- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- I-3507-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02067-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Ž. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo: panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-04-06 sprendimą Nr.VILRS-600 ; panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-05-15 sprendimą Nr.cspr1-129.
Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybes teise priklauso 10/24 dalys buto (duomenys neskelbtini), atsiradimo pagrindas 2005-10-05 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (po tėvo M. Z. mirties) ir 2018-04-13 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (buto dalies pirkimas iš sūnėno D. Z.). Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Registrų centrą, prašydama įregistruoti buto (duomenys neskelbtini) , priklausinius, gavo neigiamą atsakymą. Nuo pat gimimo ji gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) ir prisimena viską, kas susiję su jos namu (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniais. Name (duomenys neskelbtini), pagal Registrų centro dokumentą (savininkų sąrašą) įrašyta 14 butų. 1 butas ir 2 butas (cokolinės patalpos) pagal išduotą Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti butais (savininkų sąrašas ir eksplikacija), nors to faktiškai nėra, niekas ten nuo 1979 metų negyvena. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai visas (cokolines patalpas), tai 1,2,3 ir 4 buvusieji butai naudoja, kaip rūsius, nuo tuo laiko, kai buvo iškeldinti paskutiniai gyventojai dėl patalpų avarinės būklės. Kai buvo galima 1992 metais privatizuoti, visi kaimynai privatizavo butus su priklausiniais, jos šeima taip pat tai atliko, sudarė 1992 metų pirkimo-pardavimo sutartį. Centrinis registratorius atsisakė registruoti nuosavybės teises į rūsį, konstatuodamas, kad neįrašyti priklausinių skaičiai pirkimo-pardavimo sutartyje. Pareiškėjos nuomone, 1992 metų pirkimo-pardavimo sutarties forma sudaryta taip, kad gali suabejoti jos duomenų tikrumu. Namo gyventojas negalėjo žinoti, kaip turėtų atrodyti įrašai sutartyje. Senamiesčio ūkio valdyba, sudarant sutartis, turėjo tuo pasirūpinti ir aiškiai nurodyti duomenis, kad ateityje nebūtų abejonių, priklauso butui priklausiniai ar nepriklauso, o dabar informacija nei įrašyta, nei išbraukta. Parduodant, perduodant, dovanojant kitiems savininkams nekilnojamąjį turtą, dokumentuose visiškai pasiklydo buto priklausinių įrašai. Iš pridėto mokėjimo pranešimo matoma, kad yra sumokėta už butą ir priklausinius ir kiekvienas iš namo gyventojų turėjo ir turi vienodus, tokius pačius netobulus privatizavimo dokumentus, dėl kurių dabar turi aiškintis. Buto pirkimo-pardavimo sutarties (1992 metų) 1 straipsnyje (punkte) parašyta, jog: „pirkėjas“ nupirko dviejų kambarių butą lygiomis dalimis, kurio bendras plotas 53,03 kv.m. ir ūkinius pastatus, bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) 15-7 kv.m. žemės sklype“ taip pat antrajame punkte rašoma: „Aukščiau nurodyti pastatai parduoti...“. Iš to galima traktuoti, jog butas buvo nupirktas kartu su priklausiniais. Mokėjimo pranešime (1992-11-23 d.) taip pat parašyta, jog: „Jūsų perkamo gyvenamojo namo, namo dalies, buto su priklausiniais pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra: vienuolika tūkstančių septyniasdešimt du“. Šis punktas taip pat leidžia konstatuoti, jog butas buvo nupirktas su priklausiniais. Tais laikais taip jau buvo tvarkomi dokumentai ir iš tiesų rūsys priklauso visiems namo gyventojams, kaip ir pastogė. Iš (duomenys neskelbtini) pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog bendras rūsių plotas yra net 191,75 kv.m. Kai kuriems senbuviams namo gyventojams buvo leista įregistruoti nuosavybės teises į rūsį. Tai matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus dokumento Dėl duomenų pateikimo 2018-01-22 Nr. VILRA (12.5.26.)-632 Į 2018-01-16 Nr. 16635268, kuriame butai su rūsiais priklauso 5 butui/ C. E. B. ir V. Š.- 8 butui. Šiuo metu rūsyje, sulaužyti pagrindiniai laiptai, iš rūsio sklinda pelėsio kvapas ir skverbiasi šaltas oras. Kiti gyventojai negali įregistruoti savo dalies (cokolinėse patalpose) ir tinkamai jį sutvarkyti. Šiuo klausimu prieš 4 metus jau buvo kreiptasi į Senamiesčio seniūniją, Savivaldybę, prašant padėti išsiakinti dėl rūsio. Šiuo metu pastato (cokolinės dalies) fasadinis vaizdas negražus. Langai užkalti lentomis, kitoje fasado pusėje ir iš kiemo pusės visai užmūryti langai, ko pagal taisykles neturėtų būti, dėl to kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje . Namo gyventojų tikslas - kuo greičiau išsiaiškinti, kokia dalis iš esamų 1,2,3 ir 4 cokolinių patalpų, kam priklauso, užregistruoti ir sutvarkyti, taip pat, kaip šiuo metu tvarkoma pastogė.
Atsiliepimas
Atsakovas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas - su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja V. Ž. Vilniaus filialui pateikė 2018-04-04 rašytinį prašymą ir 2018-04-04 prašymą paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 17318019 užregistruoti rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį pagal 1992-12-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas išnagrinėjęs gautus prašymus ir patikrinęs archyvinės nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) sukauptus dokumentus ir duomenis, įrašytus į NTR, nustatė, kad 1992-12-15 sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu NTR buvo įregistruotos M. Z., D. B. ir Z. Z. nuosavybės teisės (po 1/3 dalį) į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prašomas įregistruoti rūsys neįrašytas, o kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės į rūsį atsiradimą, nepateikti. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 2 ir 7 punktais, Vilniaus filialas 2018-04-06 priimtu sprendimu Nr. 2018-04-06 sprendimu Nr. VILRS-600 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja teikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu 2018-05-02 sprendimu Nr. csprl-129 paliko galioti Vilniaus filialo sprendimą, pažymėdama, kad NTR tvarkytojui suteikta teisė įrašyti į NTR tik tuos duomenis, kurie nurodyti dokumente. Duomenys įregistravimo dokumente turi būti aiškiai apibrėžti, o įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus NTR tvarkytojas neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti dokumentų turinio ir jų pagrindu keisti duomenų NTR.
Vilniaus filialas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad 1992-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ne tik Butas, bet ir rūsys, nes sutarties blanke (iš anksto parengtoje jos formoje) yra įrašas „Anksčiau nurodyti pastatai parduoti...“. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie kiti parduodami pastatai (priklausiniai) šios sutarties 1 punkte, kuriame palikta laisva vieta įrašyti tiek ūkiniams pastatams, tiek rūsiui, nenurodyti. Tokiu atveju pareiškėjos aiškinimas, kad minėtos sutarties 2 punkte patvirtintos sutarties formos įrašas „Aukščiau nurodyti pastatai parduoti...“, kai tokie objektai sutarties 1 punkte iš viso nenurodyti, yra visiškai nepagrįstas. Pati pareiškėja savo skunde teigia, kad kreipdamasi į teismą prašo padėti išsiaiškinti situaciją: „...namo gyventojų tikslas,-kuo greičiau išsiaiškinti, kokia dalis iš esamų 1,2,3 ir 4 cokolinių patalpų, kam priklauso...“. Tuo tarpu NTR tvarkytojo veikloje ir teismų praktikoje išaiškinta, kad NTR tvarkytojas neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti dokumentų turinio ir jų pagrindu keisti duomenų NTR, nes NTR registruojami duomenys turi būti aiškiai apibrėžti įregistravimo dokumente. Pažymėtina, kad tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirminėse pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartyse rūsiai yra įrašyti, todėl šie duomenys pagrįstai įrašyti ir šių nekilnojamųjų daiktų NTR įrašuose.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės įmonės Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad NTK ir NTR įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTK ir NTR įrašomų duomenų teisingumo ir išsamumo reikalavimas reiškia, kad įrašomi duomenys turi vienareikšmiškai patvirtinti registruojamus juridinius faktus, kas reiškia, kad negali būti prieštaringi, nes juos įrašius tokie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais - įgauna oficialumo statusą, kurie gali būti paneigti tik juos nuginčijus teismine tvarka. Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis - paviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant paviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus, užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus filialo 2018-04-06 Sprendimo nr.VILRS-600 ir Centrinio registratoriaus 2018-05-15 Sprendimo Nr.cspr1-129 pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. Ž. Vilniaus filialui 2018-04-04 pateikė prašymus (b.l.59, 60) užregistruoti rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį pagal 1992-12-15 pirkimo-pardavimo sutartį . Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymus bei patikrinęs archyvinės nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų byloje sukauptus dokumentus ir duomenis, įrašytus į NTR, nustatė, kad 1992-12-15 Sutartyje , kurios pagrindu NTR buvo įregistruotos nuosavybės teisės į minėtą Butą, prašomas įregistruoti rūsys neįrašytas, o kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės į rūsį atsiradimą, nepateikti. Atsakovas , sutinkamai su NTRĮ 22str., 23str.2d., 26str.3d.2p., 22str.2 ir 7p.p., 2018-04-06 priėmė sprendimą nr.VILRS-600 pareiškėjos prašymo netenkinti (b.l.61). Pareiškėja šį Sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018-05-15 sprendimu Nr.cspr1-129 (b.l.5-6) paliko galioti Vilniaus filialo 2018-04-06 sprendimą Nr.VILRS-600. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamasis kompetencijos aiškinimas negalimas. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog 1992-12-15 pirkimo-pardavimo Sutartimi buvo įgytas tik Butas, nes minėtoje Sutartyje nenurodytas rūsys. NTR tvarkytojas neturi teisės savarankiškai aiškinti ir interpretuoti duomenų turinio ir jų pagrindu keisti duomenis NTR, nes NTR registruojami duomenys turi būti aiškiai apibrėžti įregistravimo dokumente. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Vilniaus filialo 2018-04-06 Sprendimą bei Centrinio registratoriaus 2018-05-15 Sprendimą, kurie yra pagrįsti ir teisėti, tinkamai motyvuoti, išsamūs, aiškūs. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ88str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
Nusprendžia:
Pareiškėjos V. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.