- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- 2YT-4532-1021/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. prašymą dėl jai ir jos atstovaujamam nepilnamečiui Ž. Š. termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėja D. Š. (toliau - pareiškėja) prašymu prašo pratęsti (atnaujinti) D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, trims mėnesiams (b. l. 2 - 3).
Prašyme pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis bei judviejų nepilnamečio sūnaus Ž. Š. tėvas V. Š., kuris pagal VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo bei paveldimo turto neturėjo, tačiau dar 2021 m. liepos 27 d. jie buvo sudarę Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, už kurį galutinis atsiskaitymas buvo numatytas iki 2025 m. vasario 20 d.. Pagal šios sutarties 6.1. p. ir 6.2. p. nuosavybės teisė į šį turtą jiems pereina nuo turto perdavimo, kuris turi būti įforminamas priėmimo -perdavimo aktu, o turto priėmimo - perdavimo aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, po to, kai jie bus pilnai sumokėję už nusipirktą turtą. Po sutuoktinio mirties ji ir toliau vykdžiusi įsipareigojimus pagal sutartį dėl atsiskaitymo už nusipirktą butą, mokėdama kas mėnesį ne po 70 €, o po 100 €, todėl 2024 m. kovo 15 d. išmokėjusi visą sutartą kainą už butą. Sumokėjusi visą sutartą kainą už nusipirktą butą aš kreipiausi į notarą (pagal Sutarties 4.2 p.), kad būtų surašytas bei patvirtintas buto priėmimo - perdavimo aktas, tačiau sužinojau, kad pasirašyti turto priėmimo - perdavimo akto nėra galimybės, kadangi po sutuoktinio mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir nėra paveldėtas sutuoktiniui priklausantis turtas bei turtinės teisės. Šiuo atveju - nebuvo paveldėta teisė pasirašyti turto priėmimo - perdavimo teisė. Po sutuoktinio V. Š. mirties ji per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nei savo, nei jų nepilnamečio sūnaus vardu pas notarą dėl jam priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo nesikreipusi, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog nežinojusi, jog reikia tai padaryti. Be to, kaip jau minėjusi, nei sutuoktinis, nei ji jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėję, todėl ji buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia, nes tiesiog nėra ką paveldėti, o pilnai sumokėjus visą kainą už nusipirktą butą, jis bus užregistruotas kaip jo nuosavybė. Kadangi dėl šių aplinkybių ji praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio bei nepilnamečio sūnaus Ž. Š. tėvo V. Š. mirties, tai šiuo metu, norėdama, kad ji bei nepilnametis sūnus paveldėtų sutuoktiniui bei tėvui priklausantį turtą bei turtines teises, ji turinti kreiptis į teismą, kad šis terminas tiek jai, tiek jos nepilnamečiui sūnui Ž. būtų atnaujintas teismine tvarka. Tėvo mirties dienai sūnus dar nebuvo 14 metų amžiaus ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo jo vardu turėjusi paduoti ji. Šiuo metu sūnui jau yra 15 metų ir pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties turės paduoti jis pats, o ji tik turėsianti duoti jam sutikimą palikimo priėmimui. Esant tokiai situacijai laikytina, kad terminą parduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po V. Š. mirties jie praleidę abu. Mananti, kad terminas palikimui priimti po V. Š. mirties jiems turėtų būti pratęstas (atnaujintas), kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: ji - dėl teisinių žinių stokos, o sūnus Ž. dėl to, kad tuo metu jis pats negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o ji, kaip įstatyminė jo atstovė, to nepadariusi už jį (b. l. 2 - 3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė į pareiškimą atsiliepimą, kuriame dėl pareiškimo neprieštaravo.
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėja D. Š. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytus faktus tvirtino, bei papildomai paaiškino, kad ji su V. Š. gyvenusi kartu iki jo mirties, namie buvo ir jai liko visi jo daiktai. Nežinojusi, kad po vyro mirties reikėjo kreiptis pas notarą, tai sužinojusi, kai nuėjusi dėl buto persirašymo savo vardu. Jos išsilavinimas vidurinis. Su palikimo priėmimu nesusidūrusi anksčiau (2024 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. 25 sek. -7 min. 00 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
III. Dėl pareiškimo tenkinimo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) tiek jai, tiek jos nepilnamečiui sūnui Ž. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo mirties metu neturėjusiam 14 metų, kurie jam suėjo praėjus palikimo priėmimo terminui.
Medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 39). Testamentų registre nėra duomenų apie mirusiojo V. Š. palikimo priėmimą (b. l. 11). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis bei pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad įregistruota mirusiajam V. Š. ir pareiškėjai D. Š. turtinė teisė į po ½ nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai (b. l. 7-8, 18-23). Pareiškėja teigia šiuo metu ji baigusi išsimokėjimą ir norinti turtą registruoti savo vardu, tačiau to negali padaryti, nes nesutvarkytas mirusiojo sutuoktinio dalies paveldėjimas. Ši turtinė teisė gali būti paveldima, todėl laikytina, kad atsirado palikimas po V. Š. mirties.
Gimimo liudijimu nustatyta, kad mirusysis V. Š. yra Ž. Š. tėvas, o pareiškėja jo motina (b. l. 5). Santuokos liudijimu nustatyta, kad pareiškėja buvo mirusiojo V. Š. sutuoktinė ( b. l. 6). CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovaujamas nepilnametis sūnus turi teisę paveldėti palikimą po V. Š. mirties.
CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Pareiškėja savo prašymą atnaujinti palikimo priėmimo terminą argumentavo tuo, kad pas notarą dėl sutuoktiniui priklausančio turto bei turtinių teisių paveldėjimo nesikreipusi, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog nežinojusi, jog reikia tai padaryti, o sūnus tuo metu neturėjo 14 metų, kai galėjo kreiptis pas notarą paduodamas pareiškimą. Pareiškėja teismo posėdyje tvirtino, kad ji nėra niekada priėmusi palikimo, nežinojusi, kad tokiu atveju reikia kreiptis pas notarą, jos išsilavinimas vidurinis. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kas nepakenks civilinių santykių stabilumui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja ir jos atstovaujamas nepilnametis sūnus praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos D. Š. pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiui sūnui Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.