- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 1-720-953/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26258-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), (kita gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:
2016-04-11 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu būti gyvenamoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai V. S., o būtent: 2016 m. birželio 4 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu, kumščiu tyčia trenkė V. S. vieną kartą į dešinę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko šių metų birželio mėn. dienos metu adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo neblaivus ir susiginčijo su mama V. S.. Ji įstūmė į vandenį jo dviratį, tai už tai jis supyko ir trenkė kairiu kumščiu jai į dešinę ausį. Suduotas smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau mama galėjo jausti fizinį skausmą. Jo veiksmams įtakos turėjo neblaivumas, blaivas taip nebūtų elgęsis. Su mama susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Dėl įvykio gailisi, ateityje taip nebedarys.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. S. teisme parodė, kad su sūnumi susitaikė, jam atleido, pretenzijų jam neturi.
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-04 (duomenys neskelbtini) buvo svečiuose pas savo mamą L. M. ir kieme gėrė alų, apie 18.20 val. su dviračiu atvažiavo jos sūnus E. S., kuris buvo girtas. Tada sūnus su ja pradėjo konfliktuoti išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais (kurva, padla). Žodinio konflikto metu ji paėmė dviratį ir įstūmė į šalia esančią kūdrą, tada sūnus supykęs puolė ant jos ir spyrė į ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to sūnus pabėgo ir pasislėpė. ( b.l.10-13)
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad E. S. yra jos sūnus. Su sūnumi E. ir draugu S. D. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra išsiskyrusi. Sūnus E. kartu su ja gyvena nuo pat vaikystės. Jos ir sūnaus E. tarpusavio santykiai normalūs. Sūnus E. anksčiau yra ją ne kartą mušęs, kvietė policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nepamena kokie procesiniai sprendimai buvo priimti. E. ir ji alkoholį vartoja saikingai. E. medikai nustatė lengvą protinį atsilikimą. E. turi elgesio sutrikimų. Jis yra impulsyvus, pas jį dažna nuotaikų kaita. 2016-06-04 po pietų, tai galėjo būti apie 15.00 val. ji nuvažiavo į svečius pas savo mamą L. M. gyvenančią adresu : (duomenys neskelbtini). Ten su mama, namo kieme gėrė alkoholį, sidrą, alų. Kiek išgėrė alkoholio neprisimena, bet nuo jo išgerto kiekio jautėsi apsvaigusi. Apie 18.30 val. pas jas su dviračiu atvažiavo jos sūnus E.. Jis buvo neblaivus. Namo kieme tarp jos ir E. įvyko žodinis konfliktas. Dėl girtumo neprisimena konflikto priežasties ir kas jį pradėjo. Žodinio konflikto metu ją sūnus E. iš vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais "kurva, šliundra". Ji dėl to ant E. labai supyko. Paėmė dviratį su kuriuo buvo atvažiavęs E. ir jį įstūmė į šalia esančią kūdrą. Vanduo apsėmė tik priekinio dviračio ratą. Viso dviračio į kūdrą neįstūmė. Tai pamatęs E. supyko, todėl jai tyčia kumščiu trenkė vieną kartą į dešinę ausį. Smūgis buvo stiprus. Jai skaudėjo ausį, buvo sukeltas fizinis skausmas. E. jai prakirto dešinę ausį, tai yra išorės ant ausies atsirado žaizda, kuri kraujavo. Po suduoto smūgio sūnus toliau ją koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kai ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 , E. pasiėmė dviratį ir kažkur išvažiavo. Dėl girtumo nepamena, ką kalbėjo su operatore. Atvykusiems policijos pareigūnams davė netikslius parodymus. Teigė, kad sūnus jai spyrė kelėnu į ausį, nors iš tikrųjų jai kumščiu sudavė į ausį. Ji tiesiog būdama strese, šoke, bei dar neblaivi, davė netikslius parodymus. Iš pradžių jai pasirodė, kad sūnus trenkė iš kelėno jai į dešinę ausį, bet viską apgalvojusi prisiminė, kad ne kelėnu trenkė, o kumščiu. Šio įvykio niekas nematė, tuo metu jos mama buvo nuėjusi į kambarį. Po įvykio į šeimos gydytoją nesikreipė. Pas med. ekspertą taip pat nesikreipė, nes neturėjo pinigų kelionei. Po įvykio sekančią dieną E. dėl savo tokio elgesio jos atsiprašė, atleido jam . Dviračio konflikto metu nesugadino, E. iki šiol juo važinėjasi. Dviratis su kuriuo buvo atvažiavęs E. priklauso jai ir E. bendrai. Jį padovanojo jos draugė. Civilinio ieškinio nereikš (b. b. l. 19-20).
Nukentėjusioji V. S. 2016-06-04 pareiškime nurodė, kad 2016-06-04 apie 18.48 val. (duomenys neskelbtini) kieme jos sūnus E. S. gim. (duomenys neskelbtini) sudavė jai iš kojos kelio ir prakirto dešinę ausį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Prašo imtis įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nubaustas kaltas asmuo.( b.l.10-13)
Apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas namo kiemas (b. l. 10-13).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos įvykio aplinkybės įvykio vietoje ( b. l. 15-16).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Kaltinamasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus, savo kaltę pripažino visiškai, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia trenkė motinai V. S. vieną kartą į dešinę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios V. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu, pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt. Tokių aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad E. S. smurtavo prieš motiną ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo E. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y., į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nors kaltinamasis E. S. yra teistas 2 kartus, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimą padarė būdamas teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas nepilnametis, todėl šioje baudžiamojoje byloje jis nelaikomas recidyvistu.
Kaltinamasis E. S. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus (b.l. 50-66, 78-80), baustas administracine tvarka ( b.l.45-49), nedirbantis (b.l. 42), yra įrašytas į įskaitą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje, lankėsi pas gydytoją vaikų, paauglių psichiatrą: 2012-11-14, 2014-10-24, 2014-11-14, nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas ( b.l.38-40), Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbantis, t. y., tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus E. S. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi procesas baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant.
Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo E. S. galimybes, pažymėtina, kad E. S. nors nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoširdžius parodymus, dėl nusikalstamos veikos gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi.
Kadangi kaltinamasis E. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, be to, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Taigi iš visumos aptartų duomenų matyti, kad E. S. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
E. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (b.l. 35-36)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi E. S. į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal 2016-06-17 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.