- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-6-715/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- A. S., S. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Vidas Peikšte
dalyvaujant ieškovei D. Č. ir jos atstovams A. Č., advokatui Vidui Peikšteniui, atsakovams A. S., S. S. ir jų atstovui advokatui Algiui Staškūnui, tretiesiems asmenims S. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimantui Pikturnai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovams S. S., A. S., tretiesiems asmenims S. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu bei jo patikslinimais prašė įpareigoti atsakovus S. S. ir A. S. per aštuonias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti jų 2007 m. rugpjūčio 17-25 d.d. nugriautą be ieškovės sutikimo gyvenamojo namo, esančio tak. 11, Mažeikiuose, priestatą, pažymėtą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. 97/17106 dokumentų bylos plane indeksu 2al/p, taip: priestatas turi būti atstatytas plane nurodytoje vietoje - gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje prie vakarinio kampo, jis turi būti 2,62 m ilgio, 2,19 m pločio, 5,7 m² ploto, 3,05 m aukščio, 17 m³ tūrio, ant betoninių pamatų, sienos – baltų plytų, perdengimas – medinis, stogas – šiferio, grindys – plytelių, langas 135x75 cm ir standartinės laukujės durys bei jų apvadai – iš medžio, palangės – medinė iš vidaus ir skardinė iš išorės, sienų apdaila iš vidaus – tinkas, perdengimo apdaila – dažai, elektros instaliacija viduje – su vienu šviestuvu ir jungikliu, skardiniai lietaus latakai ir vamzdžiai – lauko pusėje. Ieškinyje ji nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 17-25 dienomis atsakovai be ieškovės sutikimo nugriovė jiems ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, esančio Purienų tak. 11, Mažeikiuose, priestatą, pažymėtą I aukšto plane indeksu 1-6 arba 2a1/p, kurio ½ dalis jai buvo atitekusi nuolatiniam naudojimusi, ir vietoje šio statinio savo nuožiūra pasistatė terasą. Šiais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovės, kaip nugriauto statinio bendrasavininkės teises ir interesus, nes ne tik savavališkai sunaikino tokios pat būklės kaip gyvenamasis namas uždarą kapitalinį priestatą, patikimai saugojusį nuo šalčio, vėjo ir kritulių įėjimą į bendrai naudojamą koridorių I aukšte, bet ir be ieškovės sutikimo įrengė visai kitos paskirties statinį – atvirą paaukštintą aikštelę su stogeliu.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir S. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jie nurodė, jog gyvenamojo namo, esančio Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) 11, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams ir ieškovei, priestatas, pažymėtas pirmo aukšto plane indeksu 1-6 arba 2a1p, buvo nugriautas pagal žodinį susitarimą su ieškove, nes tikrai buvo avarinės būklės, galėjo bet kokiu momentu nugriūti ir taip kėlė grėsmę bendrasavininkiams. Pirma buvo pastatytas gyvenamasis namas ir tik vėliau buvo pastatytas priestatas. Statant priestatą, jis nebuvo kapitaliai sujungtas su pagrindiniu statiniu – gyvenamuoju namu. Priestato pamatai nebuvo sujungti su gyvenamojo namo pamatais, priestato sienos buvo išmūrytos tiktai priglaudžiant plytas prie pagrindinio pastato sienos. Sienų tarpusio surišimo nebuvo. Tokiu būdu priestato pamatai, per laiką, kartu su sienomis (nesant priestato ir pagrindinio pastato tarpusavio sujungimo) atsiskyrė nuo pagrindinio pastato sienų, pradėjo krypti ir galėjo bet kokiu momentu nugriūti. Tokio įvykio pasekmės būtų buvusios skaudžios ir neprognozuojamos. Ieškovė, matydama kas vyksta ir suprasdama situaciją, sutiko, kad kol dar neįvyko nelaimė priestatą reikia nugriauti ir įrengti paaukštintą aikštelę su stogeliu. Tai, kad priestatas buvo pastatytas, įrodo tai, kad pagrindiniame pastate jau buvo patalpa su indeksu 1-6. Pastačius priestatą, o pagrindiniame pastate sujungus dvi patalpas į vieną, indeksas 1 - 6 buvo suteiktas priestatui. Ieškovės reikalavimas atstatyti nugriautą priestatą yra nerealus. Atstačius nugriautą priestatą, kartosis ta pati istorija, jis grius vėl. Pamatai nesujungti su pagrindinio pastato pamatais turi galimybę judėti (vaikšto). Juos gali iškilnoti pavasarį išeinant įšalui. Ieškovė teigia, kad priestatas patikimai saugojo nuo šalčio, vėjo ir kritulių. Atsakovų manymu, gyvenant antrame namo aukšte, tai neturėtų sudaryti ypatingų nepatogumų. Pagal CK 4.75 str. 1 d. tarp bendrosios dalinės nuosavybės savininkų nesutarimų dėl ginčo objekto nebuvo, todėl nė viena šalis į teismą nesikreipė. Atsakovai nėra statytojai. Atsakovai ieškovei netrukdė naudotis bendro naudojimosi objektais (patalpomis). Viskas vyko bendru susitarimu.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, jog, gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 11, Mažeikiuose, priestatas 2al/p yra priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai, griovimui, remontui ar rekonstrukcijai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 12 punkto nuostatas neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre.
Dubliku ieškovė nurodė, jog niekas su ja nederino nei priestato griovimo, nei visai kitos paskirties naujo statinio – atviros paaukštintos aikštelės su stogeliu įrengimo. Šie darbai buvo atlikti slapčia, jai su šeima išvažiavus kelioms dienoms pailsėti į kitą vietovę. Priestatas buvo net geresnės būklės nei gerokai anksčiau statytas gyvenamasis namas, todėl niekam nekėlė ir negalėjo kelti nugriuvimo grėsmės. Atsakovų argumentas, jog reikalavimas atstatyti tokį pat priestatą yra nerealus, kadangi jis vėl nugrius, yra niekuo nepagrįstas, kadangi nugriautasis priestatas stovėjo virš 20 metų ir dar būtų stovėjęs neribotą laikotarpį, jeigu ne savavališki atsakovų veiksmai, pasireiškę bendrosios dalinės nuosavybės sunaikinimu.
Tripliku tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė sprendimą dėl ieškovės dublike nurodytų argumentų priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir S. S. tripliku nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas. Ieškovės teiginys, kad priestato pamatai buvo tiek tvirti, kad galėjo laikyti dar 20 metų, tai civilinio ieškovo savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Taip pat nurodė, jog nugriautas priestatas buvo pastatytas 1985-1986 metais. Jis buvo dažomas, buvo naikinamas pelėsis, jokių įtrūkimų ieškovė nematė, iš vidaus tinkas nebuvo nukritęs. Priestato paskirtis – avalynei, daiktams susidėti, jis apsaugojo nuo vėjo. 2006 metais vyko kasinėjimo darbai, kurie negalėjo pakenkti priestatui.
Atsiliepimas
Atsakovas S. S. paaiškino, jog ginčo priestatas buvo avarinės būklės. Jį pastačius, po kelių žiemų jis pradėjo judėti, skilti. Prieš nugriaunant priestatą apačioje tarp priestato ir namo buvo 1,5 cm plyšys, viršuje – 10-15 cm plyšys. Siena buvo atskilusi nuo pastato, pūtė vėjas. Ieškovė davė sutikimą dėl priestato nugriovimo. Tada atsakovai jį nugriovė ir pastatė stoginę.
Atsakovo A. S. paaiškinimai analogiški atsakovo S. S. paaiškinimams.
Tretysis asmuo S. S. paaiškino, jog veranda (priestatas) buvo pastatyta vėliau nei namas. Veranda buvo avarinės būklės, atsakovas S. S. ją remontavo, ieškovė prie remonto neprisidėjo. Ieškovė, paklausta dėl verandos griovimo, davė sutikimą ją nugriauti. Veranda pradėjo griūti prieš pusmetį iki nugriovimo. Ji atskilo nuo namo sienos apie 10-20 cm, tarpas didesnis buvo viršuje, o prie žemės – mažesnis. Kai verandą nugriovė, ieškovės nebuvo namuose.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Rimantas Pikturna paaiškino, jog veranda (priestatas) buvo avarinės būklės. Kad buvo atskilimai, jis matė pagal nuotraukas. Iš nuotraukų matyti, jog yra plyšiai tarp verandos ir pastato. Verandą jis matė tik nuotraukose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nuosavybės tesės į priestatą, plane pažymėtą indeksu 2al/p, esantį Purėnų takas 11, Mažeikiai, pastatytą 1994 m., įregistruotos ieškovės (41/100 dalis) ir atsakovų (po 59/200 dalį) vardu (1 t., b. l. 18-29); 2007 m. rugpjūčio 17-25 dienomis atsakovai nugriovė minėtą priestatą ir jo vietoje įrengė paaukštintą aikštelę su stogeliu (1 t., b. l. 30-32); nugriauto priestato atstatymas kainuotų 7009,65 Lt (2 t., b. l. 93-94); 2010-03-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovai S. S. ir A. S. buvo išteisinti pagal LR BK 187 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu buvo nutraukta (2 t., b. l. 112-115); nugriauto priestato vidutinė rinkos vertė 2007 metais sudarė 4560,00 Lt (3 t., b. l. 13).
LR CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Minėtas straipsnis nenustato specialios privalomos tokio bendraturčių susitarimo formos. Privaloma rašytinė ar notarinė forma tokiam sandoriui nenustatyta ir LR CK 1.73 bei 1.74 straipsniuose. Todėl darytina išvada, jog bendrasavininkių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimu juo gali būti sudarytas žodine forma, o jo sudarymo įrodinėjimui gali būti panaudotos visos leistinos įrodinėjimo priemonės, tame tarpe ir liudytojų parodymai.
Nors pati ieškovė neigia kada nors davusi atsakovams savo sutikimą griauti ginčo priestatą, byloje surinkti įrodymai byloja priešingai. Atsakovai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose nagrinėjamoje civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. PK-25-636/2010 nuosekliai tvirtino, jog atsakovas A. S. gavo išankstinį ieškovės sutikimą nugriauti šalims priklausantį ginčo priestatą (1 t., b. l. 44, 59, 143, 2 t., b. l. 117, 132, 134-135). Ieškovės sutikimą patvirtino ir tretysis asmuo S. S. (2 t., b. l. 84, 86) bei liudytoja B. S. (2 t., b. l. 103), kurios parodymais nėra pagrindo nesiremti. Ta aplinkybė, jog S. S., A. S., S. S. ir B. S. skirtingai nurodė vietą, kurioje stovėdama D. Č. pasakė, jog atsakovai gali daryti su priestatu ką nori, neduoda pagrindo abejoti tų asmenų parodymais, jog ieškovė tokius žodžius pasakė. Teismas konstatuoja, jog atsakovų, trečiojo asmens bei liudytojos parodymuose bei paaiškinimuose esminių prieštaravimų, kurie galėtų reikšti šių įrodymų nepatikimumą, nenustatyta. Aplinkybę, jog ieškovė atsakovams davė žodinį leidimą griauti ginčo priestatą, nustatė ir tai konstatavo 2010-03-26 nuosprendyje Mažeikių rajono apylinkės teismas (2 t., b. l. 115). Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią bylos šalims.
Iš šioje byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. PK-25-636/2010 esančių atsakovų, trečiojo asmens S. S. paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, jog ginčo priestatas prieš jį nugriaunant buvo pavojingos būklės: tarp namo ir priestato pamatų, sienų buvo plyšiai, priestato sienos buvo vienos plytos storio, nuo jų byrėjo tinkas, plytos buvo aptrupėjusios ir pan. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovai, griaudami ginčo priestatą, veikė esant būtinajam reikalingumui. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ginčo priestatas kėlė pavojų juo besinaudojančiųjų, šalių bei jų vaikų sveikatai ar gyvybei, kadangi jis dėl savo techninės būklės galėjo bet kada sugriūti. Ši aplinkybė patvirtina tai, jog atsakovų veiksmuose nebuvo piktavališkumo, kurį akcentuoja ieškovė bei jos atstovai, bei tai, jog ieškovės sutikimas dėl priestato nugriovimo yra logiškas ir neiškrenta iš konteksto, kadangi visi bendrasavininkiai privalo rūpintis, kad jų turtas nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims.
Teismas šioje byloje nesiremia trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo Rimanto Pikturnos paaiškinimais apie ginčo priestato būklę, kadangi savo išvadas šiuo klausimu jis grindžia atsakovų pateiktomis nuotraukomis bei paaiškinimais.
Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ginčo priestatas buvo nugriautas, esant jo bendrasavininkių susitarimui jį nugriauti. Nesant neteisėtumo atsakovų veiksmuose, nėra pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę. Todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą namo, esančio (duomenys neskelbtini) 11, Mažeikiuose, priestatą, pažymėtą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. 97/17106 dokumentų bylos plane indeksu 2al/p, yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai nepateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo sprendimu jos iš ieškovės nepriteistinos.
Tačiau nagrinėjant bylą susidarė 67,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. Č. 67,62 Lt (šešiasdešimt septynis litus 62 ct) pašto išlaidų valstybei.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.