Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-07-13 · Byla Nr. ATP-380-719/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-13
Bylos Nr.
ATP-380-719/2016
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00344-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Nida Solovjovienė Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-380-719/2016
Proceso Nr. 4-15-3-00344-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnį (2 epizodai) galutine nuobauda – 17 parų areštu. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis: 2016 m. balandžio 27 d. 17.55 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 ‰ girtumas) skambino pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio; 2016 m. gegužės 10 d. 16.56 val. (duomenys neskelbtini), skambino pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas iš esmės ginčija nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 188²⁰ straipsnį (2016 m. gegužės 10 d. epizodas). Nurodo, kad jis 2016 m. gegužės 10 d. policijos pareigūnų nekvietė, tik informavo, kad po jo namų valdą vaikšto policijos pareigūnai, todėl vengdamas konflikto su policijos pareigūnais jis informavo, kad pas jį yra atvykę policijos pareigūnai. Taip pat Pažeidėjas nežino, kodėl pas jį buvo atsiųsti policijos pareigūnai. Atsižvelgdamas į tai Pažeidėjas mano, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime manoma, kad Pažeidėjo kaltė įrodyta ir pagrįsta bylos medžiaga, apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, todėl Pažeidėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Pažeidėjas iš esmės ginčija tik nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 188²⁰ straipsnį (2016 m. gegužės 10 d. epizodas). Kitos nutarimo dalies (2016 m. balandžio 27 d. epizodo) Pažeidėjas savo apeliaciniame skunde neginčija, jis neišreiškė jokio nesutikimo su šią nutarimo dalimi, todėl minėtoje dalyje skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas netikrina.

Pagal byloje esančius įrodymus (policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, pažymą dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, pažymą dėl žalos apskaičiavimo, apeliacinį skundą ir kt) seka, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 13.23 val. policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Tikslus pranešėjas ir jo adresas nebuvo nurodytas. Reaguodami į šį pranešimą policijos pareigūnai atvyko į jiems nurodytą gyvenvietę, ieškodami pranešėjo jie, be kita ko, buvo užsukę ir pas Pažeidėją, kurio tąkart namuose nebuvo. Pažeidėjo namuose buvęs kitas asmuo paaiškino, kad Pažeidėjas yra išvykęs ir policijos niekas nekvietė. Policijos pareigūnai po Pažeidėjo pastatus nevaikščiojo, o trumpai pabendravę su minėtu asmeniu išvyko. Tą pačią dieną, apie 16.56 val., policijos įstaigoje buvo gautas Pažeidėjo pranešimas apie pagalbos poreikį dėl neaiškių priežasčių. Tąkart policijos pareigūnai iškart nuvyko pas Pažeidėją, kurį rado vartojantį alkoholinius gėrimus su jau pirmiau paminėtu asmeniu, anksčiau buvusiu jo namuose ir bendravusiu su policijos pareigūnais. Pažeidėjas atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad anksčiau pas jį namuose buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie pastatuose darė neteisėtą kratą ir ten paslėpė narkotinių medžiagų, todėl liepė jiems ieškoti šių medžiagų, o policijos pareigūnams atsisakius tai daryti pasakė, kad jie (policijos pareigūnai) nieko nemoka ir jis skambins į kitą policijos įstaigą (4–5, 13–16 b. l.). Iš esmės taip savo apeliaciniame skunde tvirtina pats Pažeidėjas, t. y. kad jis 2016 m. gegužės 10 d. apie 16.56 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu tik dėl to, kad anksčiau pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai (39 b. l.).

Iš minėtuose įrodymuose užfiksuotos ir paties Pažeidėjo iš esmės neginčijamos situacijos matyti, kad tuo momentu, kai Pažeidėjas skambino pagalbos telefono numeriu, jam nebuvo reikalinga jokia skubi ir neatidėliotina pagalba, kurią būtų galėję suteikti specialiųjų tarnybų darbuotojai – Pažeidėjas buvo savo namų valdoje ir jo gyvybei, sveikatai, turtui ar kitoms įstatymu saugomoms vertybėms nebuvo iškilusi jokia grėsmė, nuo kurios galėtų apsaugoti specialiųjų tarnybų darbuotojai, t. y. Pažeidėjas akivaizdžiai žinojo, kad jam nėra jokio pagalbos poreikio.

Taigi, šioje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas 2016 m. gegužės 10 d. apie 16.56 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu žinodamas, kad jam nėra jokio pagalbos poreikio, už ką Pažeidėjui numatyta atsakomybė ATPK 188²⁰ straipsnyje. Todėl apylinkės teismas visiškai teisingai aptartą Pažeidėjo veiką kvalifikavo būtent pagal šią teisės normą ir paskyrė jam nuobaudą. Skirdamas nuobaudą už šį pažeidimą ir nustatydamas galutinę nuobaudą apylinkės teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą taip, kaip to prašo Pažeidėjas, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Artūras Ridikas