Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 6 p., 8 p., paskirta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir mokytis;

2) 2013-11-04 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį mokytis. 2014-09-18 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir 2013-11-04 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str., 87 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį 12 mėnesių mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždrausti be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 2014-11-11 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. N. pasiųstas atlikti 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 1 d. apie 21.30 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 4, tyčia po žodinio konflikto su T. S. pribėgo prie kitoje lovoje gulinčio T. S. ir sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius dešinės rankos kumščiu į kairio peties ir šono sritis, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į kairę juosmens sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. S. kairio juosmens srities sumušimą su pararenaline kraujosruva, kairio inksto III laipsnio plyšimą, poodinę kraujosruvą kairio peties srityje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pataisos namuose atliko bausmę su T. S., konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, kuris jam buvo pasigyręs, jog jį laisvėje sumušė beisbolo lazda ir jam nieko nebuvo. Dvi savaites iki įvykio jie apsižodžiavo, jis nukentėjusįjį perspėjo, kad jam baigsis kantrybė, tačiau nukentėjusysis pradėjo prasivardžiuoti ir jis neapsikentęs papurtė nukentėjusįjį už marškinėlių. Paėjęs į šoną pasakė nukentėjusiajam baigti, tačiau T. S. atsisėdęs jam sakė: „ką, žertva, gali padaryti?, todėl jis spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į šoną. Nukentėjusysis pasakė, jog jis galėjo geriau trenkti jam į krūtinę, o ne į, šoną, nes šoną jam jau ir taip skaudėjo. Jis (V. N.) atsigulė, pasakė, kad nukentėjusysis baigia visus išvesti iš kantrybės, taip viskas ir baigęsi. Naktį išgirdo, kaip nukentėjusysis beldėsi ir nukrito ant lovos. Jam papurčius T. S., nukentėjusiajam gal ir kliuvo, galėjo būti kontaktas rankomis ir padaromi sužalojimai, o įspyrė nukentėjusiajam vieną kartą į juosmens sritį. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pasekmes pripažįsta. Šiuo metu atlieka bausmę dėl kūno sužalojimo, jie padegė draugą. Savo elgesį vertina blogai, gailisi, po įvykio ėjo pas psichologę, mokėsi nusiraminti, jei susinervina, baigę programą. Nukentėjusiojo liga jam buvo žinoma, tačiau ne pakankamai gerai, jei būtų žinojęs, būtų išvengęs konflikto. Suduodamas smūgius jis nukentėjusiojo sužaloti nenorėjo, nepagalvojo, tačiau suvokė, kad gali sužaloti. Po įvykio jis kalbėjo su nukentėjusiuoju, T. S. jam pretenzijų neturi, daugiau jie nekonfliktavo, gražiai sutarė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo T. S. parodymuose, liudytojų E. P., R. U., R. K., V. O., V. M., R. N., G. R., K. M. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose, 2015-06-02 tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 1), 2015-06-02 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 5-13), 2015-07-15, 2015-06-03 įvykio vietos planuose prie nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo R. N. apklausos protokolų (1 t., b. l. 28, 43), 2015-07-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1503/15(02) kuriame T. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiais, spiriant ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu, T. S. įgimtas susirgimas sukeltiems fizinio pobūdžio padariniams įtakos neturėjo (1 t., b. l. 54-55), 2015-06-04 kompaktinių diskų apžiūros protokole (1 t., b. l. 58 – 64), iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, 2015 m. birželio 1 d. apie 21.30 val. paprastosios grupės miegamajame kambaryje Nr. 4, tyčia po žodinio konflikto su T. S. pribėgo prie kitoje lovoje gulinčio T. S. ir sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius dešinės rankos kumščiu į kairio peties ir šono sritis, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į kairę juosmens sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nesunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas yra nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis V. N. teistas, be kita ko už nusikalstamos veikos kito asmens sveikatai padarymą (1 t., b. l. 69 - 89), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų duomenimis, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neįrašytas, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse nėra (1 t., b. l. 68). Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir išvardytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad jis, atlikdamas realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai, padarė naują nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai, jis pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai, kaip ramus, bendraujantis, mandagus, besistengiantis konstruktyviai spręsti konfliktus, tačiau dėl emocinės kontrolės trūkumo galintis priimti neapsvarstytus sprendimus, neatsižvelgdamas į jų pasekmes, todėl jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo, todėl BK 75 str. nuostatos, reglamentuojančios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netaikytinos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. N. šiuo metu atlieka 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2015-11-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., prie 2014-11-11 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos atliktinos 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pagal 2013-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį) visiško bausmių sudėjimo būdu buvo pridėti trys mėnesiai laisvės atėmimo bausmės nuo 2014-09-18 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015-01-11. Kadangi „Liteko“ duomenimis 2015-11-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tikslinga šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirta ir neatlikta bausme po to, kai įsiteisės anksčiau priimtos Plungės rajono apylinkės teismo nutartys.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-10 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4360, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. N., išlaidas sudaro 110,01 Eur advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. N. valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, teismo nutartimi V. N. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi kaltinamasis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 str. 2 d.).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai šis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, keturi kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, keturis kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.