Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų klasifikatorius 30.3., 30.10., 42.5., 42.11.3., 45.6., 121.

2008 m. birželio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei žalos priteisimo pagal ieškovo A. M. (A. M. ) ieškinį atsakovei A. I. ir dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, termino įregistruoti sutartį atnaujinimo pagal atsakovės A. I. priešieškinį ieškovui A. M. ,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsakovė A. I. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 1996-12-06 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jai asmeninės nuosavybės teise parduotas butas, esantis V(duomenys neskelbtini), galiojančia; atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad su ieškovu 1996-12-06 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jai asmeninės nuosavybės teise buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas perdavė jai butą, buto dokumentus, ji sumokėjo sutartyje nurodytą kainą, todėl nuo tada ji savininkės teisėmis valdo, naudoja ir disponuoja šiuo butu. Terminas įregistruoti pirkimo – pardavimo sandorį praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ši sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, sutartis jai, kaip rusų tautybės Lietuvos Respublikos pilietei, nesuprantančiai lietuvių kalbos, nebuvo išversta į rusų kalbą, todėl sutarties sąlyga, kad per 3 mėnesius ji privalo įregistruoti pirkimo – pardavimo sandorį jai išaiškinta ir išversta taip pat nebuvo. Apie tai, kad butas registruotas ne jos, o ieškovo vardu, ji sužinojo tik 2006 m. pradžioje, norėdama padovanoti butą sūnui. Buto pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, nes nusipirkusi butą ji, kaip savininkė, sudarė sutartį su pastatą eksploatavusia bendrove SP UAB „Stabuva“, 2004-04-05 elektros tiekimo sutartį, o šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis 2005-09-14 sudarė jos sūnus S. F. , iš jos bei sūnaus buvo išieškomi įsiskolinimai už butą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. nustatęs, kad tarp ieškovo A. M. ir atsakovės A. I. sudaryta 1996-12-06 pirkimo – pardavimo sutartis negalioja, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė iš ieškovo, atlikęs jų tarpusavio skolų užskaitą, 17120,03 Lt; iškeldino atsakovę iš minėto buto su visais kartu gyvenančiais asmenimis ir visais daiktais. Teismas nustatė, kad pagal 1996-12-06 buto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas pardavė atsakovei vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), už 18800 Lt, atsakovė per 3 mėnesius sutarties viešame registre neįregistravo, ginčo buto savininku iki šiol yra įregistruotas ieškovas. Teismas, vadovaudamasis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str., nustatė, kad 1996-12-06 sutarties formai turi būti taikomos 1964 m. CK normos, o pagal minėto įstatymo 9 str. 2 d., sutarties pasekmėms turi būti taikomos 2000 m. CK normos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartyje yra įrašas apie tai, jog sutartis turi būti per 3 mėnesius įregistruota viešame registre, o nustatytu terminu neįregistruota ji neturi juridinės galios, vadovaudamasis 1964 m. CK 255 str., konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 1996-12-06 pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti ex officio, niekinė. Pagal 1964 m. CK 149 str. 2 d. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo įgyjamos tik po perleidimo sutarties įregistravimo viešame registre, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuosavybės teisių į minėtą ginčo butą neįgijo. Teismas, pripažinęs sandorį niekiniu, taikė restituciją. Teismas atmetė atsakovės prašymą pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį 1964 m. CK 58 str. 5 d. pagrindu galiojančia, kadangi, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas nustatė, jog atsakovės nurodyta norma reguliuoja kitokio pobūdžio santykius, t.y. kai viena sandorio šalis visiškai vykdo sutartį, o kita – iš dalies. Teismas, pripažinęs pirkimo pardavimo sutartį niekine, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nevykdė pareigos įregistruoti sutartį viešame registre, o ieškovas tokios pareigos neturėjo, netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie tai, jog yra ginčo buto savininkas, sužinojo tik 2005 m., gavęs UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, todėl senaties termino nepraleido. Teismas, apklausęs atsakovę teismo posėdyje, nustatė, kad atsakovė lietuvių kalbą supranta, nes atsakinėjo į klausimus nelaukdama kol vertėja išvers. Teismas, įvertinęs liudytojų, atsakovės parodymus, padarė išvadą, kad atsakovei, jos sūnui buvo žinoma pareiga įregistruoti sandorį viešame registre, tačiau atsakovė dėl lengvabūdiškumo ir neatsakingumo praleido 3 mėnesių terminą, dėl jos kaltės ieškinys dėl termino sutarčiai įregistruoti paliktas nenagrinėtas, todėl atsakovės prašymas atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių yra nepagrįstas. Aplinkybių, kad atsakovė manė, jog ji yra buto savininkė bei sudarinėjo sutartis su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, teismas nepripažino reikšmingomis. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, atsisako iš jo išsikelti, konstatavo, kad ji turi būti iškeldinta iš ginčo buto su visais daiktais ir kartu gyvenančiais asmenimis (CK 4.95 str.). Teismas nustatė, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, prašomos priteisti skolos dydžio, todėl prašymą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė 1679,97 Lt skolos, kuri yra priteista iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino atsakovei A. I. įstatymo (1964 m. CK 255 str.) nustatyto 3 mėnesių termino įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1996-12-06 buto pirkimo-pardavimo sutartį, konstatavo, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir taikė restituciją, iškeldino atsakovę iš buto. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovo A. M. ieškinio reikalavimai: pripažinti negaliojančia 1996-12-06 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovei A. I. parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, t.y. atsakovui grąžinti ginčo butą, ieškovą įpareigoti grąžinti sandorio sudarymo metu gautus 18800 Lt; įpareigoti atsakovę ir visus su ja gyvenančius asmenis išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas: atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo minėti ieškovo reikalavimai atmestini, o atsakovės reikalavimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. ir atsakovė A. I. 1996-12-06 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 10), pagal kurią ieškovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 18800 Lt, o atsakovė minėtą butą nusipirko, sumokėjo nurodytą kainą iki šios sutarties pasirašymo. Sutartis notariškai patvirtinta. Sutartyje nurodyta, kad vadovaujantis 1964 m. CK 255 str. sutartis turi būti įregistruota per 3 mėnesius VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale, o nustatytu terminu neįregistruota sutartis juridinės galios neturi. 1964 m. CK 255 str. numatė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą 1996-12-06 buto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2007-10-07 nuosavybės teise priklauso ieškovui A. M. (b.l. 26-27).

1964 m. CK 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 str. 2 d.). 1964 m. CK 149 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. 2001-07-01 įsigaliojusios 2000 m. CK normos pakeitė nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momentą. CK 6.393 str. 4 d. numato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Tik prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2000 m. CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.). Atsakovė buto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo, nors pagal bylos duomenis jai butas buvo perduotas, ji butu naudojosi ir jį valdė kaip priklausantį nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė leido bute apsigyventi sūnui S. F. . 1997-01-30 atsakovė sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį su SP UAB „Stabuva“ (b.l. 79). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1999-06-16 sprendimu nustatyta, kad atsakovė A. I. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir iš jos priteista skola SP UAB „Bendruva“ už komunalines paslaugas (b.l. 86). Atsakovės sūnus S. F. 2005-09-14 sudarė Šalto vandens pirkimo – pardavimo bei nuotekų šalinimo bei valymo sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ (b.l. 80-81), 2004-04-05 – elektros pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 21000 su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (b.l. 84), pagal 2003-03-07 neprotestuotiną paprastąjį vekselį S. F. įsipareigojo sumokėti UAB „Vilniaus energija“ skolą už atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir suvartotą karštą vandenį (b.l. 88). 2004 m. antstolė vykdė išieškojimą iš skolininko S. F. (b. l. 89). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tretieji asmenys yra pareiškę pretenzijas į ginčo butą, kaip į nuosavybės teise priklausantį ieškovui A. M. . Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikytas areštas nuo 2004-04-23 iki 2004-06-04, arešto įregistravimo pagrindas – 2004-04-22 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 1104-000821, turto arešto išregistravimo pagrindas – 2004-06-04 Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto išregistravimą Nr. 1104-000821 (b.l. 27), nuo 2006-10-09 ginčo butas yra areštuotas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-09-27 pranešimo Nr.2-8393-294/06 pagrindu dėl termino atnaujinimo (b.l. 26). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė A. I. buvo anksčiau teismui padavusi pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti buto pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-04-25 nutartimi A. I. pareiškimą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėja neatvyko į teismo posėdį (b.l. 8).

Atsakovė A. I. priešieškinyje, prašydama atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą įregistruoti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio ji neįregistravo, nes nežinojo, jog butą yra būtina įregistruoti, ji yra rusakalbė, sutartis jai nebuvo išversta į rusų kalbą ir išaiškinta, todėl ji nesuprato teisinių pasekmių dėl sutarties neįregistravimo viešame registre. Kadangi buto dokumentai ir raktai jai buvo perduoti, ji pagrįstai save laikė ginčo buto savininke, sudarinėjo paslaugų teikimo ginčo butui sutartis. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir jų pagrindu neatnaujino atsakovei termino įregistruoti sutartį viešame registre. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir ieškovo argumentais, kurių pagrindu jis nesutinka, kad būtų atnaujintas atsakovei terminas įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį nesutiktina, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji neįregistravo buto pirkimo-pardavimo sutarties ir į atsakovės buto valdymą nuo pat buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1996-12-06. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė yra rusakalbė. Sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės lietuvių kalbos mokėjimas šiuo metu ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu negali būti lyginamas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad lietuvių kalba neskaito (b. l. 114). Iš atsakovės sūnaus S. F. paaiškinimų matyti, kad buto pirkimo-pardavimo dokumentus tvarkė nekilnojamojo turto pardavimu užsiimanti įmonė, todėl jie manę, kad ši įmonė viską sutvarkė (b. l. 113). S. F. nurodė, kad sutartį perskaitė, suprato, tačiau taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto agentė sakė, jog viskas tvarkoje ir jie gali gyventi bute. Atsakovė nuo buto pirkimo gyveno Širvintose, bute gyveno jos sūnus. 2001-07-01 įsigaliojus 2000 m. CK, pasikeitė nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momentą. Apie tai, kad butas yra ne atsakovės, atsakovė ir jos sūnus sužinojo 2005-2006 m. Tai rodo, kad iki 2005 m. atsakovei nebuvo trukdoma valdyti butą, juo naudotis kaip butu, priklausančiu nuosavybės teise. Pažymėtina, kad 1999-06-16 teismo sprendime ji buvo nurodyta kaip buto savininkė (b. l. 86). Dėl to darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą galvoti, jog ji yra buto savininkė ir jai nereikalingas sutarties įregistravimas, sutarties neįregistravo dėl suklydimo, o ne dėl lengvabūdiškumo ir neatsakingumo. Kadangi atsakovės priešieškinyje išdėstytas prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti pateiktas teismui galiojant 2000 m. CK, todėl taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normos (toliau tekste CK IĮ), tarp jų ir šio įstatymo 8 str. normos dėl naujojo CK taikymo sandorio formai. Pagal CK IĮ 8 str. 1 d. sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai, CK 1.71–1.76 str. numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 d. nustatytas išimtis. CK IĮ 8 str. 3 d. numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Aiškinant CK IĮ 8 str. 1 ir 3 d. kartu, darytina išvada, kad privalomos teisinės registracijos terminui pasibaigus iki naujojo CK įsigaliojimo, teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo, kuris pareikštas galiojant naujajam CK, nagrinėja remdamasis CK IĮ 8 str. 3 d., kartu atsižvelgdamas į naujojo CK 1.71- 1.76 str. nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr.3K-3-1035/2003, 2005-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2005).

Ieškovas, prieštaraudamas dėl termino įregistruoti sutartį, argumentus grindė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-12-21 sprendimu, kuriuo iš jo buvo priteista skola už ginčo butui UAB „Vilniaus energija“ teiktas paslaugas (b.l. 6), tuo, kad anksčiau pareiškimas dėl termino atnaujinimo buvo paliktas nenagrinėtas. Įvertinus šiuos įrodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, įrodymų visumą, darytina išvada, kad dėl to, jog Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo 2005-12-21 sprendimu buvo priteista skola ir atsakovės ankstesnis pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, nesudaro pagrindo atsakovę pripažinti nesąžininga ir nerūpestinga nekilnojamojo turto įgijėja, kuriai neatnaujintinas terminas įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre. Kaip jau buvo minėta, tretieji asmenys jokių reikalavimų į butą nereiškia, sandoris tarp šalių yra įvykdytas, t. y. atsakovė už butą yra apmokėjusi už butą visą kainą, jai butas perduotas ir ji jį valdo nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. daugiau kaip 10 metų. Pažymėtina, kad 2006-08-17 Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė yra 63700 Lt (b. l. 26), o ieškovas siekia atgauti butą už 18800 Lt. Sandoris, kuris neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, neegzistuoja sąžiningiems tretiesiems asmenims ir turi būti ginamos trečiųjų asmenų teisės į nekilnojamąjį daiktą (2000 m. CK 1.75 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių neturėtų būti ginamos atsakovės, kuri yra įvykdžiusi visas buto pirkimo-pardavimo sąlygas, teisės.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 3 mėnesių termino įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre atnaujinimo, buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia (niekine), taikė restituciją, atsakovę iškeldino iš buto.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo galiojančia pagal 1964 m. CK 58 str. 5 d. ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia tada, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notariškai. Tokia nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 1.93 str. 4 d. Šioje byloje nustatyta, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris yra notariškai įformintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1679,97 Lt, kurie buvo iš ieškovo priteisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-12-21 sprendimu. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šią pinigų sumą ieškovas sumokėjo UAB „Vilniaus energija“, tačiau pagal teismo sprendimą jis turi mokėti skolą UAB „Vilniaus energija“ (CPK 18 str.), o ne atsakovė, kuriai buvo teikiamos paslaugos, todėl esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista 1679,97 Lt ieškovui iš atsakovės, paliktina nepakeista.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, tai vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. perpaskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 50,40 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos apimtį ir jos pobūdį, proceso trukmę, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovės ieškovui priteistina 200 Lt advokatės atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 120 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nes pagal bylos duomenis ieškovas užtikrino, kad atsakovei būtų įteikti procesiniai dokumentai. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 370,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atsakovės patenkintų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 114,70 Lt žyminio mokesčio (patenkintas neturtinio pobūdžio reikalavimas). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į tai, kad patenkintas esminis priešieškinio reikalavimas, į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos apimtį ir jos pobūdį, proceso trukmę, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovo atsakovei priteistina 800 Lt advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.). Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 914,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo priteistas 15,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirstyti tarp šalių, iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteisti po 7,98 Lt.

Kadangi iš dalies yra patenkintas apeliacinis skundas, už kurį atsakovė yra sumokėjusi 1627,79 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 678,70 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.

“Ieškovo A. M. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1679,97 Lt, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovės A. I. priešieškinį tenkinti iš dalies. Atnaujinti A. I. trijų mėnesių terminą įregistruoti 1996 m. gruodžio mėn. 6 d. sudarytą tarp A. M. ir A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 10-4829) Nekilnojamojo turto registre, kurio tvarkytojas yra VĮ Registrų centro Vilniaus filialas. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. I. ieškovui A. M. 370,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei A. I. 914,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. M. ir atsakovės A. I. valstybei po 7,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.”

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei A. I. 678,70 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.