Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-23 · Administracinė byla Nr. I-5570-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
I-5570-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00224-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5570-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00224-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. H.), vertėjai Anastasijai Osinai, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. H.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. (A. H.) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 28 652 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2012-02-15 iki 2013-02-27 (tikslių datų neatsimena) buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktus: kamerose buvo per mažas plotas, tenkantis vienam asmeniui. Kamerose spintelės buvo neuždaromos, pakabintos ant sienos 1 m. atstumu nuo tualeto, tualetas įrengtas apie 1,5 m. nuo stalo, atitvertas menka, privatumo nesuteikiančia sienele. Kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, blogas kvapas. Kamerose buvo per maži staliukai, ant jų tilpdavo tik vieno asmens indai, kitiems tekdavo valgyti pasidėjus indus ant gultų, grindų, laukti kol pavalgys kiti. Visą parą šviesdavo dirbtinis apšvietimas. Nusiprausti šiltu vandeniu buvo galima tik kartą per savaitę, 15 minučių. Kamerų sienos, lubos, grindys nedažytos, nutrupėjusios, buvo pelėsio. Ypatingai bloga buvo kamerų Nr. 128, 185 ir 223 būklė. Kameros nebuvo valomos cheminėmis medžiagomis, todėl buvo parazitų. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros teikimą, kaip kitos valstybės pilietis nebuvo supažindintas su tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, nebuvo informuoti Ukrainos ambasada ar konsulas, pagal pareiškėjo žodinį prašymą jie nebuvo pakviesti. Pareiškėjas teigia, kad buvo apgyvendintas su trimis rūkančiais asmenimis. Kamerose temperatūra žiemą buvo nuo 10 laipsnių, vasarą – iki 40 laipsnių pagal Celsijų. Į pasivaikščiojimo kiemelius išvesdavo tik 1 valandai, to laiko neužtekdavo pajudėti. Nebuvo galimybės ir priemonių išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo dėmėti, nusidėvėję, turėjo blogą kvapą, nedezinfekuoti. Nebuvo spintų, dėžių, pakankamai kabių daiktams susidėti ir pakabinti. Nebuvo išduodama papildomai higienos, valymo priemonių. Nebuvo galimybės gauti šilto vandens dantų valymui ir pan. Dušo patalpa purvina, padengta pelėsiu, šiukšlina. Dėl blogų laikymo sąlygų kankino nuolatiniai galvos skausmai, nemiga, dėl blogo apšvietimo sutriko regėjimas, dėl nuolatinės įtampos ir streso blogai jautėsi. Patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K įvertino 28 652 Eur.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–23). Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-02-15 iki 2014-02-19. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti. Pagal nustatytus reikalavimus langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas atkirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio sienele. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Suteikiama teisė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše ir tai atitinka reikalavimus. Higienos priemonės, patalynė išduodamos pagal nustatytas normas, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir drabužiai skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore, tai yra jų teisė, bet ne pareiga, tam Lukiškių TI-K yra įrengti įvairaus ploto kiemeliai. Pareiškėjas buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis bei pareigomis, draudimais. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjo skundas abstraktus, nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-02-15 iki 2013-02-27. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2013-02-15 iki 2014-02-19 (b. l. 15–17).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 2 dalis numato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 3 straipsnis numato, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnis nustato valstybės pareigą užtikrinti kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui Konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves. Šiame straipsnyje numatyta Konvencijos apibrėžtų teisių galiojimo sfera asmenų (rationae personae), vietos (rationae loci) bei dalyko (rationae materiale) atžvilgiu (Europos žmogaus teisių teismo 1978 m. sausio 18 d. sprendimas Airijos prieš Jungtinę Karalystę byloje). Valstybė turi užtikrinti Konvencijos garantuojamas teises ne tik savo piliečiams, bet ir užsieniečiams, asmenims be pilietybės, neveiksniems asmenims, vaikams bei kitiems teisėtai jos teritorijoje esantiems asmenims.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-02-15 iki 2014-02-19 buvo laikomas kamerose Nr. 117, 128, 149, 157, 185, 194, 270, 293, 309, 317, 332, 341, 345. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti šiais laikotarpiais: 2013-02-15 vakare, 2013-02-16 – 2013-02-17, 2013-02-18, 2013-02-19 – 2013-02-02, 2013-02-21 vakare, 2013-02-22 – 2013-05-22, 2013-05-23 ryte, 2013-05-24 – 2013-06-05, 2013-06-06 vakare, 2013-06-07 – 2013-07-18, 2013-07-20 – 2013-10-17, 2013-10-19 – 2013-11-24, 2013-11-26 – 2013-12-13, 2013-12-15 – 2014-02-18 (b. l. 15–17). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 293 paras ir 4 kartus dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,86 iki 2,05 kv. m. ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose spintelės nebuvo uždaromos, pakabintos ant sienos 1 m. atstumu nuo tualeto; buvo maži staliukai, ant jų tilpdavo tik vieno asmens indai, kitiems tekdavo valgyti pasidėjus indus ant gultų, grindų, laukti kol pavalgys kiti; nebuvo spintų, dėžių, pakankamai kabių daiktams susidėti ir pakabinti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6-14.9 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų, stalai įrengti vadovaujantis protingumo principais. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 47–48) patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengta po stalą, kėdutės arba 2 atitinkamo dydžio suolai, lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakabos 4-12 vnt. Pažymoje taip pat nurodyta, kad stalo matmenys kamerose, kuriose yra iki 4 lovų, yra apie 0,6 m x 0,5 m. Nors minėtas teisės aktas nereglamentuoja, kokių išmatavimų, dizaino baldai turi būti kamerose, tačiau pareiškėjas kamerose dažnai buvo laikomas dar su dviem ar trimis asmenis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, atsižvelgiant į stalo dydį, ne visada turėjo galimybę pavalgyti sėdėdamas prie stalo, todėl tai pripažintina pareiškėjo suėmimo ar kalinimo sąlygų bloginimu. Kita vertus, negalima konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto tuo aspektu, kad spintelės jo kameroje buvo neuždaromos, nes, kaip minėta, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės tokio reikalavimo nenumato. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos laikyti daiktus lentynoje, užtikrintas pakankamas kiekis drabužių pakabų – jų buvo nuo 4 iki 12 vnt., kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne daugiau kaip su trimis asmenimis vienoje kameroje.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai: tualetas įrengtas apie 1,5 m. nuo stalo, atitvertas menka, privatumo nesuteikiančia sienele. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 47–48) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, buvo drėgna. Higienos normos HN 76:2010 24 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 51–54, 59–60), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma įrodo, kad kameros vėdinamos natūraliai, per langus (b. l. 47–48). Tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. HN 76:2010 26 punktas nustato, kad santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-05 patikrinimo akto (b. l. 53–54) matyti, kad kameroje Nr. 117 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-02-15 – 2013-02-17) santykinė oro drėgmė buvo 55 procentai, tai atitiko reikalavimus. Pagal 2013-12-09 matavimų protokolą kameroje Nr. 270 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-12-17 iki 2014-02-19) santykinė oro drėgmė buvo 49 proc. ir tai atitiko nustatytus reikavimus. Pareiškėjas skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų nesikreipė, skunde nedetalizavo, kuriose kamerose santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 26 punkto pažeidimo dėl drėgmės pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo netinkama temperatūra: žiemą – nuo 10 laipsnių, vasarą – iki 40 laipsnių pagal Celsijų. Pagal HN 76:2010 26 punktą, temperatūra kamerose šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju 18-22 °C. 2013-11-05 patikrinimo aktu (b. l. 53–54) nustatyta, kad kameroje Nr. 117 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-02-15 – 2013-02-17) oro temperatūra buvo 21,5 °C, 2013-12-18 patikrinimo aktu (b. l. 73–75) nustatyta, kad temperatūra kameroje Nr. 309 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-26 iki 2013-12-13) buvo 18,2 °C, taigi, abiem atvejais oro temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų nesikreipė, skunde nedetalizavo, kuriose kamerose temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu pripažinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tvyrojo blogas kvapas. HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymos (b. l. 47-48) matyti, kad tvarkai ir švarai palaikyti į visas kameras yra išduotos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai. Todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kaip abstrakčius ir neįrodytus, nes pagal HN 76:2010 58 punktą patys Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi rūpintis kamerų švara, buvo išduodamos tam būtinos priemonės.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo blogas apšvietimas. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš 2013-12-16 dirbtinės apšvietos matavimo protokolo matyti, kad kameroje Nr. 309 (b. l. 76) (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2013-11-26 iki 2013-12-13) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 349 lx ir atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Iš 2013-12-09 dirbtinės apšvietos matavimo protokolo (b. l. 77) matyti, kameroje Nr. 270 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-12-17 iki 2014-02-19) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 420 lx, ir taip pat atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. 2013-05-20 patikrinimo aktu (b. l. 51–52) nustatyta, kad kameroje Nr. 117 dirbtinė naktinė apšvieta buvo 14 lx, ir tai taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo laikymo minėtose kamerose metu jam buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, HN 76:2010 22 ir 23 punktų pažeidimai nenustatyti. Pareiškėjas kaip savo teisių pažeidimą įvardijo ir tai, kad dirbtinis apšvietimas degė visą parą, tačiau iš HN 76:2010 reikalavimų matyti, kad gyvenamosiose patalpose dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų sienos, lubos, grindys nedažytos, nutrupėjusios, buvo pelėsio, atitinkama buvo ir dušų būklė, kuriuose be kita ko buvo ir šiukšlių. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-25 patikrinimo akto (b. l. 57-58) matyti, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 117 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-02-15 iki 2013-02-17) lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, nuo sienų vietomis nusilupę dažai. 2013-09-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 157 (joje pareiškėjas buvo laikomas 2013-03-18 – 2013-03-19) sienų ir lubų paviršius nelygus, nepritaikytas lengvam valymui, tačiau pelėsių požymių nenustatyta; kameroje Nr. 194 (joje pareiškėjas buvo 2013-02-18 – 2013-12-20) nustatyti sienų nelygumai, tai neatitiko HN 6:2010 28 punkto reikalavimų. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuriame iš Lukiškių TI-K dušų buvo netinkamos sąlygos, tačiau iš 2013-05-28 patikrinimo akto matyti, kad 5 posto dušų patalpose drėgmės rodikliai neatitiko nustatytų reikalavimų (b. l. 65–67).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad ypatingai bloga buvo kamerų Nr. 128, 185, 223 būklė. Pažymėtina, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 223. Patikrinimo aktų dėl kamerų Nr. 128, 185 būklės į bylą nėra pateikta. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamos kamerų, dušų būklės, kitus į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameros nebuvo valomos cheminėmis medžiagomis, todėl buvo parazitų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, į bylą pateiktos sutartys dėl kenkėjų kontrolės paslaugų (b. l. 47-48, 53-55, 79-78) paneigia šiuos pareiškėjo teiginius. Teismas, remdamasis šiais įrodymais nustatė, kad Lukiškių TI-K nustatyta tvarka atliko patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, buvo sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvedamas tik 1 valandai, to laiko neužtekdavo pajudėti. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ar nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-02-04 pažyma (b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl šių aplinkybių nesikreipė, todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nusiprausti šiltu vandeniu buvo galima tik kartą per savaitę, 15 minučių ir tuo buvo pažeidžiamos jo teisės. HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad ši galimybė asmenims, laikomiems Lukiškių TI-K yra sudaroma, pareiškėjas to neginčija. Atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, tai, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai su tekančiu vandeniu (dėl to ginčo byloje nėra) bei tai, kad suteikiamos galimybės nusiprausti šiltu vandeniu visą kūną dažnis ir trukmė atitiko teisės aktų reikalavimus, konstatuotina, kad pareiškėjo teisės nurodomu aspektu nepažeistos. Kartu aptartina ir pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo tiekiamas šiltas vanduo dantų valymui. Kaip nurodyta aukščiau, teisės aktai numato pareigą Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kitais atvejais pagal HN 76:2010 21 punkto reikalavimus turi būti užtikrinamas šalto vandens tiekimas kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas šią aplinkybę nurodo savo atsiliepime į skundą, grindžia ir pateikiamais Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktais. Teismas konstatuoja, kad šalto vandens tiekimas kasdienei higienai atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, suimtieji ar nuteistieji turi teisę kamerose nustatyta tvarka naudotis vandens šildytuvais, elektriniais virduliais (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 194 (redakcijos, galiojusios pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu) 173.8 ir 173.10 punktai), todėl pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu pripažinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo dėmėti, nusidėvėję, turėjo blogą kvapą, nedezinfekuoti. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos), nustato, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas toks inventorius: čiužinys – 1 vnt., naudojimo laikas 4 metai, pagalvė – 1 vnt., naudojimo laikas – 2 metai, antklodė – 1 vnt., naudojimo laikas – 3 metai, rankšluosčiai – 2 vnt., naudojimo laikas – 1 metai. HN 76:2010 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu dėl laikymo sąlygų jokių prašymų ar skundų, tarp jų ir dėl netinkamos čiužinio, pagalvės, antklodės būklės, neteikė, patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nenustatyta (b. l. 25, 53–55, 68). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl šių aplinkybių. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo išduodama papildomai higienos, valymo priemonių. Aprūpinimo normos nustato, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 47–48) patvirtina, kad šios priemonės išduodamos per du kartus – mėnesio pradžioje ir viduryje. Ši pažyma taip pat patvirtina, kad asmenys tokia pat tvarka aprūpinami indų plovimo ir sanitarinių įrenginių dezinfekavimo priemonėmis – po 100 g. sodos ir 100 g. kalcinuotos sodos per mėnesį. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma (b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjas dėl papildomų priemonių išdavimo nesikreipė. Kadangi pareiškėjo aprūpinimas minėtomis priemonėmis atitiko nustatytas normas, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų dėl jų trūkumo kreipęsis, nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo. Nors pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir išsidžiovinti drabužius, nebuvo išduodamos tam tikslui priemonės, šiuos teiginius paneigia aukščiau minėta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma, atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kuriuose nurodomos sąlygos, kurios sudaromos nuteistiesiems ar suimtiesiems skalbti ir gauti išskalbtus drabužius, patalynę.

Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu galiojusio Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas su trimis rūkančiais asmenimis. Iš atsakovo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos, pareiškėjo užpildytos anketos (b. l. 25, 26) matyti, kad pareiškėjas sutiko gyventi su rūkančiais asmenimis, būdamas Lukiškių TI-K kitokių prašymų ar skundų nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepageidavo gyventi su nerūkančiais asmenimis. Kitų objektyvių duomenų, įrodančių priešingas aplinkybes, byloje nėra. Taigi, nėra įrodytas minėtų teisės normų, susijusių su nerūkančių asmenų sveikatos apsauga, pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros teikimą, kaip kitos valstybės pilietis nebuvo supažindintas su tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Pareiškėjas nurodė, kad yra Ukrainos pilietis, jis supranta rusų kalbą. Į bylą pateikta Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K adaptacijos anketa (b. l. 26) yra pateikta pareiškėjui suprantama rusų kalba, anketa pasirašyta pareiškėjo. Pareiškėjas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su Lukiškių TI-K įrengtomis apsaugos inžinerinės-techninėmis priemonėmis, vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, jo teisėmis, pareigomis ir draudimais (b. l. 35). Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms supažindinti jose laikomų asmenų su visais Lietuvos Respublikos, tarptautiniais teisės aktais. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktus paaiškinimus konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad jam informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, teises bei pareigas buvo pateikta netinkamai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie jo suėmimą nebuvo informuoti Ukrainos ambasada ar konsulas, pagal pareiškėjo žodinį prašymą jie nebuvo pakviesti. Kaip minėta, pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 2 dalį bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie užsienietį privalo: teismas – apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą; Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (redakcijos, galiojusios nuo 2013-01-25 iki 2013-12-06), 12 punktas numato, kad policijos areštinės ar Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užsieniečio pristatymo į policijos areštinę ar laisvės atėmimo vietos įstaigą dienos apie tai pateikia rašytinį pranešimą teritorinės policijos įstaigos migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra ši laisvės atėmimo vietos įstaiga ar policijos areštinė. Byloje yra pateiktas Lukiškių TI-K 2013-02-21 raštas, adresuotas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriui bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui, kuriuo informuojama apie tai, kad į Lukiškių TI-K atvyko pareiškėjas (b. l. 37). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas žodžiu ar raštu būtų kreipęsis dėl Ukrainos ambasadoriaus ar konsulo iškvietimo. Todėl negalima konstatuoti, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai iš esmės neveikė taip, kaip turėjo pagal teisės aktus veikti.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 293 paras ir 4 kartus dalį paros per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjas ne visada turėjo galimybę pavalgyti sėdėdamas prie stalo, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kameros, dušai ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir jų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio, tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 28 652 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 800 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. (A. H.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. (A. H.) (gimusiam (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras