- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- BIK-311/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- E. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo E. S. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nebuvo įrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką ir teismai nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus, kaip atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas. Jis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją M. T.. Jo veiksmuose neegzistavo nei tiesioginė, nei netiesioginė tyčia. Neturėjo jokio motyvo ar tikslo daryti nusikalstamą veiką. Nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nukentėjusioji M. T. kreipėsi į policiją ne dėl objektyviai jai padaryto sveikatos sutrikdymo, bet kerštaudama dėl E. S. parašyto pareiškimo ir siekdama sukurti gynybinę poziciją. Teismai šios aplinkybės nevertino. Teismai nelygino visų garso ir vaizdo įrašų su kitais bylos duomenimis, nepašalino kilusių abejonių, nepagrįstai abejonių nevertino jo naudai, nesirėmė in dubio pro reo principu, nesilaikė teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nukentėjusiosios M. T. parodymai nebuvo nuoseklūs. Teismai neatsižvelgė į esminius prieštaravimus esančius specialisto išvadoje Nr. G958/2020(02). Baudžiamojo proceso metu nebuvo atlikta pakartotinė ekspertizė. Nė vienas liudytojas nematė jo smurtinių veiksmų nukentėjusiosios M. T. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Kasatorius, teigdamas, jog byloje buvo netinkamai pritaikyta BK 140 straipsnio 1 dalis, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analizuoja BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, tačiau šie teiginiai yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde dėstoma nuomonė dėl bylos aplinkybių vertinimo (pateikiama versija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, prielaidos dėl galimo poveikio liudytojams bei ikiteisminio tyrimo eigai), tačiau nepateikiami teisiniai argumentai, kurie pagrįstų esminius baudžiamojo proceso pažeidimus vertinant įrodymus, kurie buvo pagrindu pripažinti E. S. kaltu dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo E. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.