Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-338-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2A-338-357/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Šiaulių I muzikos mokyklai
Civilinė byla Nr. 2A-338-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04390-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 14.;14.5.;18.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo bei Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Šiaulių I muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. nesutikdama su darbo ginčų komisijos 2013-05-17 sprendimu, ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 – 16 340,97 Lt, 10 677, 88 Lt delspinigių, apskaičiuotų iki 2012-10-22, 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-10-23 ir baigiant skaičiuoti ieškovės naudai priteistos darbo užmokesčio nepriemokos galutinę išmokėjimo dieną, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė nurodė, kad 1977-08-26 įsakymu buvo priimta dirbti Šiaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatė jai 34,60 val. pedagoginį darbo krūvį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientą; 2009-06-15 raštu Nr. IS-174(2.5) įspėjo ieškovę, kad dėl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krūviai; 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintą 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikaciją buvo patvirtintas ieškovės darbo krūvis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18; 2009-11-03 raštu Nr. 71-303 bei 2009-11-30 raštu Nr. P-84 ieškovė buvo įspėta, kad nuo 2009-12-03 bus sumažintas pedagoginis krūvis 1 savaitine kontaktine pedagogine valanda; 2009-11-17 raštu Nr. IS-308 ieškovė buvo įspėta, kad nuo 2009-12-17 bus sumažintas darbo krūvis 1 savaitine kontaktine pedagogine valanda ir sumažės darbo užmokestis, nurodyta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ieškovė bus atleista iš mokytojos pareigų; 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 buvo 1 kontaktine pedagogine valanda sumažintas darbo krūvis. Teisminis ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos konstatuotų ieškovės darbo teisių pažeidimų vyko tęstinį laikotarpį, per kurį atsakovas neištaisė jos darbo teisių pažeidimų, todėl laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 ieškovei buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, negu priklauso. Šiuo atveju atskaitos taškas apskaičiuojant ieškovei priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką yra 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7 (1.3) patvirtintas 34,60 pedagoginio darbo valandų darbo krūvis ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas. Aptariamu laikotarpiu ieškovė tik 2010-03-10 sutiko, kad jos darbo krūvis būtų sumažintas 2 kontaktinėmis valandomis. Šiuo sutikimu ieškovė neišreiškė savo sutikimo dėl darbdavio savavališkai ir neteisėtai jau anksčiau nustatyto mažesnio jos darbo krūvio. Tęstinio jos teisių pažeidimo pabaiga laikytinas 2010-09-15 įsakymas, kai teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų buvo nustatytas darbo krūvis. Į teismą, prašydama priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, ieškovė kreipėsi 2012-06-05. Todėl laiko, kad nėra praleidusi trejų metų termino kreiptis į teismą dėl pažeistų darbo teisių gynimo.

Atsakovas Šiaulių I muzikos mokykla su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Dėl ieškovės reikalavimo yra priimtas 2013-05-17 Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai atmesti. Šio sprendimo panaikinti ieškovė neprašo, todėl laiko, kad ieškinyje nesuformuluotas ieškinio reikalavimas, atitinkantis DK 299 str. 1 d. 2009-09-29 įsakymui Nr. V-47 panaikinti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovas laiko, kad ieškovei darbo užmokestis mokamas priklausomai nuo atlikto darbo, tačiau ne mažesnis, nei nustatyta Švietimo ir mokslo ministro 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo aprašo 23.2, 24, 27.3 punktuose. Atsakovas darbo užmokestį ieškovei mokėjo nepažeisdamas Švietimo ir mokslo ministro priimtų, pedagogų darbo apmokėjimą nustatančių norminių teisės aktų. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas. Šiuo atveju darbo įstatymai nenumato, kad ieškovės vertinimu, jos darbo teisės ir jų galimas pažeidimas galėtų būti ginamos administracine tvarka sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties sąlygų. Valstybinė darbo inspekcija nenurodė atsakovui išmokėti ieškovei kokias nors pinigų sumas, o taip pat nenurodė panaikinti ar pakeisti atsakovo 2009-09-29 įsakymą Nr. V-47. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius pateikė Savivaldybės biudžetinei įstaigai Šiaulių 1-oji muzikos mokyklai reikalavimą, kuriuo konstatavo, kad darbdavys darbuotojai A. S. darbo krūvį ir darbo užmokestį sumažino be darbuotojo sutikimo, darbdaviui Šiaulių 1-ajai muzikos mokyklai nurodyta šį pažeidimą pašalinti. 2010-03-10 ieškovė sutiko dirbti mažesniu krūviu, todėl iš esmės VDI reikalavimo pagrindu buvusios aplinkybės išnyko sutapus abiejų ginčo šalių valiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Šiaulių I muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmetė.

Bylos duomenimis teismo nustatyta, kad ieškovė 1977-08-26 įsakymu buvo priimta dirbti Šiaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatė jai 34,60 val. pedagoginį darbo krūvį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientą. 2009-06-15 raštu Nr. IS-174(2.5) atsakovas įspėjo ieškovę, kad dėl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krūviai. 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintą 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikaciją buvo patvirtintas ieškovės darbo krūvis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18. 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 ieškovės darbo krūvis buvo sumažintas 1 kontaktine pedagogine valanda.

Ieškovė 2013 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisiją prašydama konstatuoti, jog jos darbo sutarties sąlygos yra pakeistos neteisėtai, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, delspinigius. Darbo ginčų komisijos 2013-05-17 sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti, nes ieškovė praleido DK 296 str. nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra pareiškęs prašymą taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovė savo reikalavimus teismui pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą.

Iš darbo ginčų komisijos duomenų teismas matė, kad ieškovė apie tai, jog jai bus sumažintas darbo krūvis, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, sužinojo 2009-10-05, susipažindama su atsakovo 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-49, taip pat 2009-12-16 dieną susipažindama su 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. P-85. Todėl ieškovė per 3 mėnesius nuo 2009-10-05 ir 2009-12-16 privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nepriemokų priteisimo. Ieškovei to nepadarius ir 2013-04-23 pateikus prašymą darbo ginčų nagrinėjimo komisijai, komisija jos reikalavimus atmetė todėl, kad ji praleido terminą kreiptis į privalomą darbo ginčų nagrinėjimo organą.

Ieškovė įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į darbo ginčų komisiją, o jai tai padarius pavėluotai, darbo ginčų komisija nustatė, jog ji praleido terminą kreiptis. Jei ieškovė laikė, kad neprivalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, kad tinkamai gynė savo teises kreipdamasi tiesiogiai į teismą, ji privalėjo pagal LR DK 297str. kreiptis į teismą per vieną mėnesį dėl būtinųjų darbo sąlygų pakeitimo, tačiau teismas sprendė, kad ir šį terminą ieškovė yra praleidusi. Ieškovė motyvuoja tuo, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi nustatė, kad atsakovas darbo sutarties sąlygas neteisėtai jai pakeitė be jos sutikimo ir laiko, kad įsakymų teisėtumas tokiu būdu jau yra įvertintas. Tačiau minėta nutartimi įsakymai, kuriais buvo pakeistas ieškovės darbo krūvis, šiuo metu yra galiojantys. Teismas nurodė, kad dėl minėtų nutartimi konstatuotų aplinkybių prejudicinės galios teismas privalėtų pasisakyti, jei ginčas būtų nagrinėjamas iš esmės.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismo atnaujinti jai ieškinio senaties terminą, nurodė, kad savo teises gynė kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri buvo priėmusi nurodymą atsakovui pašalinti trūkumus, laukė, kol baigsis bylinėjimosi procesas tarp atsakovo ir Valstybinės darbo inspekcijos. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, vadovavosi bendrais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgė į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau vien kreipimąsi į kitas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais, išaiškinimo laikė nepakankamu, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikusi skundą valstybinei darbo inspekcijai, o šiai institucijai davus atsakovui privalomus nurodymus, atsakovas inicijavo bylą administraciniame teisme. Teismas laikė, kad šios aplinkybės rodo, kad atsakovo pozicija dėl darbo krūvio pakeitimo ieškovei buvo kategoriška jau nuo tada, kai ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcija. Todėl teismas sprendė, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovė galėjo tikėtis baigti ginčą su darbdaviu gera valia. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiškia, kad, praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nes darbo teisiniai santykiai yra nuolat kintantys bei susiję su kitais dirbančiais asmenimis, todėl šių santykių stabilumo užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas. Pažymėjo, kad kreipimasis į VDI ieškinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose nesustabdo ir nepratęsia, nes kreipimasis į šią instituciją yra subsidiari (papildoma) darbuotojo pažeistų teisių gynimo priemonė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi tik po beveik po 3 metų, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes – ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės A. S. atsakovui Šiaulių pirmajai muzikos mokyklai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą, t. y. 500 Lt už atsiliepimo surašymą ir 300 Lt už atstovavimą teisme, neviršija minėtose rekomendacijose nurodytų išlaidų dydžių, todėl iš ieškovės A. S. atsakovui Šiaulių pirmajai muzikos mokyklai priteisė 800 Lt bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą bei 2013 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi kasacinio teismo 2009-10-12 nutartimi Nr. 3K-3-393/2009, kurioje skiriasi faktinės bylos aplinkybės, o nutartį citavo fragmentiškai, praleisdamas esmines joje nurodytas nuostatas. DK 296 straipsnio norma yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinančio bendrąjį ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, teisės norma. Ieškovės reikalavimas kildinamas ne iš darbo drausmės pažeidimo, o iš darbo santykiuose sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų vykdymo. Todėl ieškovės reikalavimams, atsakovo prašymu, gali būti taikomas tik DK 27 str. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės reikalavimai negali būti atmesti tuo pagrindu, jog buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją. Rašytinės formos darbo sutarties nesudarymas negali būti prielaida aiškinti sutarties nebuvimo faktą darbuotojo nenaudai. Kasacinio teismo nurodyta, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis i teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Ieškovės reikalavimams neturi būti taikomas nei vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, nei trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovės tęstinis darbo teisių pažeidimas buvo vykdomas laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, kuomet nebuvo išmokama neteisėtai sumažinta darbo užmokesčio dalis, ir tęsiasi iki pat šios dienos. Į teismą, prašydama priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 ieškovė kreipėsi 2012-06-05, taigi nepraėjus trejų metų terminui. Nesant pagrindo taikyti ieškinio senatį, teismo sprendimas naikintinas.

2. Tai, kad darbdavys neteisėtai pakeitė ieškovės darbo sutarties sąlygas, buvo nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos bei konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Apeliantei akivaizdu, jog administracinėje byloje, kurioje ieškovas buvo Šiaulių 1-oji muzikos mokykla, o atsakovas – Valstybinė darbo inspekcija bei Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius, o apeliantė dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo priimtas sprendimas, turintis prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl ieškovei šių aplinkybių įrodinėti nebereikia. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas turi ir precedentinę reikšmę. Atsižvelgiant į konstatuotus darbo įstatymų pažeidimus, apeliantė prašo kompensuoti dėl darbdavio neteisėtų veiksmų nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Teismas, nurodydamas, kad iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė nesutinka su jos darbo sąlygų pakeitimu ir manydamas, jog reikalavimą reikėtų tikslinti, nevykdė jam tenkančios pareigos būti aktyviam.

3. Apeliantė laiko, kad teikdama reikalavimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo pareigos ginčyti darbdavio įsakymus ji neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas, apeliantė daro išvada, jog darbuotojas į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas kreipiasi dėl savo teisių pažeidimo, o tam, kad jo teisės būtų apgintos, darbdavio aktus ginčyti nėra būtina, t.y. konkrečių aktų neginčijimas nesuponuoja atsisakymo apginti pažeistą darbuotojo teisę. Teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad ieškovė neva turėjusi ginčyti darbdavio įsakymus, šio savo teiginio nepagrindė nė viena teisės akto nuostata, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas.

4. Papildomą sprendimą teismas priėmė neatsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir į ieškovės finansinę būklę. Priteisus bylinėjimosi išlaidas darbdaviui iš darbuotojos, kurios reikalavimai atsirado dėl konstatuotų neteisėtų darbdavio veiksmų, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl negauto 16 340,97 Lt darbo užmokesčio (neįskaitant delspinigių), kas sudaro ženklią ir reikšmingą dalį jos pajamų, ji pati patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, dėl to jos finansinė situacija nėra gera. Teismas, spręsdamas tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo įvertinti šias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių I muzikos mokykla prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

DK 296 str. aiškinant ieškovės nurodytu būdu, būtų paneigiama termino paskirtis, kadangi termino praleidimas, ieškovės teigimu, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovei laikantis įstatymų nebūtų buvę pagrindo reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 11 mėnesių ir delspinigių už trejus metus. Atsakovas sumažino darbo krūvį ieškovei dėl objektyvių priežasčių – steigėjui sumažinus atsakovo finansavimą. Priešingai, nei nurodo ieškovė, ginčas kilo ne dėl darbo užmokesčio dydžio, o dėl darbo laiko. Pažymi, kad ieškovė nedirbo laiko, už kurį reikalauja priteisti darbo užmokestį. Atsakovo 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47, nustatęs ieškovės darbo apmokėjimą, laikotarpiu 2009-09-29 iki 2010-03-10, nebuvo ginčijamas ir nėra panaikintas, t.y. galiojo darbo ieškovės darbo metu, o taip pat nepanaikintas ir šiuo metu. Ieškovė nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 sukeltas teisines pasekmes ji ginčija praleidusi DK 296 str. nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. 2009-01-27 įsakymas Nr. V-7 nėra nurodytas A. S. darbo sutartyje kaip lokalinis aktas, kurio nuostatos yra darbo sutarties dalis. Įstatymas nenumato, kad pagal lokalinius teisės aktus nustatomos būtinosios darbo sutarties sąlygos arba kad keičiant lokalinius teisės aktus būtina gauti darbuotojo sutikimą. Atsakovas laiko, kad A. S. darbo užmokestis mokamas priklausomai nuo atlikto darbo, tačiau ne mažesnis, nei nustatyta Švietimo ir mokslo ministro 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo aprašo (toliau - Aprašas) 23.2,24, 27.3 punktuose. Ieškovė apeliaciniu skundu reikalauja priteisti darbo užmokestį už darbo laiką kurį ji ne tik nedirbo, bet ir atsakovo vykdytų darbo laiko pakeitimų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais dėl paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties prejudicinės galios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė 2012-06-06 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su reikalavimu priteisti darbo užmokestį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 ir delspinigius. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2-4374-79/2012) ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes teismas konstatavo, kad dėl individualaus ginčo išsprendimo, ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo DK 289 str. tvarka. Ieškovė kreipėsi 2013-04-23 į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu konstatuoti, jog darbo sutarties sąlygos yra pakeistos neteisėtai, prašė priteisti darbo užmokesčio nepriemoką – 16 340,97 Lt už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 ir delspinigius.

Darbo ginčų komisijos 2013-05-17 sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti bei nurodyta, kad, ieškovė praleido DK 296 str. nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė 1977-08-26 įsakymu buvo priimta dirbti Šiaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatė jai 34,60 val. pedagoginį darbo krūvį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientą.

2009-06-15 raštu Nr. IS-174(2.5) atsakovas įspėjo ieškovę, kad dėl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krūviai.

2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintą 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikaciją buvo patvirtintas ieškovės darbo krūvis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18. 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 ieškovės darbo krūvis buvo sumažintas 1 kontaktine pedagogine valanda.

Ieškovė prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemokas už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 bei delspinigius, nes šį laikotarpį jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nesant jos sutikimo dėl darbo sąlygų pakeitimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 bei delspinigius. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovė savo reikalavimus teismui pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nustato tik atitinkamus ieškinio senaties terminus, atskirais atvejais – ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Šie darbo teisės aktai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, todėl tiems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams, kurie nereglamentuojami aptariamuose norminiuose teisės aktuose, spręsti turi būti taikomos Civilinio kodekso normos. DK 296 straipsnio norma yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinančio bendrąjį ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, teisės norma. Jei darbuotojas nesikreipė į darbo ginčų komisiją išspręsti darbo ginčą per tris mėnesius, teismas, spręsdamas darbuotojo reikalavimus, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis Nr. 3k-3-393/2009).

Ieškovė per 3 mėnesius nuo 2009-10-05 ir 2009-12-16 privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nepriemokų priteisimo. Ieškovei to nepadarius ir 2013-04-23 pateikus prašymą darbo ginčų nagrinėjimo komisijai, komisija jos reikalavimus atmetė todėl, kad ji praleido terminą kreiptis į privalomą darbo ginčų nagrinėjimo organą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas atmetė nurodydamas, kad vien kreipimasis į kitas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais, išaiškinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių sprendė, kad ieškovė, pateikus skundą valstybinei darbo inspekcijai, o šiai institucijai davus atsakovui privalomus nurodymus, ir atsakovui inicijavus bylą administraciniame teisme, atsakovo pozicija dėl darbo krūvio pakeitimo ieškovei buvo kategoriška jau nuo tada, kai ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.

Teismas pagrįstai įvertino, kad nėra įrodymų apie ieškovės galimybę baigti ginčą su darbdaviui gera valia, o ieškinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiškia, kad, praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, dėl santykių stabilumo užtikrinimui teikiamo prioriteto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais išaiškinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, o ieškovė jau kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekciją suvokė savo teisių pažeidimus, todėl nepagrįstai delsė kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją ar teismą.

Dėl darbo užmokesčio senaties taikymo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianė teisingai nurodo, jog reikalavimams dėl darbo užmokesčio nepriemokų gali būti taikomas tik DK 27 str. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė į teismą kreipėsi beveik po 3 metų, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2013 m. birželio 19 d., taigi, tik reikalavimams priteisti darbo užmokestį nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjęs senaties terminas.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės reikalavimo daliai taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, kai ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti darbo užmokestį pagrįstumo

Apeliacinėje instancijoje, darbo bylose nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Darbo bylose nustatant ieškinio reikalavimo materialinį teisinį pagrindą, nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos, konkrečiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebus pažeistas CPK 320 straipsnio reikalavimas.

Byloje pateikti darbo ginčų komisijos dokumentai įrodo, kad ieškovei tapo žinoma apie sumažinamą darbo krūvį, tuo pačiu ir darbo užmokestį. Ieškovė 2009-10-05 supažindinta su 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-49, o 2009-12-16 dieną supažindinta su 2009 m. gruodžio 14d. įsakymu Nr. P-85. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemokas tuo pagrindu, kad darbdavys pakeitė darbo sąlygas t.y. sumažino darbo krūvį ir darbo valandas.

Ieškovė apeliaciniu skundu reikalauja priteisti darbo užmokestį už darbo laiką kurį ji ne tik nedirbo, bet ir atsakovo vykdytų darbo laiko pakeitimų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodoma Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, jog atsakovas darbo sutarties sąlygas pakeitė neteisėtai, be jos sutikimo, gali turėti prejudicinę galią ne šiame ginče dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, bet kito pobūdžio teisiniame ginče.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos nuostatuose įtvirtina, kad darbuotojų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Atsakovas yra švietimo įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra neformalus švietimas, steigėjas yra Šiaulių miesto savivaldybės taryba, todėl mokyklos ūkinė finansinė veikla priklauso nuo jai suteiktų asignavimų, kurie yra kintantys. Darbo organizavimas atsižvelgiant į naujas aplinkybes, mokinių skaičių, lėšų perskirstymas atsižvelgiant į pedagogų dirbtas valandas ir veiklą, neviršijant steigėjo patvirtintų bendrų pedagoginių valandų skaičiaus, etatų, yra atsakovo funkcija. Klausimai susiję su apmokėjimu buvo svarstomi Tarybos posėdžiuose, juose dalyvavo ir apeliantė. Kaip minėta, apeliantė buvo supažindinta su įsakymais dėl darbo krūvio sumažinimo.

Iš civilinės bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4374/21012 dokumentų matyti, kad pedagogams, tame tarpe ir apeliantei, mažėjo priskirtų mokinių skaičius, buvo sumažintas pedagoginių valandų per savaitę skaičius, iki vienam pedagogo darbo etatui prilyginamų aštuoniolikos pedagoginio darbo valandų, už kurias mokytojui skaičiuojama darbo užmokesčio per savaitę norma.

Byloje yra duomenys, kad nuo 2010-03-10 apeliantė sutiko dirbti mažesniu krūviu 2 kontaktinėm valandomis, nes darbdavys negalėjo pasiūlyti kito darbo ar padidinti pedagoginio darbo valandų skaičiaus (70 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sumažėjus mokinių skaičiui, sumažinus apeliantės darbo krūvį, sumažėjo jos atliekamo darbo apimtis, todėl buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis už atliktą darbą, priklausomai nuo darbo kiekio ir atitinkantis DK 186 straipsnio reglamentavimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK176-185 straipsnio normomis reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, atsižvelgdama į įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo ribas, apeliantės išdėstytus reikalavimus apeliaciniame teismo posėdyje, atsakovo pripažintas faktines aplinkybes sprendžia, kad apeliantės reikalavimas, dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nuo 2009-10- 05 iki 2010-03-10 dėl senaties termino praleidimo ir dėl materialinio teisinio nepagrįstumo yra atmestinas. Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2010-03-10 iki 2010-06-20 ir iki 2010- 09-15 atmetamas ne tik dėl senaties termino praleidimo, bet ir dėl to, kad apeliantė realiai neatliko darbo už kurį reikalauja nepriemokos. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį ir išvestinį reikalavimą dėl delspinigių, atmetė pagsrįtai.

Dėl papildomo sprendimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso teisės normų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, jų dydžius ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą – 500 Lt už atsiliepimo surašymą, 300 Lt už atstovavimą teisme, neviršija nurodytų išlaidų dydžių ir nėra didesnės nei ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos.

Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui priteisiamos 500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovui Šiaulių I muzikos mokyklai 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė