Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-28 · Administracinė byla Nr. I-140-621/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
I-140-621/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pran.)
Pareiškėjas
P. K.
Atsakovas
Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-140-621/2009Procesinio sprendimo kategorija: 21.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,

dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Virginijui Stankevičiui ir Marytei Švažienei,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiškėjui P. K.,nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojo 2008-01-07 nutarimu Nr. 25/04-29 „Dėl kalinamojo nubaudimo“ jam skirtos nuobaudos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. K. 2008-03-21 (spaudas ant voko) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojo 2008-01-07 nutarimu Nr. 25/04-29 jam paskirtą nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas P. K. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-01-07 išvažiuodamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškes etapu, norėjo priduoti patalynę, kurią buvo gavęs. Tuomet buvo pastebėta, kad vienai paklodei buvo nuplėštas 1-2 cm kraštelis. Jis tikrai nežinojo, kad už tai skiriamos tokios nuobaudos ir kad taip galima nukentėti. Nuobauda – metus laiko penktadieniais savaitgaliui negalima važiuoti namo. Anksčiau įkalinimo įstaigoje nėra buvęs, todėl nežinojo, kad atidžiai viską reikia peržiūrinėti, galbūt todėl ir nepastebėjo, ar ta paklodė buvo suplyšusi. Paklodės kraštelį reikėjo tik atsiūti, ką ir padarė jo žmona, kai buvo atvykusi į pasimatymą. Kai antrą kartą nuvažiavo į Šiaulių tardymo izoliatorių, paklodę bandė vėl priduoti, kad būtų panaikinta nuobauda. Izoliatoriuje sakė, kad to padaryti negalima be teismo sprendimo. Nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, tą problemą galima buvo išspręsti vietoje. Jo sąskaitoje buvo pinigų, ir jis sutiko sumokėti už paklodę. Jokių pretenzijų jis niekam neturi, tik nori grąžinti tą paklodę ir kad būtų panaikinta nuobauda. Jei jis būtų pastebėjęs, kad paklodė suplyšusi, būtų pasiskolinęs siūlą, adatą ir užsiuvęs, tik nebuvo laiko, nes jau reikėjo važiuoti etapu. Žmogus priėmęs tą patalynę sakė, kad ta paklodė jau visai susidėvėjusi. Lankstinuką, kur yra nurodytos teisės ir pareigos, mano, kad gavo, nes visi juos gauna. Į kalėjimą pateko už netyčinį eismo įvykį, būdamas blaivas. Visą gyvenimą negėrė, nerūkė, sportavo, dirbo. Buvo vairuotojas ir visur sąžiningai važinėjo, vežiojo žmones. Tikrai negalvojo, kad tas paklodės kraštelio nuplyšimas yra labai didelis nusikaltimas. Paklodę jis bandė priduoti, buvo ir pas auklėtoją, jie visi sakė, kad tokios paklodės negali priimti. Sandėlyje dirbęs kalinys pasakė, kad gali tą palodę mesti į šiukšlių dėžę, nes ji yra suplyšusi. Tuomet jis nutarė paklodę pasiimti, nes pamanė, kad ateityje dar gali kilti problemų, ir pasiliko ją kaip daiktinį įrodymą, kad galėtų save apginti. Patalynės priėmimo klausimus Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkė kalinys, dirbęs sandėlyje. Kai norėjo grąžinti paklodę, su sandėlininke bendraut neteko, jos tuo metu sandėlyje nematė. Kai pasakė, kad paklodė bloga, suplyšusi ir kai pasiūlė ją išmesti, jis pamanė, kad ji susidėvėjusi ir pasirašo už paklodę. Tuomet, kai pasirašinėjo, akinių neturėjo, buvo prietema ir nelabai matė, už ką pasirašo. Sandėlyje dirbęs kalinys pasakė, kad pasirašyti turi dėl paklodės, kaip suprato, prašymą. Tuo metu nesigilino, nieko neklausinėjo, o jam nieko niekas ir neaiškino. Prieš tai buvo gavęs dvi paklodes, antroji paklodė buvo gera ir pridavė tik vieną gerą paklodę. Kitą patalynę ir gerąją paklodę priėmė kalinys, dirbantis priėmėju. Būna, kad kitą kartą patalynę paima ir net nežiūri, netikrina, tą dieną gal buvo ne kokios nuotaikos ir tikrino. Paklodė tikrai nebuvo visiškai suplėšyta. Gavęs patalynę, gal dvi savaites ar gerą savaitę gyveno ir nepastebėjo, kad ji būtų buvus nuplėštu krašteliu. Tai, kad ji yra nuplėštu krašteliu, pastebėjo tik priduodant, kai parodė tas, kuris patalynę priėmė. Jis nieko draudžiamo nepadarė, todėl prašė paskirtą nuobaudą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys patalyne aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313) 18 str. ir pagal „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (Žin., 2004, Nr. 93-3422). Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad kalinamieji privalo tausoti kardomojo kalinimo vietos turtą. Pagal „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninę sąskaitą“ Nr. 28 matyti, kad P. K. buvo gavęs patalynės komplektą, kuriame buvo 2 paklodės (tai patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde teismui), o sausio 7 d. grąžino į sandėlį patalynės komplektą, kuriame buvo tik viena paklodė sveika, šiuos faktus pareiškėjas yra patvirtinęs savo parašais. Antrą paklodę P. K. sugadino – nuplėšė jos dalį, todėl ji buvo nepriimta į sandėlį. Patalynę išduoda, priima, tikrina patalynės kokybę ir kontroliuoja visą šį procesą tardymo izoliatoriaus darbuotoja sandėlininkė, o ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji atlieka tik pagalbinius darbus, t.y. padeda sandėlininkei. Todėl pareiškėjo teiginys, kad „...nepriėmė tos paklodės priėmėjas kalinys...“ ir kad paklodė buvo susidėvėjusi ir atiręs kraštelis, neatitinka tikrovės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 24 str. ir 25 str., už to paties įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pažeidimą P. K. buvo skirta nuobauda – papeikimas (Nutarimas dėl kalinamojo nubaudimo 2008-01-07 Nr. 25/04-29). Nuobauda skirta teisėtai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų normų. Prašė pareiškėjo P. K. skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo P. K. skundas tenkintinas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojo 2008-01-07 nutarime Nr. 25/04-29 nurodyta, kad nuobauda kalinamajam P. K. skiriama už Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pažeidimą, tai yra kad jis vykdamas etapu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sandėlį nepridavė vienos paklodės (b.l. 28). Kardomojo kalinimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. yra įtvirtinta kalinamųjų pareiga tausoti kardomojo kalinimo vietos turtą. Pagal šio Įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. kalinamiesiems, kurie pažeidžia režimo reikalavimus arba nevykdo pareigų, kardomojo kalinimo vietos administracija gali skirti nuobaudą – įspėjimą arba papeikimą. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas P. K. atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių 2007-12-28 ir su kalinamųjų teisėmis, pareigomis, laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarka, sąlygomis ir atsakomybe buvo supažindintas pasirašytinai, taip pat gavo informacinį lankstinuką (b.l. 65, 110). Teismo nuomone, lankstinuke pateikiama informacija, nurodant Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatas būtent apie tai, jog kalinamasis privalo tausoti kardomojo kalinimo vietos turtą (22 str. 1 d. 4 p.) ir kad už šios pareigos nevykdymą kardomojo kalinimo vietos administracija gali skirti nuobaudas (24 str. 1 d.), nėra pakankamai informatyvi asmeniui, pirmą kartą patekusiam į tardymo izoliatorių, kadangi šiuo atveju asmeniui nėra išaiškinamos kylančios pasekmės turint galiojančią nuobaudą (P. K. atveju jeigu jis neturėtų galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę galėtų iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 str. 1 d. 7p.), dėl to galimai asmuo pakankamai neįsigilina į nustatytas kalinamojo pareigas ir draudimus. Iš byloje esančių dokumentų: P. K. „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos“ Nr. 28 kopijos (b.l. 42-43), Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno R. G. 2008-01-07 tarnybinio pranešimo (b.l. 45), P. K. 2008-01-07 pasiaiškinimo (b.l. 46), Šiaulių tardymo izoliatoriaus sandėlininkės L. M. tarnybinio pranešimo (b.l. 68) – matyti, kad pareiškėjas P. K. išvykdamas etapu į sandėlį nepridavė vienos paklodės. Ir tik paties pareiškėjo pasiaiškinime yra nurodyta paklodės nepridavimo į sandėlį priežastis – gavo suplėšytą (b.l. 46). Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo išduotos dvi paklodės ir nuosekliai tvirtina, kad iš jo vienos paklodės priėmėjas nepriėmė, nes jos kraštas buvo nuplėštas ir kad tokią paklodę jis gavo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas R. G. bei sandėlininkė L. M. nurodė, kad konkretaus įvykio neatsimena ir kad galimai iš P. K. paklodė nebuvo priimta dėl to, jog ji buvo suplyšusi, tačiau koks tai buvo paklodės pažeidimas ir kaip jis galėjo atsirasti, nurodyti negalėjo. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti objektyvių duomenų, jog paklodę sugadino (nuplėšė jos kraštą) būtent pareiškėjas, kaip nėra galimybės paneigti ir jo teiginių, kad tokią paklodę jis ir gavo. Teismas atsižvelgia į tai, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojams nustačius galimai padarytą P. K. pažeidimą, nuobauda paskirta remiantis formaliu pareiškėjo pasiaiškinimu, kuriame žodžiai ,,išvykdamas etapu nepristačiau į daiktų sandėlį“ yra atspausdinti, tai yra iš anksto paruošti, sandėlininkės L. M. tarnybiniame pranešime žodžiai ,,į sandėlį negrąžino“ taip pat yra iš anksto atspausdinti, todėl jie negali būti vienprasmiškai vertintini, kaip pagrindžiantys P. K. pažeidimo padarymo aplinkybę. Vertinant tai, jog paskirtoji ir galiojanti nuobauda kalinamajam sukelia griežtas pasekmes, teismo nuomone, norint skirti tokią nuobaudą reikalingas nuodugnesnis pažeidimo padarymo užfiksavimas (tai galėtų būti išsamesnis kalinamojo pasiaiškinimas, sugadinto inventoriaus apžiūros aktas (nurodant atsiradusius inventoriaus trūkumus) ir pan.).

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad P. K. padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Nuobauda skirta remiantis tarnybiniais pranešimais bei paties pareiškėjo pasiaiškinimu, kurio aiškinamasis tekstas paruoštas ir atspausdintas iš anksto, o teismo posėdžio metu nubaustasis asmuo (pareiškėjas) pateikia nuoseklius parodymus, neigiančius pažeidimo faktą. Ginčo atveju, jeigu tarp parodymų ir aiškinimų yra prieštaravimų, tokie įrodymai turi būti sustiprinami kitais, susijusiais su ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, papildomais duomenimis. Tačiau to neįvyko nei iki teismo posėdžio, nei jo metu. Kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Nuobaudos paskyrimas pripažįstamas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Tokios išvados iš esamų dokumentų padaryti negalima. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos nubaustojo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teismas,

nusprendė:

Pareiškėjo P. K. skundą tenkinti. Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojo 2008 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 25/04-29 „Dėl kalinamojo nubaudimo“, kuriuo P. K. skirta nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasVirginijus StankevičiusMarytė Švažienė