoti Utenos apskrities viršininkę pašalinti šiuos padarytus pažeidimus:
išspręsti (sutvarkyti)žemės sklypų ribas tarp A.J. -Anykščių rajonas ir P.-Utenos rajonas (tarp riboženklių (duomenys neskelbtini));dėl ŽKNTKR VĮ Utenos filialo vadovo Skirmanto Galiausko veiksmų, neteisėtai išduodant pastatui „Ratas"1999 01 19 sudarytą techninį pasą ir Pažymėjimą Nr.90/17443;dėl rajono valdytojo A.Demenio veiksmų, kuris nevykdė potvarkio Nr.97 V, 3-čio punkto reikalavimo;dėl apskrities viršininkės pavaduotojos Romualdos Kaulakienės veiksmų, kai neteisėtame 0,2 ha sklype, neteisėtai pastatytą pastatą „Ratas" leido įteisinti;dėl teismo 2005 m. vasario 3 d. nutartyje nurodytų neištirtų aplinkybių, dėl pastato „Ratas" faktinio statybos baigtumo lygio;Dėl teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartyje pateiktų faktinių aplinkybių, kada A.K. ir K.A. buvo neteisėtai paskirti papildomi sklypai, atsisakymo ištirti šiuos teismo reikalavimus;dėl teismo 2005 m. liepos 21 d. nutartyje pateiktų faktinių aplinkybių, kodėl, A.K. ir K.A. byloje iki šiol neištyrė, ar jų pareigūnai padarė pažeidimus, dėl kurių padarymo jie galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn;dėl Civilinio kodekso 4.164 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų netaikymo, kai A.Z. prarado užstatymo teisę.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, jog šis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pareiškėjai neįvykdė 2007 m. spalio 24 d. nutarties reikalavimų – nors pirmąjį skundo reikalavimą patikslino, tačiau kiti skundo reikalavimai liko nesuprantami, nekonkretūs, be to, nebuvo pateikta kvito apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodant, kad šio mokesčio jiems mokėti nereikia. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjų skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjų nuomone, žyminio mokesčio jiems nereikia mokėti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis – kadangi skundas teismui yra paduotas dėl tos priežasties, jog Utenos apskrities viešojo administravimo subjektai daugiau kaip 16 metų vilkino atlikti tęstinio pažeidimo tyrimo veiksmus, kurie priskirti jų kompetencijai.
2. Anot pareiškėjų, žyminio mokesčio jie neprivalo mokėti ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, kur nurodyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl „fizinių asmenų kreipimųsi nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo“. Nagrinėjamu atveju, kaip teigia pareiškėjai, tokią teisę kreiptis į teismą jiems suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija (6 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis), kadangi nei Utenos rajono bei Panevėžio apygardos prokurorai, nei Utenos apskrities viršininkė bei Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkė viešojo intereso neapgynė ir vengė tirti pareiškėjų nurodytus pažeidimus.
3. Anot pareiškėjų, jie savo skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui reikalavo, kad šis teismas išnagrinėtų ir nustatytų ar Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkė yra teisi atsisakiusi nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Utenos apskrities viršininkės vengimo peržiūrėti savo pavaldinių, įtariamų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, veiksmus, bylos vilkinimą, žemės sklypų dalinimą kabinetuose bei faktinių duomenų vengimą tikrinti vietose. Nesulaukus valdžios pareigūnų pagalbos, anot pareiškėjų, norint apginti viešąjį interesą buvo kreiptasi į teismą, tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirminiu skundu Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjai prašė išnagrinėti skundą dėl Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkės Eglės Mackuvienės atsisakymo nagrinėti 2007 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl savivaldybės administracinių subjektų veiksmų teisėtumo, kada jie atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat įpareigoti Utenos apskrities viršininkę Anelę Kaušylienę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ribų nustatymo tarp P. ir A.J. žemės sklypų, kartu tarp Anykščių rajono ir Utenos rajono žemių bei įvertinti valdininkų padarytus pažeidimus, kurie buvo nurodyti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d., 2005 m. kovo 14 d. bei 2005 m. liepos 12 d. nutartyse (b.l. 2-4).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie pareiškėjų reikalavimai neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių administraciniam teismui paduodamų skundų turinį, t. y. šie reikalavimai buvo nekonkretūs, iš jų nebuvo aišku, kokius konkrečiai teisiniu požiūriu reikšmingus veiksmus (administracines procedūras) yra prašoma įpareigoti atlikti atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Be to, iš pareiškėjų skundo nebuvo aišku ar jie ginčija Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą, ar konkrečius Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos veiksmus.
Pažymėtina, jo pateikdami patikslintą skundą pareiškėjai iš esmės tinkamai suformulavo (patikslino) tik vieną iš skundo reikalavimų - panaikinti Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkės Eglės Mackuvienės 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 128-49 kaip nepagrįstą. Likę reikalavimai išliko nekonkretaus pobūdžio bei neaiškūs (teisiškai neapibrėžti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punkto nuostatas, apibrėžiančias galimų teismo sprendimų dėl pareiškėjų skunduose išdėstytų atitinkamų reikalavimų rūšis).
Tačiau, kaip numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, pareiškėjai nepateikė įrodymų jog yra sumokėję 100 Lt žyminį mokestį už paduotą skundą. Pareiškėjų teiginiai, jog šio mokesčio jiems nereikia mokėti dėl to, jog skundu keliamas ginčas, susijęs su viešojo administravimo subjektų vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skundu ginamas viešasis interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra atmestini.
Kaip jau buvo minėta, teisme galėtų būti nagrinėjamas tik vienas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas atitinkantis pareiškėjų skundo reikalavimas – panaikinti Utenos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkės Eglės Mackuvienės 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 128-49. Tačiau jis nėra susijęs nei su viešojo administravimo subjektų vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (keliamas ginčas dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą, panaikinimo, b.l. 5), nei su viešojo intereso gynimu, kadangi pareiškėjai nenurodo kokiu įstatyminiu pagrindu jiems suteikta teisė ginti viešąjį interesą ginčijant administracinių ginčų komisijų sprendimus (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 puntą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų V.P. ir L.J.P. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.