Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui A. K., nukentėjusiosios atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatei Linai Svirinavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 161 str. 2 d., BK 153 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2012-03-31 apie 19.00 val. Kaune, Panerių g. po viaduku, 25 m atstumu nuo Panerių g. namo Nr. 200, prievarta norėdamas pasisodinti mažametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., šalia savęs, jai nepaklusus, laikydamas mažametės M. K. dešinę ranką, sudavė ja į betoninį luitą, tuo padarydamas jai dešinės plaštakos, dešinio riešo, dešinio dilbio, dešinio raktikaulio srities sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajai M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis 2012-03-31 apie 19.00 val. Kaune, Panerių g. po viaduku, 25 m atstumu nuo Panerių g. namo Nr. 200, pasikėsino nugirdyti mažametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., versdamas ją vartoti 5,4 – 5,5 ° stiprumo alų „Forto gyvas“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji M. K. alų išpylė;

be to, jis 2012-03-31 apie 19.00 val. Kaune, Panerių g. po viaduku, 25 m atstumu nuo Panerių g. namo Nr. 200, ranka lietė mažametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., krūtinę ir, laikydamas jos galvą bei spausdamas ją prie savęs, įkišęs savo liežuvį mažametei į burną, ją bučiavo.

Kaltinamasis R. M. pilnai prisipažino, padaręs nusikaltimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2012 m. kovo 31 d. jis buvo su savo draugu M. J. Kauno Šilainių mikrorajone. Apie 15 val. nusipirkę prie Šilainių turgavietės esančiame kioske 8 butelius po 1 l talpos alaus „Forto gyvas“ 5-8 laipsnių stiprumo, netoliese esančiame vaikų darželyje jį išgėrė. Tada nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį šalia minėtos turgavietės. Tai galėjo būti apie 18.30 val. Bevaikščiojant po prekybos centrą, pamatė dvi mergaites, kurioms pagal jų išvaizdą galėjo būti apie 11–12 metų. Viena iš mergaičių rankoje nešėsi gėles, lyg tulpes, po vieną kiekvienoje rankoje. Jis užkalbino tą mergaitę, kadangi norėjo susipažinti ir pabendrauti. Jis paėmė iš jos gėles, sakydamas, kad jas palaikys. Prisimena, kad klausė mergaitės vardo, kiek jai metų, kur jos važiuoja. Mergaitė pasakė, kad jai 12 metų, kad važiuoja į gimtadienį. Mergaitės draugė, kol jie kalbėjo, buvo nubėgusi į vaistinę, o netrukus pas draugę nuėjo ir minėta mergaitė. Jos gėlės buvo likusios pas jį. Tada kaltinamasis su M. J. nuėjo į prekybos salę, kur nusipirko dar po vieną butelį alaus: „Kaunakiemio“ ir „Utenos“, po 0,5 l talpos. Tada nuėjo abu į autobusų sustojimą, esantį prie prekybos centro. Abi mergaitės sustojime rūkė plonas ilgas cigaretes. Tada visi kartu palaukė atvykstančio autobuso Nr. 37, kuriam netrukus atvažiavus, visi keturi į jį įlipo. Gėles jis vis dar laikė rankoje. Privažiavus „Panerių g.“ sustojimą, jis pamatė, kad minėtos mergaitės ruošiasi išlipti, o jo kalbinta mergaitė ranka parodė judesį, iš kurio jis suprato, kad ji kviečia lipti iš autobuso kartu, tačiau gali būti, kad ji tai rodė savo draugei, o ne jam. Jie išlipo paskui mergaites. Jaunesnė mergaitė, išlipusi iš autobuso, kažkur nubėgo, o jis paėmė savo kalbintai mergaitei už rankos ir, ją laikydamas, paklausė, kur galima nueiti ir atsigerti alaus. Mergaitė pasakė, kad po tiltu. R. M., laikydamas jos ranką, ėjo, kur ji rodė. Jiems visiems trims nuėjus po tiltu, jis liepė, kad mergaitė sėstųsi šalia jo, ir tuo metu galėjo suduoti jos ranka į betoną, kadangi buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jam atsisėdus ant betono luito, mergaitė atsisėdo šalia jo, o M. J. atsisėdo jam iš kitos pusės. Tada padavė vieną butelį alaus minėtai mergaitei, sakydamas, kad jei ji nori, gali gerti. Ar ji gėrė, nematė. Sėdėdamas šalia mergaitės, jis gėrė alų, jį taip pat gėrė ir jo draugas. Išgėręs alaus, jis pradėjo siūlyti mergaitei draugauti, sakė, kad jam 24 metai, nurodė, kad gyvena Krėvės pr., Kaune, užrašė jai savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ant popieriaus lapelio. Tada pradėjo glostyti jos krūtinę, sakydamas, kad ją dar reikia paauginti. Norėdamas lytiškai susijaudinti, jis paėmė minėtai mergaitei už galvos, ją palenkė prie savęs ir, įkišęs savo liežuvį jai į burną, pradėjo ją bučiuoti. Bučiuojant mergaitę, jis išgirdo, kaip kažkas pašaukė M.. Tada jis nuo šios mergaitės atsitraukė ir pamatė atbėgančią jos draugę. Tada M., pasakiusi, kad atbėga jos tėvas, nubėgo pas savo draugę. Prie R. M. pribėgęs vyriškis jam sudavė į veidą ir, R. M. nukrito, risdamasis nuo betoninio kalnelio žemyn. Atsikėlęs jis pabėgo savo namų link. Taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus, nors ir suprato, kad mergaitė yra mažametė. Jis pats šiuo metu yra neįgalus, turi tik 40 proc. darbingumo.

Be kaltinamojo R. M. pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios įstatyminio atstovo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios M. K. apklausos protokolo matyti, kad 2012 m. kovo 31 d. 17.46 val. autobusu nuvyko kartu su drauge D. B., 11 m. amžiaus, į prekybos centrą „Maxima“, esantį Šarkuvos g. 1a, Kaune. Einant prie šalia kasų parduodamų gėlių, nuo prekybos salės pusės, nešdamiesi 4 butelius alaus, atėjo du nepažįstami vaikinai, apie 20-30 m. amžiaus. Jie apžiūrinėjo gėles ir tarpusavyje kalbėjosi, kad nori nupirkti gėlių draugei, bet čia jiems buvo brangu. Ji nusipirko rožę ir tulpę, kadangi tą pačią dieną turėjo eiti į draugės gimtadienį. Su drauge D. B. einant pro prekybos centre esančią vaistinę, draugė įėjo į vaistinę. Šie vaikinai priėjo prie jos ir vienas iš vaikinų ją sulaikė, sakydamas, kad reikia pasišnekėt bei paėmė iš jos rankų laikomas gėles. Ji liepė gėles atiduoti, nes reikia važiuoti namo. Vaikinas pasakė, kad, kai jos lips toje pačioje stotelėje, tada ir atiduos. Nukentėjusioji atėmė iš pirmojo vaikino savo gėles ir nuėjo pas savo draugę D. į vaistinę, o vėliau abi išėjo į lauką. Minėti vaikinai ėjo iš paskos. Nuėjus į sustojimą, vaikinai taip pat į jį atėjo. Pirmasis vaikinas paklausė jų vardų, kuriuos jos pasakė. Pirmasis vaikinas pasakė, kad jo vardas Š., o jo draugo vardas M.. Maždaug po 3 – 4 minučių atvažiavo 3-io maršruto autobusas. Dar prieš įlipant į jį, pirmasis vaikinas pasakė, kad jis pajuokavo, ir jo vardas yra R.. Minėti vaikinai įlipo į autobusą joms iš paskos. Atsisėdus ant autobuso galinių sėdynių, šie vaikinai atsisėdo šalia. Su D. S. gatvėje išlipus iš autobuso, vaikinai išlipo iš paskos. Išlipusi iš autobuso, D. pradėjo bėgti savo namų link. Ji pradėjo bėgti taip pat. Pirmasis vaikinas pradėjo ją vytis ir pasivijo, pagriebdamas už dešinės rankos, maždaug už 20–25 metrų nuo sustojimo. Jo draugas nebėgo. Paėmęs už dešinės rankos ir ją sukdamas ir tokiu būdu sukeldamas skausmą, pradėjo ją vestis su savimi po tiltu. Aplink jokių pašalinių žmonių nebuvo, ji buvo labai išsigandusi, todėl pagalbos nesišaukė. Jam nusitempus ją po tiltu, jis liepė atsisėsti ant betono luito. Jis atsisėdo, o kadangi ji stovėjo, jis, vis dar laikydamas jos dešinę ranką, ją pradėjo trankyti į betoną, vis kartodamas, kad sėstų. Kadangi pradėjo skaudėti ranką ir nukentėjusioji jo bijojo, todėl atsisėdo šalia jo. Netrukus atėjęs jo draugas atsisėdo šalia jo iš kitos pusės. Tada pirmas vaikinas išsitraukė iš po striukės plastmasinį butelį alaus „Forto gyvas“, liepė jai gerti, prieš tai paklausdamas, kiek jai metų. Ji jam pasakė, kad 12 metų. Tada jis pasakė, kad jam 22 metai, o jo draugui 29. Kadangi nukentėjusioji jo bijojo, ji paėmė iš jo alaus butelį ir tuo metu, kai jis nematė, truputį alaus išpylė ir butelį gražino, sakydama, kad jau išgėrė. Tuo metu jis kalbėjosi nusisukęs su savo draugu. Atsisukęs į ją ir sakydamas, kad ji sušals, jai patempė žemyn truputį pakilusį sijoną ir palietė dešinę koją. Tai padaręs, jis išsiėmė iš savo turėtos per petį uždedamos juodos spalvos medžiaginės rankinės tušinuką ir popieriaus lapelį, kažką ant jo užrašė ir padavė jai, sakydamas, kad čia jo telefono numeris, bei pasiūlė draugauti. Ji tą raštelį, kuriame buvo užrašyti tik skaičiai: (duomenys neskelbtini), įsidėjo į striukės kišenę ir vėliau namuose atidavė savo tėčiui. Tada šis vaikinas per striukę palietė jos dešinę krūtinę savo pirštu, į ją baksteldamas ir pasakydamas, kad krūtinę jis užsiaugintų. Jo draugas visą tą laiką sėdėjo šalia, nieko nedarė. Po šių žodžių minimas vaikinas pradėjo ją bučiuoti, kišdamas savo liežuvį į jos burną ir tuo metu savo ranka laikydamas jos galvą ir spausdamas ją link savęs. Tai truko apie 15–20 sekundžių. Dar jam laikant jos galvą, ji išgirdo D. ir kitos savo draugės balsus. Tada minėtas vaikinas nustojo ją bučiuoti, paleido jos galvą. Ji atsistojusi nubėgo link savo draugių, vaikinai nesivijo. Kai nubėgo, pamatė, kad pirmasis vaikinas nukrito, o jos tėtis A. K. stovėjo toje vietoje, kur ji sėdėjo, o pusbrolis E. Š. stovėjo ant šaligatvio po viaduku. Dėl rankos sumušimo kreipėsi į Kauno klinikų Vaikų traumatologijos skyrių, ant rankos buvo uždėta langetė (1 t., b. l. 27).

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. K. parodė, kad atbėgusi dukros M. draugė pasakė, kad du vyriškiai nusitempė dukrą po tiltu, kuris yra maždaug už pusės stotelės nuo jų namų. Įstatyminis atstovas su E. (žmonos sesers vaiku) nubėgę žiūrėti, pamatė dukrą M., sėdinčią po viaduku su dviem vyriškiais ant betoninio luito. Pribėgęs prie vyriškių, įstatyminis atstovas su jais susistumdė, vienas jų paslydo, nukrito, nusirito į apačią. Dukra papasakojo, kad vyriškiai ją sekė, kartu važiavo autobusu, paėmė iš jos gėles, išlipo toje pačioje stotelėje, kur ir ji su drauge, ją bučiavo, kišo liežuvį jai į burną, lietė krūtinę, liepė gerti alų, trenkė jos ranką į betono luitą, neleido jai išeiti, laikė ją. Po įvykio dukra pasidarė irzli, pradėjo neklausyti, atsikalbinėti, pasidarė agresyvi, jos elgesys stipriai pasikeitė, aiškina, kad nekenčia vyrų. Be vaistų dukra neužmiega. Anksčiau dukra vaistų nevartojo, pradėjo vartoti po to įvykio. Žmona maždaug kas du mėnesius dukrą veda pas psichologus, taip pat į klinikas pas nervų specialistus. Į mokyklą dukra pradėjo neiti arba grįžta po dviejų pamokų, o iki įvykio nebūdavo, kad neitų į mokyklą. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Iš liudytojo M. J. apklausos protokolo matyti, kad 2012 m. kovo 31 d., susitiko su savo pažįstamu, buvusiu bendradarbiu R. M.. Nuvažiavę į Kauno Šilainių turgavietę, joje nusipirko apie 9 butelius 1 l talpos 5 laipsnių stiprumo alaus „Forto gyvas“ ir nuėjo į netoliese esantį vaikų darželį, kur išgėrė lyg penkis butelius alaus. Paskui nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį Šarkuvos g., Kaune. Parduotuvės pirmajame aukšte draugas R. M. užkalbino dvi mergaites, kurios iš išvaizdos buvo 11–13 metų amžiaus, pasiūlė joms prisijungti prie jų ir eiti gerti alaus, pasėdėti kartu su jais, pabendrauti. Jos nieko neatsakė. Vyresnė iš tų dviejų mergaičių rankose nešėsi gėles. R. M. pasakė, kad mergaitė jam duotų gėles ir jis jas palaikys. Mergaitė, jo draugui padavusi gėles, kartu su drauge nuėjo į vaistinę. Kai mergaitės grįžo iš vaistinės, jie paskui jas nuėjo į autobusų sustojimą, kur kartu laukė atvažiuojančio autobuso. R. M., vis dar laikydamas mergaitės gėles, kalbino vyresniąją mergaitę. Atvažiavus lyg 3-iojo maršruto autobusui, visi keturi įlipo į jį, kur R. M. grąžino paimtas gėles. R. M. toliau bendravo su minėtom mergaitėm, vis kalbindamas jas prisijungti. Vyresnė mergaitė sakė, kad skuba į gimtadienį, bet trumpai gali pabūti. Autobusui sustojus „Panerių g.“ sustojime, mergaitės išlipo iš autobuso, o jie išlipo paskui jas. Išlipusi iš autobuso, jaunesnė mergaitė nubėgo tolyn, o vyresnei mergaitei R. M. paėmė už rankos ir pasiūlė eiti į parką pasėdėti. Mergaitė pasakė, kad eitų pasėdėti po tiltu. Tada visi trys nuėjo po netoliese esančiu tilto viaduku, kur atsisėdo ant betoninių luitų. R. M. mergaitę visą laiką laikė paėmęs už dešinės rankos. Jis girdėjo, kaip R. M. mergaitei liepė sėsti šalia jo. Kadangi ji nesėdo šalia jo, R. M. ją su ranka stumtelėjo, ir tada ji taip pat atsisėdo ant betoninio luito. R. M. pasiūlė mergaitei išgerti alaus. Ši pasakė, kad išgers nebent gurkšnelį. Liudytojas matė, kaip mergaitė, rankose laikydama butelį alaus, pridėjo jį prie lūpų, tačiau, ar alaus atsigėrė, nematė. Jis girdėjo kaip R. M. siūlė mergaitei draugauti, užrašė ant lapuko savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir padavė jai, taip pat rodė jai savo pasą, sakydamas, kad jo vardas R.. Jiems besikalbant, mergaitė pasisakė, kad jos vardas M.. Kai M. R. atidavė alaus butelį, R. išgėrė alaus ir padavė butelį liudytojui. Tada liudytojas pamatė, kaip R. M. apkabino M. su abiem rankom, pradėjo ją bučiuoti ir bučiuodamas liesti jos krūtinę per rūbus, ją glamonėdamas. Jis pasakė, kad R. M. nustotų taip daryti, kadangi suprato, kad mergaitė yra mažametė, nes buvo akivaizdu, kad jai nėra 14 metų, ir išsigando, kad paskui gali turėti problemų, jei mergaitė kam nors pasiskųs. Po to kažkas pašaukė M. vardu. Atsisukęs į tą pusę, iš kurios sklido balsas, pamatė atbėgančią M. draugę, kuri buvo pabėgusi, su dar viena mergaite bei atbėgančius du vyriškius. R. M. M. paleido. Ji tada atsistojo ir, pasakiusi, kad atbėga jos tėvas, nubėgo link savo draugės. Prie jų pribėgo du vyriškiai, iš kurių vienas buvo vyresnis, suprato, kad tai gali būti M. tėvas. Pribėgęs prie R. M., M. tėvas jį stumtelėjo ir R. M., nukritęs ant žemės betonine danga, nusirideno žemyn prie gatvės, kur atsistojo ir pabėgo (1 t., b. l. 35).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad M. K. atpažino asmenį, pažymėta Nr. 2 – R. M., kuris jos atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 31-32).

Iš Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-/2470/-ISI-5277 matyti, kad skysčiai, esantys keturiuose 1,0 dm³ buteliuose su etiketėmis „Alus Fortas Gyvas“, yra pramoniniu būdu pagamintas alus, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra 5,4-5,5 tūrio proc. (1 t., b. l. 103-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 938/12(02) nurodyta, kad M. K. konstatuota dešinės plaštakos, dešinio riešo, dešinio dilbio, dešinio raktikaulio srities sumušimas, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2012-03-31, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 40).

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad, R. M., žinodamas, kad nukentėjusioji M. K. yra 12 metų amžiaus, taigi yra mažametė, ranka lietė mažametės M. K. krūtinę, spausdamas mergaitės galvą prie savęs, įkišęs savo liežuvį mažametei į burną ją bučiavo, tai yra atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Nusikaltimas padarytas tyčia, yra baigtas. Kaltinamasis R. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 153 str.

Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. M., žinodamas, kad nukentėjusioji M. K. yra 12 metų amžiaus, taigi yra mažametė, laikydamas jos dešinę ranką, sudavė ja į betoninį luitą, tuo padarydamas M. K. dešinės plaštakos, dešinio riešo, dešinio dilbio, dešinio raktikaulio srities sumušimą. Aplinkybę dėl nukentėjusiosios sužalojimo be nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis R. M., bandydamas nukentėjusiąją pasodinti ir tuo tikslu trenkdamas mergaitės ranka į betoninį luitą, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y., jį tenkino bet koks nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamasis R. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 str. 2 d.

Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. M. ragino, siūlė nukentėjusiajai gerti kaltinamojo turėtą alų – alkoholinį gėrimą, taigi siekė nugirdyti mažametę – vaiką. Kadangi nukentėjusioji, apsimesdama, kad gėrė, dalį alaus išpylė ir iš tikrųjų šio alkoholinio gėrimo negėrė, todėl kaltinamojo atlikta veika yra nebaigta ir kvalifikuotina kaip pasikėsinimas nugirdyti vaiką. Todėl kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d., 161 str. 2 d.

R. M. padarė tris nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, laikomas neteistu (teistas už nesunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą, paskirtą bausmę atlikęs (sumokėjęs baudą), teistumas išnykęs (1 t., b. l. 120, 122)), baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 124-128), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 130).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra, kad kaltinamasis laikomas neteistu, yra atsakomybę lengvinant aplinkybė, tačiau padarė net tris nusikalstamas veikas, vieną iš jų – apysunkį nusikaltimą, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri ir turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, baustas administracine tvarka, nedirba (turi invalidumą, darbingumo lygis – 40 procentų), taigi, teismas laiko, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 str. bei BK 22 str. 1 d., 161 str. 2 d. gali būti paskirtos laisvės apribojimo bausmės, už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. – sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė, nustatant jų dydžius, atsižvelgiant, kad kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, laikomas neteistu, anksčiau dirbo ir nustojo dirbti tik dėl pilno darbingumo netekimo, mažesnius nei sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatyti skirtinų bausmių vidurkiai. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias paminėtas aplinkybes, laiko, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios M. K. vardu įstatyminis atstovas A. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo veiksmais buvo padaryti tyčiniai nesunkus bei apysunkis nusikaltimai, dėl kurių ji patyrė moralinę žalą, todėl nukentėjusioji M. K. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimais padarytą žalą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji M. K. bei jos įstatyminis atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo atliekamų nusikalstamų veikų metu ji patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, po įvykio dėl patirtos prievartos atsirado padidėjęs baimingumas, ypač baimė pasilikti vienai, bendras dirglumas, sutriko miegas, sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais, nuolat iškyla prisiminimai apie įvykį ir tai atsiliepia nuotaikų, emocijų paaštrėjimui, jų nuolatinei kaitai, pasireiškia dirglumas, agresyvumas.

Iš UAB Šilainių šeimos sveikatos centro pateiktos pažymos matyti, kad M. K. dėl psichologinių, emocinių, elgesio sutrikimų kelis kartus 2012 metais buvo konsultuota vaikų psichiatro, buvo rekomenduotas gydymas antidepresantais, reguliariai lankėsi pas vaikų psichologę, 2012-12-06 vaikų psichiatro konsultacijos metu buvo rekomenduota skubiai trečio lygio vaikų – paauglių psichiatro konsultacijai dėl stacionarinio gydymo, kadangi ambulatorinis gydymas neefektyvus, pažymos ruošimo metu M. K. planine tvarka buvo ruošiama stacionarizavimui pagal vaikų paauglių psichiatro rekomendacijas LSMUL KK nervų ligų skyriuje (2 t., b. l. 2).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji M. K. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, dvasinį sukrėtimą, po įvykio sutriko miegas, iki šiol jaučiasi nesaugi, įvykis turėjo didelės įtakos neigiamų charakterio savybių atsiradimui, nuotaikų kaitai, dėl nusikaltimo nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po įvykio nukentėjusioji pastoviai priversta lankytis pas vaikų psichiatrą, psichologus, gydoma antidepresantais, žalą nukentėjusiajai kaltinamasis padarė tyčiniais veiksmais, teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis šiuo metu yra neįgalus, tačiau 40 procentų nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2013-01-09 iki 2012-07-08, be to jis yra jauno amžiaus, tuo tarpu iš medicininės pažymos dėl nukentėjusiosios psichinės būsenos matyti, kad nukentėjusiajai M. K. psichotraumuojantis įvykio poveikis nesibaigia, jo pasekmės neslopsta bei nemažėja, taigi, nusikalstamos veikos pasekmės gali būti jaučiamos ir ateityje. Todėl, teismas laiko, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai M. K. neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl tenkintinas pilnai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, - 6 plastikinių butelių dalys su šešiais kamšteliais, trys plastikiniai buteliai be kamštelių ir 20 vnt. plastikinių kamštelių, saugomų Kauno m. Santakos PK (1 t., b. l. 107), sunaikintini.

Iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajai M. K. išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) - 400 Lt (keturi šimtai Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 str., BK 140 str. 2 d. bei BK 22 str. 1 d., 161 str. 2 d., ir nuteisti:

- pagal BK 153 str. - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, užsiregistruoti darbo biržoje,

- pagal BK 22 str. 1 d., 161 str. 2 d. - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 72¹ str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens (M. K.) bei pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiajai M. K. 5000 Lt, nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoju paskirti nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – tėvą A. K..

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, - 6 plastikinių butelių dalis su šešiais kamšteliais, tris plastikinis butelius be kamštelių ir 20 vnt. plastikinių kamštelių, saugomus Kauno m. Santakos PK, sunaikinti.

Iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajai M. K. išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 400 Lt (keturis šimtus Lt), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.