- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1845-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10597-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Aukra Maritime“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1845-265/2011
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Aukra Maritime“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12328-769/2011, kuria atsakovės UAB „Aukra Maritime“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė RUAB „Melesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Aukra Maritime“ priteisti 12 260,40 Lt skolos, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą pareikšto reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-12 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Aukra Maritime“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 12 260,40 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimu bei atsiskaityti su ieškove RUAB „Melesta“. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nelaikytinas pagrįstu, nes ieškovė nenurodė argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė gali bandyti jai priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Tai pat nepateikta jokių įrodymų, galinčių sukelti abejones dėl atsakovės mokumo. Pažymi, kad prašoma priteisti suma yra maža.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-12 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršija ieškovės pareikštų reikalavimų dydžio, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Atskirąjį skundą, kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo pagrįstumą, atsakovė grindžia teiginiu, kad, pasak jos, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos turtinės padėties ir įrodymų nebuvimo, kad atsakovė galėtų vengti įvykdyti teismo sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas CPK 45 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieškovo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).
Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 12 260,40 Lt. Apeliantė teigia, jog ji turi pakankamai turto, kad galėtų įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš jos pateikto 2010-09-01 balanso matyti, kad įmonė turi 350 395,51 Lt vertės turto, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 200 320,99 Lt, iš jų per vienerius metus – taip pat 200 320,99 Lt. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Aukra Maritime“ įregistruota 2011-03-24, taigi ji yra naujai veikianti įmonė ir tai kelia realias abejones dėl jos galimybių įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant, lėšas, turtines teises. Tokia seka taikomas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo ir taip pat proporcingumo principus, nevaržo atsakovės teisių daugiau, negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti.
Taip pat išaiškintina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovei motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieškovės užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 146 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.