Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Juozo Šukevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LESTO“ ieškinį atsakovui Juozui Šukevičiui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. vasario 24 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas tenkino AB „LESTO“ ieškinį, priteisė iš atsakovo Juozo Šukevičiaus 24 286,77 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 729 Lt žyminio mokesčio (b. l. 82-85).

2012 m. balandžio 4 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas atsisakė priimti apelianto Juozo Šukevičiaus apeliacinį skundą konstatavęs, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti (b. l. 94).

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

1. Atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio), nes atsakovas, praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir kreipdamasis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, su prašymu nepateikė į bylą visiškai jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ar dėl jų egzistavimo apskritai, bet rėmėsi tik subjektyviom priežastim, kurios negalėjo būti teismo vertinamos kaip svarbios, neįprastos ar nuo pareiškėjo valios nepriklausiančios.

2. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas), kuriam atlikti praleistas terminas, ką aiškiai reglamentuoja CPK 78 straipsnio 3 dalis. Atsakovas nepateikė apeliacinio skundo, todėl teismas, net išsprendęs termino atnaujinimo klausimą atsakovo naudai, neturėtų galimybės išspręsti klausimo dėl skundo priėmimo.

3. Atsakovas dalyvavo paskutiniame Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje, todėl, būdamas apdairus, atidus ir rūpestingas, turėjo žinoti kada bus skelbiamas sprendimas. Atsakovas galėjo numatyti, jog Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas gali būti jam nepalankus ir tokiu atveju, ketindamas jį apskųsti, privalėjo pasidomėti jo apskundimo terminu, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti – 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymas taip pat numato galimybę asmeniui, praleidusiam terminą procesiniam veiksmui atlikti, prašyti tokį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl termino atnaujinimo, jį turi motyvuoti, prie jo pridėti įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra ne teismo teisė, o pareiga. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas nei su prašymu dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, nei su nagrinėjamu atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ar dėl jų egzistavimo apskritai. Aplinkybė, kad pasak atsakovo jis buvo išvykęs į Norvegiją, nepateikus jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, dėl kurios jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo atsakovo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Atsakovas rėmėsi tik subjektyviomis priežastimis, kurios negalėjo būti teismo vertinamos kaip svarbios, neįprastos ar nuo atsakovo valios nepriklausiančios. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalyvavo paskutiniame Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje, todėl turėjo žinoti kada bus skelbiamas sprendimas, o būdamas apdairus, atidus ir rūpestingas turėjo dalyvauti paskelbiant sprendimą arba bent pasidomėti jo rezultatu ir apskundimo terminais. Be to, CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Tačiau kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartyje, asmeniui, dėl svarbių priežasčių praleidusiam įstatymu nustatytą terminą, yra užtikrinama teisė į apeliaciją, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis teisės normų reikalavimų. Kadangi atsakovas nesilaikė teisės normų reikalavimų, t. y. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių procesinio termino praleidimo priežastis, o teismui nelaikant nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, atsisakymas atnaujinti praleistą terminą nelaikytinas atsakovo teisių pažeidimu.

Pažymėtina ir tai, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinio skundo nepateikė.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl naikinti arba pakeisti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovui pasinaudoti teise į apeliaciją, nes dėl paties atsakovo kaltės šia teise nebuvo tinkamai pasinaudota, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 307 straipsnio 2 dalimi, 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.