Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei E. G., atsakovui A. G., trečiojo asmens AB Ūkio banko atstovui, institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui AB Ūkio bankas, institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, piniginės prievolės vykdymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurią siūlė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2005-01-20, jų dukra A. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (7-8 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimui, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl sutuoktinio pareigų, numatytų LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., esminio pažeidimo, atsakovas pripažino, jo faktų pripažinimas priimtinas, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys).

Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str.1d., 3.61 str.1d.). Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – G., G. (LR CK 3.69 str.1d.). Šalims prašant, taikytinos LR CK 3.63 str. nuostatos dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę, nenurodymo sprendime.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR CK III knygos normos (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis), nes byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad santuokos pabaigoje realiai yra tik vienas automobilis - VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės, nėra. Kiti du santuokos metu įgyti automobiliai ALFA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN SUNNY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebeeksploatuojami ir beverčiai, nors nėra išregistruoti (10-11 b.l.).

Taigi dalintinas turtas yra automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės. Juo naudojasi ieškovė su dukra, atsakovas neprieštaravo, kad šis automobilis be kompensacijos jam išmokėjimo atitektų ieškovei, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, jos neįpareigojant atsakovui išmokėti ½ dalies kompensaciją.

Šalys turi neįvykdytų piniginių prievolių. Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad 4.000,00 Lt piniginę prievolę AB Ūkio bankui vykdytų po santuokos nutraukimo asmeniškai atsakovas. Šalių bendras kreditorius – AB Ūkio bankas nesutiko keisti vartojimo kredito sutarties šalių ar jų sąlygų, nes abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, šiuo metu skolingi bankui 5.053,01 Lt, be to, atsakovas bankui yra pateikęs vekselį, kurį kaip laiduotoja yra pasirašiusi ir ieškovė (21-22 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies.

Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties, sudarytos 2007-11-12 atsakovo su trečiuoju asmeniu (12 b.l.), šią sutartį kaip laiduotoja yra pasirašiusi ir ieškovė. Laiduotojai kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai (LR CK 6.81 str.), nei sutartis, nei vekselis nėra nuginčyti sandorių negaliojimo pagrindais, todėl nėra pagrindo ieškovę atleisti nuo neįvykdytos solidariosios prievolės AB Ūkio bankui vykdymo, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

LR CK 6.9 str. nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės A. G. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi šalių buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, o A. G. išreiškė pageidavimą likti gyventi kartu su motina, savo išvada siūlė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (26-27 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių dukra savo nuomonę likti gyventi kartu su motina išsakė VTAS darbuotojams (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau apie trejus metus tik ieškovė rūpinasi vaiku, kartu gyvena, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnametės šalių dukros A. interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė taip pat prašė teismo sprendimu nustatyti, o todėl nustatytina, kad atsakovas gali lankyti dukrą ir su ja bendrauti, neribojant susitikimų vietos ir trukmės, tačiau atsižvelgiant į dukros užimtumą ir jos pageidavimus.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. LR CK 3.192 str. 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti būrelius ir kt.)). LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Šalių dukrai šįmet sukaks 16 metų, ji mokosi, savo turto neturi, todėl laikytina, kad jos interesus labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jai mokama apie pusę minimalios algos (38-40 b.l.), o atsakovas, nors yra darbingas, tačiau šiuo metu nedirba, jam iki 2011m. lapkričio buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (41-44, 48 b.l.), turi sveikatos sutrikimų, tačiau dėl jų nedarbingu nėra pripažintas (45 b.l.), abi šalys nekilnojamųjų daiktų ir eksploatuojamų transporto priemonių neturi ( 9-11 b.l.), pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi, šalys turi neįvykdytą piniginę prievolę bankui (12,22 b.l.).

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo 2011-12-01.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Ieškovė prašė dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo 400,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Atsakovas pripažino, kad neteikia vaikui išlaikymo, tačiau prašė ieškovę sumažinti išlaikymo sumą bent iki 350,00 Lt.

Atsakovui pripažinus ieškovės nurodytą faktą, kad jis vaiko materialiai neišlaiko, jam pačiam nurodžius išlaikymo sumą, mokėtiną periodinėmis išmokomis, vadovaujantis šalių nepilnametės dukros A. interesais, atsižvelgiant į jos poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas jai ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2011-12-01 (ieškovės nurodyto termino) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.).

Išlaikymo, skirto A. G., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo priteisti neprašė.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo viso 140,00 Lt žyminiu mokesčiu (6 b.l.), privalėjo apmokėti viso 220,00 Lt, t.y. 139,00 Lt už santuokos nutraukimą ir su juo susijusį ieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 3 proc. nuo ieškinio sumos, t.y. 81,00 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus (700,00 Lt (jai tenkančio turto vertė) + 2.000,00 Lt (1/2 dalis piniginės prievolės, nuo kurios vykdymo prašė atleisti) = 2.700,00 Lt x 3 proc.), už ieškinio surašymą advokatui sumokėjo 250,00 Lt (13-14 b.l.).

Ieškovės turėtų išlaidų už procesinio dokumento – ieškinio parengimą dydį – 250,00 Lt palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais minėtos išlaidos buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei ir į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (139,00 Lt – ieškovei už reikalavimą nutraukti santuoką, o į valstybės biudžetą – 126,00 Lt už išlaikymo priteisimą (350,00 Lt x 12 mėn. = 4.200,00 Lt x 3 proc. = 126,00 Lt) ir 20,00 Lt žyminio mokesčio nepriemoka už reikalavimą padalyti turtą (81,00 Lt x 25 proc., tenkantys reikalavimui priteisti 700,00 Lt vertės turtą ieškovei, kai visa ieškinio suma - 2.700,00 Lt), išlaidos už ieškinio parengimą (ieškovei - 250,00 Lt) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą – 20,00 Lt ) (LR CPK 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Iš ieškovės, jos ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo piniginę prievolę po santuokos nutraukimo vykdyti asmeniškai atsakovui, atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 60,00 Lt žyminio mokesčio nepriemoka.

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimo AA Nr.136688 originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2005-01-20 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. G. palikti pavardę – G., o A. G. palikti pavardę – G..

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. G. gali lankyti dukrą A. G. ir su ja bendrauti, neribojant susitikimų vietos ir trukmės, tačiau atsižvelgiant į dukros užimtumą ir jos pageidavimus.

Priteisti iš atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki jos pilnametystės išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 350,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto A. G., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-01 nukreipti vykdyti skubiai.

Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,00 Lt žyminio mokesčio, 250,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 146,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 60,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.