- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- A-525-1916-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02457-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo
- Pareiškėjas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- N. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. A. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. V. su skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir atsakovas, Ministras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 8P-42 „Dėl antstolio R. V. pavadavimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, įpareigojant atsakovą nustatyti, kad antstolis N. A. pavaduoja antstolį R. V. nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. įskaitytinai;
2) panaikinti Įsakymo 3 punktą.
Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teigė, kad Ministras, priimdamas Įsakymą neteisingai pritaikė bei pažeidė teisės normas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros bei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Paaiškino, kad atsakovas Įsakymo 1 punkte nustatė, kad antstolis N. A. paskiriamas pavaduoti pareiškėją nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai, nors pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu prašė skirti jį pavaduojantį antstolį nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. imtinai, tačiau, atsižvelgęs į atsakovo tarnautojo žodinį pranešimą apie užimtumą, 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė minėto prašymo patikslinimą, prašydamas skirti pavaduojantį antstolį laikotarpiui nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. imtinai. Taip atsakovas, viršydamas savo kompetencijos ribas, pavaduojantį antstolį paskyrė ilgesniam laikui nei buvo prašoma. Dėl Įsakymo 3 punkto nurodė, kad jame nurodyta, kad pareiškėjas už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui po 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną. Teigė, jog nustatydamas tokią piniginę prievolę atsakovas viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė pareiškėjo turtinius interesus, pažymėjo, kad toks sprendimas priimtas nesant teisės akto, reguliuojančio atlyginimo nustatymo metodiką, tarifus ir tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pateikė atsiliepimą (b. l. 32?33), kuriuo prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodė, kad Ministerija 2012 m. rugpjūčio 17 d. gavo pareiškėjo pranešimą, kad jis nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. negalės atlikti antstolio funkcijų. Vėliau, tą pačią dieną, buvo gautas patikslintas prašymas, kuriame antstolis papildomai nurodė, jog prašo skirti pavaduojantį antstolį laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir AĮ, Antstolių įstatymas) 34 straipsnio 1 dalį ir 36 straipsnio 1 dalį, esant atvejui kai pavaduojantis antstolis nepasiūlytas. Skundžiamu Įsakymu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. antstolis N. A. buvo paskirtas pavaduojančiu antstoliu, kuriam buvo nustatytas atlygis 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną. Pažymėjo, jog kadangi pareiškėjas prašymą dėl pavadavimo pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį), patikslintą prašymą 2012 m. rugpjūčio 20 d., o prašymas skirti pavaduojantį antstolį pakartotiniame prašyme buvo nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. (pirmadienis), atsakovas, priimdamas teisės aktą laikantis įstaigoje nustatytos tvarkos, neturėjo realių galimybių pataisyti pavadavimo laikotarpius pagal patikslintame prašyme nurodytus duomenis. Teigė, jog aplinkybė, kad AĮ 36 straipsnio 4 dalies įgyvendinimui nėra priimta atskiro poįstatyminio akto, savaime nenulemia atsakovo sprendimo neteisėtumo. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pats pasiūlyti pavaduojančio antstolio kandidatūrą bei susitarti su juo dėl atlygio pateikiant atsakovui sutartį. Pažymėjo, kad antstolis N. A. ne kartą pavadavo pareiškėja, o atlyginimas už kiekvieną darbo dieną nustatytas įvertinus vidutinį vienos dienos antstolio pelną Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje.
Tretysis suinteresuotas asmuo antstolis N. A. pateikė atsiliepimą (b. l. 30), kuriame nurodė, kad su skundu sutinka.
Teigė, kad atsakovas, skirdamas pavaduojantį antstolį yra saistomas laikotarpiu, kurio metu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalės atlikti savo funkcijų. Pareiškėjas iš anksto informavo atsakovą, kad funkcijų negalės vykdyti laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovas, ignoruodamas patikslintą prašymą, pavadavimui nustatė kitą laikotarpį. Taip atsakovas neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę vykdyti savo funkcijas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir teisę gauti už šį laikotarpį pajamas. Iš skundžiamo Įsakymo neaišku, kokia tvarka nustatytas pavaduojančio antstolio atlyginimo dydis už pavadavimą. Teigė, kad Įsakymas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas pašalinti padarytą pažeidimą, tame tarpe administraciniu aktu nustatyti pavadavimo sąlygų ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimo už pavadavimą tvarką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 73?78) pareiškėjo R. V. skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 8P-42 „Dėl antstolio R. V. pavadavimo“ 1 ir 3 punktus. Įpareigojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą teisės aktų nustatyta tvarką spręsti dėl antstolio R. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikto patikslinto prašymo dėl pavaduojančio antstolio skyrimo. Priteisė R. V. naudai iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino R. V. 2012 m. rugsėjo 17 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėto žyminio mokesčio 42,60 Lt dydžio permoką.
Teismas vertino, kad antstolis R. V. apie tai, jog negalės atlikti savo funkcijų nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. imtinai Teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) informavo 2012 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 6, 7). Be to, antstolis Teisingumo ministerijai 2012 m. rugpjūčio 20 d. 8 val. 27 min. pateikė patikslintą prašymą dėl pavaduojančio antstolio skyrimo laikotarpiui nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. (b.l. 8, 9). Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Įsakymas priimtas 2012 m. rugpjūčio 21 d., t. y. kitą dieną po pareiškėjo patikslinto prašymo pateikimo (b. l. 4). Įsakymu Ministras antstolį N. A. paskyrė pavaduoti antstolį R. V. nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Ministro nustatytas terminas nesutampa nei su antstolio R. V. pirmajame prašyme (b. l. 7), nei su patikslintame prašyme (b. l. 8) nurodytu terminu. Iš Antstolių įstatymo 34 ir 36 straipsnių sisteminės analizės teismas darė išvadą, kad Ministras įpareigotas paskirti pavaduojantį antstolį tokiam laikotarpiui, kurį pavaduojamasis antstolis negalės atlikti savo funkcijų. Įstatymo formuluotės suponuoja išvadą, kad laikotarpį, kurį antstolis negalės vykdyti savo funkcijų, nurodyti (o tuo pačiu ir nustatyti) pavesta pačiam antstoliui, išskyrus įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą atvejį, kai antstolio įgaliojimai yra sustabdyti. Taigi, Ministro diskrecija šiuo atveju yra apribota antstolio nurodytu laikotarpiu. Ministras ginčijamu įsakymu nustatė ilgesnį terminą, nei antstolio R. V. prašyme nurodytas laikotarpis per kurį jis negalės vykdyti funkcijų, o tai reiškia, kad antstolis R. V. nepriklausomai nuo jo valios ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo nepagrįstai nušalintas nuo funkcijų vykdymo ir tai neabejotinai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus (AĮ 36 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad antstolio R. V. prašymas skirti pavaduojantį antstolį pakartotiniame prašyme buvo nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d., kuri buvo pirmadienis, todėl atsakovas, priimdamas teisės aktą laikantis įstaigoje nustatytos tvarkos, neturėjo realių galimybių pataisyti pavadavimo laikotarpius pagal patikslintame prašyme nurodytus duomenis, vertintinas kaip nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės normomis. Atkreiptas dėmesys, kad atsakovas į bylą nepateikė įstaigoje (Teisingumo ministerijoje) nustatytos tvarkos, kuri sutrukdė tinkamai ir laiku įforminti antstolio R. V. pavadavimą. Taip pat pabrėžta, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, rado realią galimybę termino pradžią perkelti į 2012 m. rugpjūčio 21 d., kaip to ir pageidavo antstolis R. V. savo patikslintame prašyme (b. l. 8). Todėl termino pabaigos apibrėžimas pagal pirminį pareiškėjo prašymą (b. l. 7), o ne pagal patikslintą, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu (AĮ 34 str.). Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, pateisinančių Ministro neveikimą pareiškėjo patikslinto prašymo atžvilgiu, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad egzistuotų objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovas vėliau negalėjo patikslinti ginčijamo įsakymo, nustatant antstolio pavadavimo laikotarpį pagal pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytą terminą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis AĮ 34 ir 36 straipsnių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas darė išvadą, kad Įsakymo 1 punktas naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo 3 punktą, teismas darė nurodą į AĮ 36 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad antstoliai R. V. ir N. A. dėl pavadavimo sąlygų nebuvo susitarę, todėl atsakovas turėjo įstatymu reglamentuotą pareigą nustatyti pavadavimo sąlygas ir pavaduojančio antstolio atlyginimą už pavadavimą Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Byloje nustatyta ir aplinkybė, kad tokia tvarka Teisingumo ministro nėra įtvirtinta jokiu poįstatyminiu aktu, taigi nėra tinkamai reglamentuota, kaip tai nustatyta Antstolių įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tinkamo reglamentavimo nebuvimas neeliminuoja pavaduojančio antstolio teisės gauti atlyginimą už pavadavimą. Tačiau atlyginimo nustatymas neturi pažeisti nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų. Teismas rėmėsi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, AĮ 21 straipsnio 4, 5 dalimis, pažymėjo, kad vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai yra detaliai reglamentuoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. Atsižvelgęs tai, teismas vertino, kad esant teisės aktais nustatytiems objektyviems kriterijams, atsakovo sprendimas atsižvelgti tik į vidutinį vienos dienos antstolio pelną Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje 2011 metais, vertintinas kaip prieštaraujantis bendriesiems įstatymų pradmenims ir jų prasmei bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrindė, kodėl Įsakymu nustatant pavaduojančiam antstoliui atlyginimą buvo remiamasi visų Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismų teritorijoje veikiančių antstolių kontorų vidutinio pelno per dieną vykdant funkcijas dydžiu. Iš atsakovo į bylą pateiktos pažymos (b. l. 38-40) akivaizdu, kad skirtingose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijoje veikiančių antstolių kontorų pelnas per mėnesį vykdant funkcijas skiriasi labai daug kartų (nuo 667 Lt iki 44 397 Lt). Į bylą nepateikta jokių duomenų apie pavaduojamojo ir pavaduojančiojo antstolių gaunamą pelną per mėnesį vykdant funkcijas, todėl nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, kiek jų gaunamas pelnas yra priartėjęs prie vidutinio dydžio. Ypač pažymėtina, kad pavaduojančio antstolio darbas ginčijamu įsakymu buvo apibrėžtas valandomis, t. y. pavaduojantis antstolis įsakymu buvo įpareigotas dirbti ne mažiau kaip devynias valandas per savaitę (tai sudaro maždaug dvi valandas per darbo dieną). Tuo tarpu atlygis pavaduojančiam antstoliui nustatytas remiantis vidutiniu vienos dienos antstolio pelno dydžiu. Be to, pavaduojamam antstoliui nustatyta pareiga pavaduojančiam antstoliui apmokėti ir dvi nedarbo dienas. Visos šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovo nustatyta pareiga pavaduojamam antstoliui septynias dienas mokėti pavaduojančiam antstoliui po 676 Lt atlyginimo už devynias darbo valandas per savaitę, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, įstatymo pradmenims ir jo prasmei bei teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl ginčijamo įsakymo 3 punktas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Pripažinus neteisėtais ir nepagrįstais Įsakymo 1 ir 3 punktus ir nesant atsakovo sprendimo dėl pareiškėjo patikslinto prašymo dėl jo pavadavimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., atsakovas įpareigotas spręsti antstolio R. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateiktą patikslintą prašymą dėl pavaduojančio antstolio skyrimo teisės aktų, t. y. AĮ 34 ir 36 straipsnių, nustatyta tvarka.
Remdamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 1 dalimi teismas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad pareiškėjui grąžintina 42,60 Lt permokėto žyminio mokesčio.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84?86), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) tai, kokia tvarka Ministerijoje užregistruojami ir paskirstomi gaunami dokumentai, nustatyta Teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 271, 109-119 punktuose, o 63 punkte nustatyta ministerijoje rengiamų individualių teisės aktų vizavimo ir pasirašymo tvarka. Teigia, jog išrašas iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ patvirtina, kad pirminis 2012 m. rugpjūčio 17 d. antstolio R. V. prašymas Ministerijoje gautas tą pačią dieną 14 val. 24 min. ir 14 val. 31 min. perduotas tiesioginiam vykdytojui L. D. (t. y., penktadienį po pietų). Įsakymo parengimas, vizų surinkimas ir įsakymo pasirašymas užtruko ir negalėjo būti atliktas per labai trumpą laiką, juo labiau nustatant atgalinę Įsakymo galiojimo datą. Pažymi, jog Įsakymas buvo parengtas ir vizuotas rengėjo ir dar trijų atsakingų tarnautojų bei pasirašytas Ministro. Todėl pateisinama, kad Įsakyme nustatyta pavadavimo pradžia nesutapo su pareiškėjo prašoma (2012 m. rugpjūčio 20 d.) ir pavadavimas buvo nustatytas nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad pareiškėjo pirminis prašymas nebuvo pateiktas iš anksto, tinkamu laiku (AĮ 34 str. 2 d.). Pažymi, kad sistemos „Avilys“ išrašas dėl 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymo gavimo patvirtina, kad antstolio patikslintas prašymas Ministerijoje buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 20 d. 13.25 (pašto paskirstymas dėl didelės korespondencijos kiekio pirmadieniais įprastai užtrunka) ir pateko tiesioginiam vykdytojui L. D. tą pačią diena 15.38. Taigi objektyviai nebuvo laiko atsižvelgti į pareiškėjo prašyme nurodytus patikslinimus dėl pavadavimo laikotarpio nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neinformavo Ministerijos dėl kokių priežasčių jis negali eiti pareigų, ir nepranešė dėl kokių priežasčių turėtų būti nustatomas/keičiamas pavadavimo laikas ir, kodėl jo prašymams nagrinėti turėtų būti taikoma ypatinga skuba, to nepadarė net nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
2) Teismo išvada, kad antstolių pavadavimo tvarka nėra tinkamai reglamentuota nepagrįsta. Remiasi AĮ 34 straipsnio 4 dalimi ir daro išvadą, jog pagal teisės akto formuluotę nėra aiškiai nustatyta, kad Ministras negali sprendžiant klausimą dėl pavadavimo kiekvieną kartą nustatinėti sąlygas ir tvarką, o privalo priimti tuo klausimu norminio pobūdžio teisės aktą.
3) Nesutinka su teismo išvada, kad sprendimas atsižvelgti į vidutinį dienos pelną antstolių, veikiančių Kauno miesto ir Kauno rajonų apylinkių teismų teritorijoje prieštarauja bendriesiems įstatymų pradmenims ir jų prasmei bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Šiuo aspektu pažymi, pirma, pareiškėjas nėra įvykdęs pareigos nustatytos AĮ 21 straipsnio 7 punkte ir nėra Ministerijai pateikęs antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitos už 2011 metus. Antra, atsižvelgti į pavaduojančio antstolio N. A. gautas pajamas neatrodė logiška, kadangi skiriasi pavaduojamojo ir pavaduojančio antstolių veiklos teritorijos, yra ženklus skirtumas tarp pareiškėjo ir antstolio N. A. veiklos krūvio bei pajamų. Teigia, kad nustatytas atlyginimo dydis nepažeidė nei pareiškėjo, nei trečiojo asmens interesų. Taip pat pažymi, jog nei vienas Kauno miesto ar Kauno rajono teritorijoje veikiantis antstolis nesutiko pavaduoti pareiškėjo. Trečia, ta aplinkybė, jog buvo apskaičiuotas vidutinis antstolių kontorų dienos pelnas, nekeičia ginčo esmės. Jeigu atsakovas nustatinėtų vidutinį antstolių kontorų darbo dienos pelną tiesiog didėtų atlyginimo dydis, kadangi bendra suma būtų dalinama iš mažesnio dienų skaičiaus. Ketvirta, interesantų priėmimas yra tik viena iš antstolio funkcijų, o kitų funkcijų ir pareigų vykdymo būdas priklausė nuo pavaduojančio antstolio pasirinkto darbo organizavimo būdo. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Įsakymo 2 punkte nustatytą interesantų priėmimo laiką sutapatino su visų antstolio funkcijų atlikimu.
4) Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas jau įvykdytas (byloje nėra patikimų duomenų, jog pavadavimas nutrūko 2012 m. rugpjūčio 24 d.), teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo patikslintą prašymą, viršija teismo kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis N. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 99), kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
1) sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Apeliantas nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių, nuo to momento, kai dar iki Įsakymo priėmimo gavo pareiškėjo patikslintą prašymą, nesiėmė veiksmų patikslinti Įsakyme, nustatytą antstolio pavadavimo laikotarpį pagal patikslintame prašyme nurodytą terminą, nors tam turėjo pakankamai laiko.
2) Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad AĮ 36 straipsnio 4 dalis nenumato Ministrui pareigos, nustatant pavadavimo sąlygas ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimą už pavadavimą, priimti tuo klausimu norminio pobūdžio teisės aktą. Remiasi AĮ 36 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad joje esantis žodžių derinys „nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka“ suponuoja išvadą, kad prieš nustatant pavadavimo sąlygas ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimą už pavadavimą, Ministras turi nustatyti atitinkamą tvarką, t. y. priimti teisės aktą, nustatantį atitinkamo elgesio taisykles. Nesant atitinkamos tvarkos, kiti apelianto argumentai ir motyvai, susiję su Įsakymo 3 punktu, yra teisiškai nereikšmingi.
3) Sutinka su teismo išvada, kad sprendimas atsižvelgti į vidutinį dienos pelną antstolių, veikiančių Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkės teismų teritorijoje, prieštarauja ne tik bendriesiems įstatymų pradmenims ir jų prasmei, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Vidutinis pelnas reiškia, kad dalis antstolių bus virš ir dalis žemiau šio rodiklio.
4) Kadangi Įsakymas prieštarauja teisės aktams, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovui pareigą pašalinti nustatytus pažeidimus atsakovo kompetencijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pažymėtina, jog kartu su apeliaciniu skundu atsakovas, be atstovo pasirašiusio apeliacinį skundą įgaliojimo, pateikė išrašus iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ dėl 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymų gavimo, skundžiamą Įsakymą su vizomis, antstolio N. A. gautų ir patirtų išlaidų ataskaitą už 2011 metus ir antstolio R. V. gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitą už 2009 metus. Šie įrodymai prijungiami prie bylos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministro Įsakymo (b. l. 4) 1 ir 3 punktų, kuriais, antstolis N. A. skirtas pavaduoti antstolį R. V. nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. įskaitytinai (Įsakymo 1 p.), nustatyta, kad antstolis R. V. už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui N. A. po 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną.
Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl pirmiausia aptartinos bylos duomenimis nustatytos šiam ginčui aktualios faktinės aplinkybės.
Pareiškėjas antstolis R. V. 2012 m. rugpjūčio 17 d. (penktadienį) 14 val. 9 min. Ministerijai elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kuriame informavo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. (pirmadienis) iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. (pirmadienis) imtinai negalės atlikti antstolio funkcijų, todėl prašo nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. imtinai, skirti pavaduojantį antstolį (b. l. 6, 7).
2012 m. rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 8 val. 27 min. pareiškėjas Ministerijai elektroniniu paštu išsiuntė patikslintą prašymą, kuriame informavo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. (antradienis) iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. (penktadienis) imtinai neatliks antstolio funkcijų, todėl prašo skirti pavaduojantį antstolį savo iniciatyva Antstolių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, esant atvejui, kai pavaduojantysis antstolis nepasiūlytas (b. l. 8, 9).
Skundžiamas įsakymas dėl antstolio R. V. pavadavimo priimtas 2012 m. rugpjūčio 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. 15 val. 55 min. elektroniniu paštu išsiųstas pareiškėjui (b. l. 4; 5).
Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į antstolio R. V. 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą, į tai, kad antstolis nėra pateikęs pavaduojančio antstolio kandidatūros ir sutarties su pavaduojančiu antstoliu dėl pavadavimo sąlygų, į vidutinį vienos dienos antstolio pelną Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje 2011 metais, į tai, kad antstolis N. A. ne kartą pavadavo ir atstovavo antstolį R. V., vadovaujantis Antstolių įstatymo 36 straipsnio 1 ir 4 dalimis.
Įsakyme nurodytos Antstolių įstatymo nuostatos numato, kad Teisingumo ministro įsakymu ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamojo antstolio pasiūlytas pavaduojantysis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis (AĮ 36 str. 1 d.). Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka (AĮ 36 str. 4 d.).
Be Įsakyme nurodytų AĮ nuostatų, taip pat aktualus šio įstatymo 34 straipsnis ? Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis. Antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui (AĮ 34 str. 2 d.). Pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų (AĮ 36 str. 3 d.).
Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog pavaduojantis antstolis turi būti skiriamas tokiam laikotarpiui, kurį pavaduojamasis antstolis dėl ligos, ar, kaip šiuo atveju, kitų priežasčių, negali vykdyti savo funkcijų. Šį laikotarpį turi nurodyti pats antstolis (išskyrus atvejus, kai jo įgaliojimai sustabdyti (AĮ 36 str. 2 d.)). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ministro diskrecija tokiu atveju apribojama antstolio nurodytu laikotarpiu.
Kita vertus, iš dalies sutiktina ir su atsakovo (apelianto) argumentu, kad tai, jog pirminį prašymą dėl pavadavimo nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. (pirmadienio) iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. (pirmadienio) pareiškėjas pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. po 14 valandos, nelaikytina prašymo pateikimu iš anksto, tinkamu laiku, tačiau ši aplinkybė nėra lemianti vertinant Įsakyme nustatytą pareiškėjo pavadavimo terminą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant tik į 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjo pranešimą, duomenų, kad gavus prašymo patikslinimą buvo imtasi kokių nors veiksmų, kaip nors į jį reaguojama, byloje nėra, leidžia konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip kaip privalėjo, priimdamas Įsakymą neatsižvelgė į visą šiuo klausimų institucijoje turimą medžiagą, taip nesant nei paties pareiškėjo valios, nei įstatyme numatytų pagrindų, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo nepagrįstai nušalintas nuo savo darbinių funkcijų, taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjo patikslinto prašymo pateikimo laiką bei Įsakymo priėmimo datą, nebuvo realių galimybių pavadavimo datą patikslinti atsižvelgiant į patikslinto prašymo duomenis.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiančiais motyvais, jog Įsakymo 1 punktas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti taip pat ir Įsakymo 3 punktą, kuriuo, minėta, nustatyta, kad pareiškėjas už pavadavimą privalo mokėti jį pavaduojančiam antstoliui N. A. po 676 Lt už kiekvieną pavadavimo dieną.
AĮ 36 straipsnio 4 dalis (Pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka), suponuoja išvadą, jog Teisingumo ministras turėtų nustatyti tvarką, t. y. priimti poįstatyminį teisės aktą, reglamentuojantį kaip nustatomos pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą tais atvejais, kai pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Bylos duomenimis, nustatyta, kad minėta tvarka dėl pavadavimo sąlygų ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimo nustatymo Ministro nėra įtvirtinta jokiu poįstatyminiu aktu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pavaduojančio antstolio nepasiūlė, nebuvo su juo sutaręs dėl pavadavimo sąlygų. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, tinkamo reglamentavimo nebuvimas neeliminuoja pavaduojančio antstolio teisės gauti atlyginimą už pavadavimą, toks atlyginimo nustatymas neturi pažeisti nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų. Todėl sprendžiant dėl Įsakymo 3 punkto teisėtumo, vertintina, ar nagrinėjamu atveju nustatytas 676 Lt atlyginimas už kiekvieną pavadavimo dieną, nepažeidė pareiškėjo ir/ar jį pavadavusio trečiojo suinteresuoto asmens teisėtų interesų. Šiuo aspketu aktuali ir ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies nuostata (Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar Įsakymo 3 punktu nustatytasis atlyginimas teisingas, pagrįstai rėmėsi AĮ 21 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kur apibrėžiamos vykdymo išlaidos, jų sandara, nustatymo principai, dydžiai. Nurodytų teisės nuostatų analizė, leidžia pritarti išvadai, jog esant teisės aktais nustatytiems objektyviems kriterijams, atsakovo sprendimas atsižvelgti tik į vidutinį vienos dienos antstolio pelną Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje 2011 metais, vertintinas kaip prieštaraujantis bendriesiems įstatymų pradmenims ir jų prasmei bei teisingumo ir protingumo kriterijams.
Atsakovo pateikti duomenys (b. l. 38?40; 46?48) patvirtina, jog skirtingų antstolių, vykdančių veiklą Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų teritorijoje, vidutinis pelnas skiriasi labai ženkliai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, už pavadavimą nustatomas atlyginimas, turėjo būti labiau individualizuojamas, atsižvelgiant į pavaduojamojo ir pavaduojančiojo antstolių pelną. R. V., kaip nurodo atsakovas, neįvykdžius pareigos pateikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitos už 2011 metus, atsakovas, spręsdamas dėl nustatytino atlyginimo už pavadavimą turėjo jos pareikalauti, atsižvelgti taip pat ir į pavaduojančio antstolio N. A. gaunamą pelną.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Įsakymo 3 punktas taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas kaip Įsakymo 3 punkto neteisėtumo aspektą nurodė tai, kad pavaduojančio antstolio darbas Įsakymu buvo apibrėžtas valandomis, t. y. pavaduojantis antstolis įsakymu buvo įpareigotas dirbti ne mažiau kaip devynias valandas per savaitę (tai sudaro maždaug dvi valandas per darbo dieną), o atlygis pavaduojančiam antstoliui nustatytas remiantis vidutiniu vienos dienos antstolio pelno dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nėra teisingas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog antstoliui N. A. Įsakymo 2 punktu pavesta ne mažiau kaip devynias valandas per savaitę užtikrinti pareiškėjo interesantų priėmimą (b. l. 4). AĮ nuostatų analizė patvirtina, kad interesantų priėmimas nėra vienintelė antstolio veikla ir neturėtų būti tapatinama tik su ja, tačiau teisės aktais (2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 254 Dėl Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo) reglamentuojamas konkretus valandų skaičius, kiek kiekviena antstolių kontora, kiekvienas antstolis turi skirti šiai veiklai. Taigi, toks atlyginimo už pavadavimą apskaičiavimas, kai nustatoma konkretus valandų skaičius, kurias pavaduojantis antstolis turi užtikrinti pavaduojamojo antstolio interesantų priėmimą, bet atlyginimas nustatomas jį skaičiuojant už pavaduojamų dienų skaičių, laikytinas teisėtu.
Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo 1 ir 3 punktas pripažinti neteisėtais ir naikintinais, atsakovui nepriėmus jokio sprendimo dėl pareiškėjo patikslinto prašymo dėl jo pavadavimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą spręsti antstolio R. V. 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateiktą patikslintą prašymą dėl pavaduojančio antstolio skyrimo teisės aktų, t. y. Antstolių įstatymo 34 ir 36 straipsnių, nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo įpareigojimu teismas viršijo savo kompetencijos ribas, nes Įsakymas jau įvykdytas (byloje nėra patikimų duomenų, kad pavadavimas nutrūko 2012 m. rugpjūčio 24 d.) atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.