Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-14237-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 55.1.3

2025 m. spalio 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas G. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025) administracinio ginčo byloje Nr. AG3-68/26-2025; 2) panaikinti atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (toliau – ir atsakovė, Agentūra) patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

2. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškina, kad:

2.1. 2011 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išduotu kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbiami) jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo ir ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Vadovaujant pareiškėjui, UAB „Progresyvūs projektai“ 2023 m. sausio 19 d. parengė ir statytojui UAB „Kamineros krovinių terminalas“ perdavė du techninius projektus: Projektą Nr. 23.02.58-TP („Grūdų džiovykla 1“), Projektą Nr. 23.02.57-TP („Grūdų džiovykla 2“), parengtus dėl statinių (duomenys neskelbiami).

2.2. Remiantis Projektais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. lapkričio mėn. statytojui išdavė statybą leidžiančius dokumentus: 2023 m. lapkričio 22 d. leidimą Nr. LSNS-31-231122-00170 (Grūdų džiovykla 1) ir 2023 m. lapkričio 9 d. leidimą Nr. LSNS-31-231109-00158 (Grūdų džiovykla 2).

2.3. Pagal Projektų sprendinius Grūdų džiovyklų konstrukcijų angos viršijo 12 metrų, nors pačių statinių aukštis neviršijo 13 metrų. Vadovaujantis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. galiojusia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcija, tokie inžineriniai statiniai turėjo būti priskirti ypatingųjų inžinerinių statinių kategorijai.

2.4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VTPSI) 2024 m. spalio 4 d. patikrinimo aktuose konstatavo, kad Leidimai išduoti neteisėtai, nes Projektuose Grūdų džiovyklos įvardytos kaip neypatingieji statiniai. 2024 m. spalio 9 ir 10 d. privalomaisiais nurodymais statytojas buvo įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus.

2.5. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja STR „Statinių klasifikavimas“ redakcija, pagal kurią ypatingaisiais statiniais pripažįstami tik stogą turintys inžineriniai statiniai, kurių konstrukcijų tarpatramiai viršija 12 m ir kurie yra ne mažesni kaip 20 m aukščio. Tokiu būdu Grūdų džiovyklos nebebuvo laikytinos ypatingaisiais statiniais.

2.6. Inspekcija 2025 m. vasario 14 d. rašte patvirtino, jog pasikeitus reglamentavimui nėra pagrindo laikyti, kad Projektuose yra padaryti pažeidimai. Be to, buvo konstatuota, kad Leidimai išduoti teisėtai, o statiniai atitinka esminius Projektų sprendinius.

2.7. Nepaisant to, atsakovė 2025 m. vasario 27 d. komisijos posėdyje svarstė pareiškėjo veiklą ir 2025 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjui pareikšti įspėjimą. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinę bylą nutraukė, nenagrinėjusi skundo iš esmės.

2.8. Pareiškėjas teigia, kad LAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl 2025 m. kovo 14 d. sprendimo, nors įspėjimas pagal STR 1.02.01:2017 115.3 punktą yra poveikio priemonė. Tokia priemonė savaime sukelia teisines pasekmes – apie ją viešai paskelbta atsakovės interneto svetainėje, be to, ji gali tapti pagrindu griežtesnėms sankcijoms (atestato galiojimo sustabdymui).

2.9. Pažymi, kad LAGK nepagrįstai laikė, kad įspėjimas yra tarpinio pobūdžio aktas, nes tai yra baigiamasis ir galutinis administracinis sprendimas. Be to, LAGK vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su kitokio pobūdžio bylinėjimusi, kurios aplinkybės iš esmės nepanašios į nagrinėjamą bylą.

2.10. Pareiškėjas remiasi Lietuvos administracinių teismų praktika, pagal kurią įspėjimo teisėtumo klausimas privalo būti nagrinėjamas iš esmės (pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Nr. eI-842-1063/2019; LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartis byloje Nr. eA-173-525/2021).

2.11. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimas pareikšti įspėjimą pažeidžia viešojo administravimo principus – teisėtumo, proporcingumo, objektyvumo. Sprendimas buvo priimtas formaliai, neištiriant visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kad Projektai parengti ir perduoti 2023 m. sausio 19 d., t. y. iki STR nuostatų, kuriomis remiasi atsakovė, įsigaliojimo.

2.12. Pareiškėjas pabrėžia, kad statinio projekto vadovas atsako už projekto atitiktį teisės aktams jo rengimo ir perdavimo užsakovui metu, tačiau negali būti atsakingas už vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo neatitikimus.

2.13. Atsakovė neįvertino, kad nei teisės aktai, nei praktika nenustato projekto vadovo pareigos po projekto perdavimo užsakovui užtikrinti projekto atitiktį naujai įsigaliosiantiems reikalavimams. Atsakomybė už galimus neatitikimus, kilusius teisės aktams pasikeitus, tenka ne projektuotojui, o statytojui.

2.14. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės sprendime pateikti motyvai (kad projektas turėjo atitikti teisės aktus pagal statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusį reguliavimą) nepagrįsti, nes nėra teisės normos, nustatančios, jog būtent projekto vadovas turi atsakyti už tokį atitikimą. Be to, atsakovė ignoravo Inspekcijos raštus, kuriais buvo konstatuota, jog po 2024 m. lapkričio 1 d. teisinio reguliavimo pakeitimo pažeidimų neliko.

2.15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos (veiksmų) atlikimo metu dar nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. ir 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Todėl įstatymai yra taikomi tik tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po atitinkamų įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas).

2.16. Pareiškėjas taip pat remiasi konstituciniu principu lex benignior retro agit, pagal kurį teisės normos, švelninančios atsakomybę ar gerinančios asmens teisinę padėtį, taikomos atgaline tvarka.

2.17. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus STR „Statinių klasifikavimas“ nuostatoms, Grūdų džiovyklos nebebuvo laikomos ypatingaisiais statiniais. Todėl net jeigu būtų buvęs pažeidimas pagal ankstesnę redakciją, jis negalėjo lemti poveikio priemonės taikymo, nes pagal naują reguliavimą atitinkama veika nebelaikoma pažeidimu. Tokia nuostata atitinka Konstitucinio Teismo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. ir 2001 m. sausio 11 d. nutarimai) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2012 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012; 2013 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-828/2013; 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-54/2014, kad asmuo negali būti baudžiamas už veiksmus, kurie pagal naują teisės aktą nebelaikomi neteisėtais.

2.18. Patikslino, kad atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų neteikia ir prašo priteisti iš atsakovės tik sumokėtą žyminį mokestį.

3. Atsakovė Agentūra pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiems konkretiems teisės aktams ginčijamas sprendimas prieštarauja. Jo teiginiai grindžiami tik subjektyvia nuomone dėl teisės normų taikymo. Be to, pareiškėjas neįvardija, kokią teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti.

4.2. Pagal administracinių teismų praktiką į administracinį teismą galima kreiptis tik dėl individualių teisės aktų, kurie sukelia teisines pasekmes. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, nesukeliantis jokių įpareigojimų, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovė pabrėžia, kad įspėjimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo teisės buvo pažeistos.

4.3. Nurodo, kad Agentūra 2024 m. gruodžio 2 d. gavo VTPSI raštą Nr. 2D-28673, kuriame konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoti statybą leidžiantys dokumentai grūdų džiovykloms (duomenys neskelbiami), buvo išduoti nustačius pažeidimus.

4.4. VTPSI nustatė, kad pagal tuo metu galiojusį STR 1.01.03:2017 reglamentą grūdų džiovyklos, turinčios laikančiųjų konstrukcijų angas ilgesnes nei 12 m, turėjo būti priskirtos ypatingųjų statinių kategorijai. Tačiau projektuose jos buvo neteisingai įvardytos kaip neypatingieji statiniai.

4.5. Kadangi projektų specialiųjų reikalavimų galiojimas buvo pasibaigęs, projektai turėjo atitikti teisės aktus, galiojusius prašymo gauti leidimą pateikimo dieną – 2023 m. spalio 30 d. Šiuo metu galiojusi STR redakcija nustatė griežtą reikalavimą dėl konstrukcijų angų, todėl projektai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

4.6. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. projekto priėmimo–perdavimo aktu perdavė užsakovui projektus, kuriuose statinio kategorija nurodyta neteisingai. Tokiu būdu jis pažeidė projekto vadovo pareigą užtikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktams.

4.7. Atsakovės vertinimu, nors 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai STR redakcijai ginčijami statiniai nebuvo priskiriami ypatingiesiems, tačiau šis pasikeitimas neatleidžia projekto vadovo nuo pareigos laikytis reikalavimų, galiojusių leidimo gavimo metu.

4.8. Agentūra 2024 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimo pateikimo ir gavusi jo atsakymą, 2025 m. vasario 27 d. sušaukė atestavimo ekspertų komisijos posėdį. Posėdyje dalyvavę ekspertai nustatė, kad VTPSI raštuose informacija dėl pažeidimų yra dviprasmiška: vienu raštu VTPSI nurodo, kad projekto vadovas padarė klaidą, o kitu raštu VTPSI nurodo, kad pažeidimai yra pašalinti. Nepaisant to, ekspertai vieningai nusprendė, kad vertinant projekto vadovo atsakomybę turi būti taikomi reikalavimai, galioję leidimo gavimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 30 d.

4.9. Ekspertai padarė išvadą, jog po 2024 m. lapkričio 1 d. priimti teisės aktai negali būti taikomi atgaline tvarka. Todėl projekto vadovas atsako už tai, kad projektai buvo parengti pažeidžiant galiojusius reikalavimus.

4.10. Atsižvelgdama į ekspertų išvadą, Agentūra 2025 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjui taikyti poveikio priemonę – pareikšti įspėjimą pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalį ir STR 1.02.01:2017 115 punktą.

4.11. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dabar galioja be pakeitimų Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis, kurioje nustatyta, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

4.12. Atsakovės teigimu, siekiant „užfiksuoti“ teisės aktus, taikomus statinio projekto rengimui, reikėjo gauti specialiuosius reikalavimus ir prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikti ne vėliau, kaip per 5 metus nuo specialiųjų reikalavimų išdavimo. Kitu atveju riziką dėl teisės aktų pasikeitimo prisiima pats statytojas ir projektuotojas ir tai jiems kyla pareiga užtikrinti, kad projektas atitiktų reikalavimus, galiojančius prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu.

4.13. Nagrinėjamu atveju vertinant statybos projekto „Kitos paskirties inžinerinio statinio (grūdų džiovyklos) (duomenys neskelbiami) statybos projektas (projekto Nr. 16.02.35-TDP pakeitimai)“ sprendinius, kuriems yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-231122-00170 architektūrinėje dalyje matyti, kad statinio plotis tarp ašių A-C yra 30,00 m, o plotis tarp ašių 1-26 ilgis nurodytas 125,00 m, o aukštis – 13,00 m.

4.14. Atsakovė nurodo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Sprendime nurodyti faktiniai pagrindai, teisinės normos, apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto pareigūno.

4.15. Atsakovė palaiko LAGK poziciją, kad įspėjimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinio ginčo objektu. Agentūros vertinimu, LAGK, įvertinusi aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog dokumentai, nesukeliantys teisinių padarinių, negali būti ginčijami administraciniame teisme (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas dėl to, kad vykdydamas statinio projekto vadovo pareigas parengtuose Projektuose neteisingai nurodė statinių kategorijas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat ginčija LAGK 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025), kuriuo LAGK nutraukė bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo skundą atsakovei dėl sprendimo (pareikšto įspėjimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6.1. 2011 m. lapkričio 29 d. išduotu ir vėlesniais metais papildytu kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbiami) pareiškėjui yra suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo ir ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas.

6.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. lapkričio 9 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-231109-00158, suteikiantį statytojui teisę vykdyti neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinio statinio (grūdų džiovykla) ir nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės statybos darbus, o 2023 m. lapkričio 22 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-231122-00170 pagrindu suteikta teisė vykdyti neypatingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinio statinio (grūdų džiovykla) statybos darbus.

6.3. Nagrinėjamu atveju pagal statybos projekto „Kitos paskirties inžinerinio statinio (grūdų džiovyklos) (duomenys neskelbiami) statybos projektas (projekto Nr. 15.02.71 pakeitimai)“ sprendinius, kuriems yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-231109-00158, architektūrinėje dalyje yra matoma, kad plotis tarp ašių A-C yra 30,200 m, o tarp ašių 1-24 ilgis – 115,420 m, o aukštis 13,00 m.

6.4. Pagal statybos projekto „Kitos paskirties inžinerinio statinio (grūdų džiovyklos) (duomenys neskelbiami) statybos projektas (projekto Nr. 16.02.35-TDP pakeitimai)“ sprendinius, kuriems yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-231122-00170 architektūrinėje dalyje matoma, kad statinio plotis tarp ašių A-C yra 30,00 m, o plotis tarp ašių 1-26 ilgis nurodytas 125,00 m., o aukštis – 13,00 m.

6.5. UAB „Progresyvūs projektai“ Projektus Statytojui pagal perdavimo – priėmimo aktus perdavė 2023 m. sausio 19 d.

6.6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. spalio 4 d. surašė patikrinimo aktus Nr. SLD-30-241004-00030 ir Nr. SLD-30-241004-00031, kuriais konstatavo, jog Leidimai grūdų džiovykloms išduoti nustačius pažeidimus, nes Projektuose nurodyta neypatingųjų statinių kategorija, nors pagal tuo metu galiojusią STR 1.01.03:2017 redakciją statiniai, turintys laikančiųjų konstrukcijų angas ilgesnes nei 12 m, turėjo būti priskirti ypatingiesiems; 2024 m. spalio 9 ir 10 d. VTPSI surašė privalomuosius nurodymus Nr. PN-1277 ir Nr. PN-1285 statytojui pašalinti pažeidimus.

6.7. VTPST 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2D-28673 kreipėsi į VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrą dėl pareiškėjo, kaip projekto vadovo, veiklos įvertinimo, kartu nurodydama apie minėtus 2024 m. spalio 4 d. patikrinimo aktus ir privalomuosius nurodymus.

6.8. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai STR 1.01.03:2017 redakcijai, VTPSI, tikrindama nurodymų įvykdymą, konstatavo, kad pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. taikomus požymius ginčo statiniai nebelaikytini ypatingaisiais, todėl anksčiau fiksuoti pažeidimai laikytini pašalintais pasikeitus reglamentavimui; 2024 m. gruodžio 18 d. VTPSI surašė patikrinimo aktus Nr. SLD-30-241218-00045 ir Nr. SLD-30-241218-00046, kuriais pripažino, kad Leidimai išduoti teisėtai.

6.9. VTPSI 2025 m. vasario 3 d. vietoje surašė statinio atitikties projektui patikrinimo aktus Nr. BCPPA-30-250203-00002 ir Nr. BCPPA-30-250203-00003, kuriuose pateikta išvada, kad statiniai atitinka 2023 m. sausio 19 d. Statytojui perduotų Projektų esminius sprendinius.

6.10. Atsakovė 2024 m. gruodžio 9 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl VTPSI nurodytų aplinkybių; 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad STR 1.01.03:2017 192 eilutėje nustatytais parametrais nesivadovavo, nes Projektas 1 ir Projektas 2 jau buvo parengtas ir perduotas statytojui iki šių pakeitimų įsigaliojimo; po 2024 m. lapkričio 1 d. VTPSI rašte Nr. 2D-28673 nurodytos aplinkybės neteko aktualumo, nes VTPSI ginčytini inžinieriniai statiniai pagal STR 1.01.03:2017 192 eilutėje nustatytus parametrus vėl tapo neypatingais, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimams, kuriais Projektuose nurodyti statiniai nebeatitinka statiniams priskyrimo ypatingiesiems statiniams požymių, t. y. neypatingos kategorijos statiniai, VTPSI Nurodymų įvykdymas neteko prasmės.

6.11. VTPSI 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-3616, pateiktu atsakovei, dar kartą patvirtino, kad: 1) 2024 m. gruodžio 18 d. aktuose Leidimai įvertinti kaip išduoti teisėtai; 2) 2025 m. vasario 3 d. patikrinimo aktais konstatuota statinių atitiktis esminiams Projektų sprendiniams; 3) pažeidimai buvo pašalinti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus teisės aktams.

6.12. VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atestavimo ekspertų komisija 2025 m. vasario 27 d. nagrinėjo pareiškėjo veiklą; į posėdį UAB „Progresyvūs projektai“ vadovė nebuvo įleista.

6.13. Atsakovė 2025 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. SSV-2-(14.9E) „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklos įvertinimo“, kuriuo pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas, nurodant Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalies ir STR 1.02.01:2017 115 p. pagrindus. Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas sprendimo išrašu.

6.14. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2025 m. kovo 14 d. sprendimu, 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu „Dėl VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra 2025-03-14 priimto sprendimo Nr. SSV-2(14.9E) panaikinimo“.

6.15. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025) nutraukė bylą, pareiškėjo skundo dėl 2025 m. kovo 14 d. sprendimo iš esmės nenagrinėjęs. LAGK konstatavo, kad atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimas skirti pareiškėjui įspėjimą pastarajam jokių teisinių pasekmių nesukelia.

6.16. Pareiškėjas su 2025 m. birželio 16 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismą, prašydamas panaikinti LAGK 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025) bei atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimą.

7. Agentūros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl viešosios įstaigos Statybos sektoriaus vystymo agentūros steigimo akto ir įstatų patvirtinimo“, 7.1.12 papunktyje numatyta, kad Agentūra, be kita ko, vykdo ir (ar) organizuoja mokymus, teikia konsultacijas, nagrinėja asmenų prašymus ar skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų, projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo, šių asmenų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams prevencijos klausimais, atlieka šių asmenų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.

8. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Reglamentas) 115 punkte išdėstytą reglamentavimą, ypatingųjų statinių vadovams, turintiems Reglamento nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą (toliau – TPD), atestavimą atliekančios organizacijos (t. y. atsakovės) direktorius arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis atestavimo ekspertų išvada, taiko poveikio priemones: sustabdo kvalifikacijos atestato arba TPD galiojimą 6 mėnesiams Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais, panaikina kvalifikacijos atestato arba TPD galiojimą Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies dalyje nurodytais atvejais, įspėja Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalyje nurodytais atvejais.

9. Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atestavimą atliekanti organizacija pareiškia įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per 3 metus, terminą skaičiuojant nuo dienos, kai atestavimą atliekanti organizacija pareiškė pirmąjį įspėjimą kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pareiškiami du rašytiniai įspėjimai, kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytam laikotarpiui ir nurodo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui nedelsiant pašalinti pažeidimus, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas. Pašalinęs pažeidimus, kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas gali kreiptis į atestavimą atliekančią organizaciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo nesuėjus 6 mėnesių terminui. Sprendimas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo turi būti priimtas ar motyvuotai nepriimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų, būtinų sprendimui panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo priimti, gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos.

10. To paties įstatymo 12 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad atestavimą atliekančios organizacijos sprendimas dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas atestavimą atliekančiai organizacijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje yra įtvirtinti skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo pagrindai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei Statybos įstatyme, nei Agentūros įstatuose ar Reglamente nėra nustatyta įspėjimo apskundimo tvarka, o atsakovė ir LAGK savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nesuformulavo jokių privalomo pobūdžio nurodymų bei nepriėmė jokio įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms darančio sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas. Teismas nesutinka su tokia atsakovės ir LAGK pozicija. Teismo įsitikinimu, ginčijamo įspėjimo skyrimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

12. Teismas atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalies nuostatą, kuri nurodo, jog du rašytiniai įspėjimai, pareikšti per trejus metus yra pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimui sustabdyti. Tai reiškia, kad pareiškėjui per trejus metus gavus dar vieną tokį įspėjimą – būtų pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymui. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį pareiškėjui skirtas įspėjimas nors ir nenumato pareigos sustabdyti atestato galiojimo, tačiau yra savarankiška sankcija, kuri nėra tarpinis aktas. Taigi teismo vertinimu nors vienas įspėjimas neįpareigoja sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, tačiau iš esmės jis sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjui ateityje gavus dar vieną tokį įspėjimą jo atestato galiojimas bus sustabdytas, todėl nutraukti administracinės bylos kaip nepriskirtinos administraciniams teismams nėra pagrindo. Todėl LAGK 2025 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025), kuriuo LAGK nutraukė bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo skundą atsakovei dėl sprendimo (pareikšto įspėjimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinamas.

13. Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalis nustato, kad atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti šiais atvejais: kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirast žala (1 punktas).

14. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

15. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 (toliau – STR 1.01.03:2017) (suvestinė redakcija 2023-08-01 – 2024-06-14) 1 lentelės 19² eilutėje yra nurodyta, kad inžineriniai statiniai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, yra priskiriami prie ypatingosios kategorijos statinių. Vadovaujantis iki 2023 m. liepos 31 d. galiojusia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcija, tokie inžineriniai statiniai neturėjo būti priskirti ypatingųjų inžinerinių statinių kategorijai.

16. STR 1.01.03:2017 (suvestinė redakcija 2024-11-01 – 2024-12-11) 4 priedo 8.4 eilutėje nurodyta, kad stogą turintys 20 m ir aukštesni inžineriniai statiniai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, yra priskiriami prie ypatingosios kategorijos statinių.

17. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (suvestinė redakcija 2023-05-01 – 2023-10-31) (toliau STR 1.04.04:2017) 1 priedo 1 p. nustatyta, kad projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų.

18. STR 1.04.04:2017 (suvestinė redakcija 2023-05-01 – 2023-10-31) 1 priedo 2.9 p. nurodo, kad pasirašydamas projektą nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir taip prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektuotojo įmonės vadovo ar kitų jo įgaliotų asmenų parašai projekte neatleidžia projekto vadovo nuo atsakomybės už projekto kokybę ir nesumažina atsakomybės, išskyrus atvejus, kai įgalioti asmenys veikdami viršijo jiems suteiktus įgaliojimus.

19. Taigi, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo STR „Statinių klasifikavimas“ redakcija, nustatanti, kad ypatingųjų inžinerinių statinių kategorijai priskiriami tik stogą turintys inžineriniai statiniai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m ir kurių aukštis yra 20 ir daugiau metrų.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Projektai statytojui buvo perduoti 2023 m. sausio 19 d. (priėmimo–perdavimo aktais), t. y. iki to laiko, kai įsigaliojo ta STR 1.01.03:2017 redakcija, kuria vadovavosi tiek VTPSI 2024 m. spalio 4 d. patikrinimo aktuose, tiek atsakovė, spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės. Tai reiškia, kad projekto vadovo veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal teisės aktus, galiojusius projekto rengimo ir perdavimo užsakovui metu, o ne pagal vėlesnius reguliavimo pokyčius ar pagal leidimo išdavimo dieną susiklosčiusį teisinį režimą, kai projekto vadovas jau nebeatlieka projekto rengimo funkcijų.

21. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi ir tai, kad po 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus STR „Statinių klasifikavimas“ nuostatoms ginčo objektu buvę statiniai pagal naujus požymius nebegali būti priskiriami ypatingiesiems statiniams, todėl VTPSI 2024 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktais konstatavo, jog statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, o 2025 m. vasario 3 d. vietoje surašytais patikrinimo aktais patvirtino statinių atitiktį 2023 m. sausio 19 d. statytojui perduotų Projektų esminiams sprendiniams; 2025 m. vasario 14 d. raštu VTPSI šias išvadas dar kartą nurodė atsakovei. Šios viešojo administravimo institucijos išvados paneigia pirminius VTPSI 2024 m. spalio 4 d. vertinimus ir pašalina pagrindą bet kokiai sankcijai, siejamai su „neteisingu“ statinio kategorijos nurodymu.

22. Teismas pritaria pareiškėjo argumentui, kad atsakomybės taikymo momentu galioję palankesni reikalavimai lemia lex benignior retro agit taikymą: kai atlikti veiksmai pagal naują teisinį reguliavimą nebelaikomi pažeidimu, poveikio priemonė (įspėjimas) netaikytina. Tai atitinka konstitucinę doktriną dėl švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios ir administracinių sankcijų tikslų – užtikrinti teisėtumą, o ne formaliai taikyti atsakomybę pagal jau negaliojančius ir projekto perdavimo metu negaliojusius teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju po 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių STR pakeitimų ginčijami statiniai nebelaikomi ypatingaisiais, VTPSI nurodymai laikyti įvykdytais pasikeitus reglamentavimui, o leidimų teisėtumas ir statinių atitiktis esminiams projektų sprendiniams – patvirtinti.

23. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, skirdama pareiškėjui įspėjimą, rėmėsi tuo, kad projektas turėjo atitikti teisės aktus pagal prašymo išduoti SLD pateikimo (2023 m. spalio 30 d.) dieną galiojusį teisainį reguliavimą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis), nors nei Statybos įstatyme, nei STR 1.04.04:2017 nėra projekto vadovui nustatytos pareigos po projekto perdavimo užsakovui perimti riziką dėl vėliau pasikeisiančių reikalavimų ar dėl to laiko (leidimo išdavimo) momentu taikytinų normų. Priešingai – projekto vadovas, pasirašydamas projektą, atsako už jo atitiktį teisės aktams projekto rengimo ir perdavimo metu, kas šioje byloje ir buvo padaryta (projektai perduoti 2023 m. sausio 19 d.). Todėl atsakovės taikyta interpretacija nepagrįstai išplėtė projekto vadovo atsakomybę laike.

24. Kaip buvo minėta, įspėjimas yra savarankiška poveikio priemonė, kurios egzistavimas sukelia pareiškėjui neigiamas teises pasekmes (skaičiuojamas trejų metų terminas iki galimo atestato galiojimo sustabdymo pareiškus du įspėjimus; be to, informacija apie įspėjimą skelbiama viešai). Todėl, prieš taikant tokią priemonę, iš atsakovės buvo reikalaujama ypač kruopščiai ištirti visus teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinę reikšmę. To atsakovė nepadarė.

25. Šiame kontekste atsakovės atsiliepimo argumentai dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies taikymo nepaneigia nurodytų išvadų: net jei leidimų išdavimo teisėtumas vertinamas pagal prašymo SLD dieną, iš VTPSI vėlesnių dokumentų matyti, kad leidimai pripažinti teisėtais, o statiniai – atitinkantys projektų esminius sprendinius; tai pašalina pagrindą konstatuoti pareiškėjo pažeidimą ir kartu – taikyti poveikio priemonę.

26. Teismas taip pat atmeta atsakovės ir LAGK argumentus, kad įspėjimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to negali būti savarankišku administracinio ginčo objektu. Kaip konstatuota šio sprendimo 12 punkte, įspėjimas pagal savo pobūdį ir paskirtį tiesiogiai lemia pareiškėjo teisinę padėtį trejų metų laikotarpiui ir sudaro realų pagrindą vėlesnei griežtesnei sankcijai. Be to, LAGK 2025 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Nr. AG3-68/26-2025 nutraukti bylos nagrinėjimą nepagrįstai paneigė pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą, todėl turi būti panaikintas.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įspėjimas pareiškėjui buvo skirtas nepagrįstai. Todėl pareiškėjo skundas dėl įspėjimo yra pagrįstas ir tenkintinas, o atsakovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimas – naikintinas; kartu naikintinas ir LAGK 2025 m. gegužės 19 d. sprendimas nutraukti bylos nagrinėjimą.

28. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

30. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, kurio apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas kartu su skundu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, šis mokestis pareiškėjui priteisiamas iš atsakovės. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjas neprašė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Z. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21RE3-103 (AG3-68/26-2025).

Panaikinti viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ 2025 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjui pareikštą įspėjimą.

Priteisti pareiškėjui G. Z. (gim. (duomenys neskelbiami)) iš atsakovės viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (j. a. k. 305997589) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.