Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2017-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-787-389/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
A13.-787-389/2017
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00533-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
I. B.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-787-389/2017Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00533-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; (S) 1.4.4; 14.14; 21.9.4; 21.9.10.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

sekretoriaujant Elonai klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. B.,nukentėjusiajai R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios PC Nr. 22 „(duomenys neskelbtini)“ kasininke pardavėja, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusios, nebaustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas I. B. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji nesilaikė reikalavimų, numatytų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. A-738, VI skyriaus 42 ir 43 punktuose, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, t. y. už tai, kad 2017 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., R. B. priklausančiame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), I. B. priklausantys šunys sudraskė minėtam asmeniui priklausančias vištas, tokiu būdu neužtikrinusi, kad jai priklausantys šunys nekeltų grėsmės nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su nusižengimu nesutinka ir nurodė, kad ji turi du šunis, kurie nuolat būna pririšti grandine prie daržinės. Neigia, kad 2017 m. liepos 20 d. jos šunys būtų buvę nutrukę ir jos pačios paleisti, nors neneigia to, kad yra buvę atvejų, kuomet jos šunys buvo nutrukę nuo grandinės ir pabėgę, bet tik ne aptariamą dieną. Todėl nežino, kodėl ji yra kaltinama, padarius tokį administracinį nusižengimą. Pažymėjo, kad aplink kaimynai taip pat laiko šunis, kurie laksto palaidi po kaimą ir net turi nuotrauką, kurioje matyti šuo, kuris yra panašus į jų šunį ir kuris laksto apie R. B. kiemą, todėl galėjo ir apsipažinti.

Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi jie yra kaimynai. 2017 m. liepos 20 d., ji buvo darbe, kai nusprendė vaikų paklausti kaip jiems sekasi namie. Tuo metu jos dvylikametis vaikas pasakė jai, kad kaimynės I. B. šuo sudraskė jų šešias mėsines vištas. Vėliau, grįžusi namo, nuėjo tartis su šia kaimyne dėl jos šuns padarytos žalos, kurią vertina 60 Eur suma, tačiau jai atsisakius kalbėtis, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Patvirtina, kad jos vaikas yra matę, kaip būtent I. B. mažas rudas šuo sudraskė jos vištas, taip pat ir visi kaimynai patvirtintų aplinkybę, kad I. B. šunys nuolatos yra paleidžiami ir palaidi laksto po kaimą. Pažymėjo, kad jos pačios šunys palaidi niekada nelaksto, o likusias jos vištas papjovė laukiniai gyvūnai.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažįsta tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek ir nukentėjusiąją, kadangi jie visi yra kaimynai. Nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. vykusio įvykio nematė, kadangi kaimynai yra apsitvėrę aukšta tvora, tačiau gali patvirtinti, kad 2017 m. liepos 20 d., per pietūs, buvo palaidi. Nors pripažino, kad vienas iš I. B. šunų yra labai panašus į A. šunį.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažįsta tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek ir nukentėjusiąją, kadangi jie visi yra kaimynai. Nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. vykusio įvykio nematė, tačiau gali patvirtinti, jog kaip ir kiekvieną dieną, taip ir 2017 m. liepos 20 d., ryte, matė, kaip I. B. šunys lakstė palaidi. Pripažįsta, kad yra matęs ir kitos kaimynės palaidų šunų, bet jie nieko nedarydavo kitiems. Pažymėjo, kad po aptariamo įvykio savaitę laiko I. B. šunys buvo pririšti ir kaukė pas ją.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi ji yra jo sugyventinė, o nukentėjusioji-jo kaimynė. Nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. buvo namuose, visą laiką jų abu šunys – rudas ir juodas, buvo pririšti tą dieną. Vėliau jį pasikvietė R. B., kuri parodė jam sudraskytas vištas. Pažymėjo, kad pačios R. B. vištos būna neaptvertos, o ir jos šunys būna nepririšti.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2017 m. liepos 20 d. nuėjo prie šiltnamio pašerti viščiukų, pamatė, kaip atbėgo I. B. du šunys ir sudraskė jų vištas. Patį įvykį pastebėjo, kai atbėgę šunys jau buvo papjovę penkias jų vištas. Bandė šunis nuvyti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Jokių kitų šunų tuo metu nebuvo. Pažymėjo, kad kaimynės šunis gerai žino, kadangi jie ypatingai praeitais metais palaidi vaikščiodavo ir jį nuolatos užpuldinėdavo. Patvirtino, kad ten tvorų nėra, todėl jų vištos galėjo vaikščioti po visą kiemą. Iš karto po įvykio papjautas vištas jis sudėjo aukščiau, kad grįžę šunys jų neišnešiotų bei paskambino motinai, pranešdamas apie įvykį. Žino, kad kaimynė nesutiko atlyginti jos šunų padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog I. B. veikoje nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kas turėtų būti laikytina įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymai–faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, liudytojų, nukentėjusiosios paaiškinimus ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą apie I. B. inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei nukentėjusioji, nei visi liudytojai (išskyrus mažametį liudytoją R. P.) nepatvirtino tiesiogiai matę administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kaip galimai I. B. priklausantys šunys sudraskė I. B. priklausančias vištas. Vienintelis šių aplinkybių tiesioginis liudininkas yra mažametis I. B. sūnus R. P., kurio parodymai turėtų būti kritiškai vertintini, kadangi jis, kaip nukentėjusiosios sūnus, yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, o ir teismo posėdžio metu akivaizdžiai buvo matyti konfliktiniai santykiai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. ir nukentėjusiosios R. B., kas turėjo įtakos ir skirtingas konfliktuojančias puses palaikančių liudytojų V. Š. ir R. P. parodymams, juolab detaliau analizuojant šio mažamečio R. P. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad jie yra pakankamai kategoriški, tačiau nepakankamai išsamūs ir jie detaliai neatskleidžia visų aptariamo įvykio aplinkybių. Tuo tarpu kitų liudytojų R. M. ir V. M. bei nukentėjusiosios R. B. parodymai apie tai, kaip yra matę ne kartą lakstančius palaidus I. B. šunis, net ir 2017 m. liepos 20 d., nereiškia, kad būtent šiam asmeniui priklausantys šunys ir padarė žalos nukentėjusiajai. Taip pat teismo abejones dėl I. B. atsakomybės nagrinėjamu atveju susilpnina ir pačių proceso dalyvių nurodytos aplinkybės, kad pati nukentėjusioji R. B. turi savo šunį, dalis jos likusių vištų yra papjautos laukinių gyvūnų bei tai, kad I. B. šunys nėra vieninteliai naminiai gyvūnai, kurie laksto palaidi gatvėse, o jų būna ir daugiau. Todėl teismas neturi pagrindo atmesti ir šių teismo posėdžio metu I. B. keltų įvykio versijų, kurioms paneigti išsamių bylos įrodymų visumos nepakanka.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 567 straipsnis įpareigoja pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tačiau byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje buvo tik bendrauta su kaimynystėje gyvenusiais asmenimis (b. l. 4), nors pagal bylos aplinkybes galėjų būti atlikti kiti procesiniai tyrimo veiksmai, susiję su įvykio vietos apžiūra, ieškant įvykio vietoje galimų šunų pėdsakų, kurie papjovė minimas vištas, ar kraujo pėdsakų, taip pat apžiūrint I. B. kiemą, jai priklausančius šunis, ar galimai nėra matyti kraujo ir plunksnų pėdsakų. Tačiau savalaikiai neatlikus tokių bylai reikšmingų procesinių tyrimo veiksmų, praėjus daugiau nei dviejų mėnesių terminui nuo aptariamų įvykių, tokių reikšmingų duomenų fiksavimas šiuo metu jau yra netikslingas ir nebūtų rezultatyvus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog būtent administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamai I. B. priklausantys šunys sudraskė R. B. vištas, o atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad I. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir įvykio, ir administracinė byla sutinkamai su ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė