- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2-210/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Artūras Driukas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3980-560/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui R. B. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BTST“ dėl tinkamo prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo R. B. 1 162 025,15 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių bankuose ar kitose kredito įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė 1 162 025,15 Lt sumai areštuoti atsakovui R. B. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.
Šalies argumentai
Atsakovas R. B. 2010 m. liepos 17 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pagal kredito sutartį yra užtikrintas, įkeičiant pagrindiniam skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 1 500 000 Lt, todėl, pasak atsakovo, nėra pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo R. B. turto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Teismas nustatė, kad kreditavimo sutarties pakeitimais šios sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas UAB „BTST“ turtas, t.y. įregistruota sutartinė hipoteka žemės sklypui, nustatant, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. jo rinkos vertė yra 450 000 Lt; įregistruota sutartinė hipoteka gyvenamajam namui, nustatant, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. jo rinkos vertė yra 1 050 000 Lt, bei įregistruotas sutartinis įkeitimas apyvartoje esančioms UAB „BTST“ prekių atsargoms, kurių vertė įkeitimo dieną nebuvo žinoma. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktos 2008 m. rugsėjo 22 d. turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendra rinkos vertė yra 1 500 000 Lt, o bendra priverstinio pardavimo vertė siektų 1 200 000 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų įkeisto turto vertės sumažėjimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovui įkeisto UAB „BTST“ priklausančio turto vertė yra didesnė nei ieškinio reikalavimų suma (1 162 025,15 Lt). Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad iš kreditavimo (bei laidavimo) sutarties atsiradusių ieškovo reikalavimų atsakovui patenkinimas yra visiškai užtikrintas UAB „BTST“ įkeistu turtu, kurį pardavus ieškovas, kaip kreditorius, turės pirmumo teisę prieš kitus kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus šį turtą (CK 4.192 str. 1 d., 4.219 str. 1 d.), todėl ieškinio reikalavimų įvykdymas jau yra užtikrintas įkeitimu/hipoteka, savo esme ir taikymo tikslu iš esmės atitinkančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir todėl nėra pagrindo tų pačių reikalavimų užtikrinimui taikyti papildomą apsaugą - yra laikinąsias apsaugos priemones, nes tokiu būdu būtų be pagrindo suvaržytos atsakovo teisės labiau, nei būtina ieškovo reikalavimams patenkinti, ir tuo būtų pažeisti CPK 145 str. 2 d. įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principai bei pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas turtas, kurio rinkos vertė -1 500 000 Lt, o bendra priverstinio pardavimo vertė - 1 200 000 Lt. Teigia, kad apie turto vertę reikia spręsti ne pagal tą įkainavimą, kuris buvo sudarant sandorį 2008 m. rugpjūčio 29 d., kai nekilnojamojo turto kaina buvo pasiekusi pačią aukščiausią iki tol buvusią kainą, o atsižvelgiant į dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje. Pagal korporacijos „Matininkai“ 2010 m. rugsėjo 14 d. pakartoto vertinimo pažymą bendra bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo 810 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė – 630 000 Lt. Realizuojant bankrutuojančios įmonės turtą, hipotekos kreditorius privalės prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl ieškovo galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš realizuoto įkeisto turto vertės žymiai sumažės ir dėl šios priežasties.
2. Teigia, kad prekių atsargų, kurios turėjo būti įkeistos bankui, bankrutuojančios įmonės administratorė neaptinka, todėl dėl jų vertės negalima pasisakyti.
3. Laiduotojas R. B. pažeidė laidavimo sutarties 2.1.5.2 punktą, nes, nesant raštiško banko sutikimo, 2010 m. sausio 7 d. pardavė savo žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Pasak apelianto, tai leidžia manyti, kad, siekdamas išvengti savo prievolių pagal laidavimą, atsakovas perleis ir kitą savo nekilnojamąjį turtą, vos tik bus panaikintos jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad hipoteka įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. 2009 m. liepos 27 d. sudarant kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 4 , ieškovas vadovavosi būtent 2008 m. rugpjūčio 29 d. įvertinimu, tuo parodydamas, jog nelaiko turto nusidėvėjusiu ar praradusiu dalį vertės. Pateikiami komerciniai pasiūlymai, kuriuose siūloma parduoti vieną butą dvibučiame įkeistame ieškovui name už 750 000 Lt - 800 000 Lt. Šiai dienai reali įkeisto objekto su žemės sklypu rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 1 500 000 - 1 600 000 Lt, kas visiškai užtikrinta ieškovo interesus ir pašalina būtinybę dar papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo pateikta pakartoto vertinimo pažyma neturi juridinės galios, nes korporacijos „Matininkai“ atliktas turto vertinimas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant klausimą, ar įkeisto turto pakanka prievolei įvykdyti, turi būti atsižvelgiama į priverstinio pardavimo vertę. Kyla abejonių, kokiu pagrindu, atliekant turto vertinimą, yra nustatoma priverstinio pardavimo vertė, nes nei CK, nei CPK, nei TVVPĮ nenumato tokio vertinimo metodo. Pats AB SEB bankas, sudarydamas kreditavimo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, rėmėsi ir įkainojo įkeičiamą turtą būtent rinkos verte, o jokios priverstinio pardavimo turto vertės nenustatinėjo. Ieškovas galimai piktnaudžiauja.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „BTST“ prašo atskirojo skundo patenkinimo ar atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime teigia, kad įkeistas turtas, atsižvelgiant į korporacijos „Matininkai“ 2010 m. rugsėjo 14 d. pakartoto vertinimo pažymą, nepadengia visos skolos 352 025,15 Lt sumos dalyje, o tokia Lt suma fiziniam asmeniui yra didelė. Paneigti didelės skolos prezumpciją privalėjo atsakovas, kuris, nesant laikinųjų apsaugos priemonių, gali perleisti jam priklausantį turtą. Byloje nėra nustatyta naujų aplinkybių, atsiradusių po to, kai 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo turto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių teismas galėjo atsisakyti savo argumentų, nustatytų 2010 m. vasario 8 d. ir panaikinti šią nutartį (CPK 146, 150 str.). Teigia, kad prievolių užtikrinimui įkeisto turto rinkos vertė šiuo metu yra 810 000 Lt, tad jos nepakanka prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos teisingai, proporcingai, ekonomiškai, siekiant ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, šios priemonės galėtų būti taikomos tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto, t.y. 352 025,15 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo klausimas dėl aplinkybės, ar įkeisto ieškovui AB SEB bankui turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti ir ar yra pagrindas panaikinti laiduotojo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ankstesne savo nutartimi - Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi - atsakovo R. B. turto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, padaręs išvadą, jog ieškovui įkeisto UAB „BTST“ turto vertė yra didesnė nei ieškinio reikalavimų suma, todėl nėra objektyvaus pagrindo tolimesniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismas, spręsdamas ieškovui įkeisto UAB „BTST“ turto vertės klausimą, vadovavosi 2008 m. rugsėjo 22 d. turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią ieškovui įkeisto UAB „BTST“ turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Dvariškių vs., Vilniaus raj. - vertė yra 1 500 000 Lt. Tačiau ieškovas AB SEB bankas 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių aktą, kuris patvirtina, kad minėtas turtas buvo parduotas UAB „Litectus“ už 800 000 Lt sumą (b.l. 108), o visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2010 m. lapkričio 11 d. 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 patvirtina, kad UAB „BTST“ už šios įmonės turto, įkeisto bankui, pardavimą AB SEB bankui pervedė 776 768 Lt (b.l. 107). Taigi, šios nutarties priėmimo dieną byloje yra duomenys apie bankui įkeisto ir varžytynių metu parduoto turto realizavimą ir apie tai, kokia suma, atskaičius administravimo išlaidas, buvo pervesta ieškovui, t.y. kokia suma yra patenkintas iš kreditavimo sutarties kilęs šios bylos ieškovo reikalavimas iš pagrindinio skolininko turto.
Atsižvelgiant į šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo sumą (1 162 025,15 Lt), į už ieškovui įkeisto UAB „BTST“ turto pardavimą gautą ir ieškovui pervestą sumą (776 768 Lt), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie bankui įkeistas UAB „BTST“ atsargas ir jų vertę, laikytina, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo dalis - 385 257,15 Lt (1 162 025,15 Lt - 776 768 Lt) šiuo metu nėra užtikrinta jokiomis užtikrinimo priemonėmis. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, laikytina, kad 385 257,15 Lt suma jam yra pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad 385 257,15 Lt suma jam nėra didelė ir kad jis galės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ir netaikius ieškinio užtikrinimo priemonių. Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį pakeisti.
Atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo R. B. turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 385 257,15 Lt.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo registro tvarkytojui.