Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-298-557/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
AN2-298-557/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00886-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Skundas paliktas nenagrinėtu/ Byla grąžinta
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
  • 21.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-298-557/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00886-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-558-563/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiama 2021-07-22 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. II-560-906/2021, Nr. II-559-963/2021, Nr. II-558-972/2021, Nr.II-557-563/2021. Teismas nurodė, kad nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

II. Atskirojo skundo argumentai

2. Skundu V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. I-557-563/2021, II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021 ir tenkinti jo prašymą sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. 30-ANR_N-5024-2021 (ROIK: 21121042729), 30-ANR_N-5027-2021 (ROIK: 21131042661), 30-ANR_N-5030-2021 (ROIK: 21131295947), 30-ANR_N-4898-2021 (ROIK: 21131339752).

2.1. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-557-563/2021 (bylos Nr. 11-557-563/2021 turi skirtingus teisminio procesinius numerius), II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021. Teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą sujungti visas šias bylas į vieną administracinio nusižengimo bylą, 2021-07-22 priėmė nutartis visose administracinio nusižengimo bylose, kurios yra identiškos, todėl teikiamas vienas skundas visose šiose bylose.

2.2. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, nurodė tai, jog prašyme nurodytos aplinkybės nepatenka į tęstinės veikos apibrėžimą ir teisinį vertinimą, todėl visos administracinio nusižengimo bylos turi būti nagrinėjamos atskirai.

2.3. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija V. G. skunde pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi kitokios nuomonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-743/2007 yra nurodęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnį (administracinio nusižengimo bylos teisenoje taikomos baudžiamosios teisės principai ir veikų aiškinimas per baudžiamosios teisės normų kvalifikaciją, teisinę doktriną aiškinant nusižengimų kilmę bei kvalifikavimą).

Šalies argumentai

2.4. V. G. nurodo, kad jis Institucijos nutarimais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vairuodamas automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo „A“ kelio juosta, nesukdamas į sankryžą, kuri skirta viešojo transporto priemonėms, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003-01-23, Nr. 7-263), 8 ir 181 punktų reikalavimus.

2.5. Susipažinus su skundžiamais Institucijos nutarimais matyti, jog visi nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, pagal tą patį veikimo modelį, su ta pačia transporto priemone ir teikiant viešojo transporto – taksi – paslaugas. Tokiu atveju manytina, jog turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti ir nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką.

2.6. Administracinės atsakomybės taikymo principai yra tokie patys, kaip ir baudžiamosios (EŽTT 2008-11-04 sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72596/1; Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis Nr. A-4-689/2003), todėl, siekiant nustatyti asmens atsakomybės ribas, būtina įvertinti visas aplinkybes, iš jų ir kaltę, kuri pasireiškia siekiu padaryti nusikalstamą veiką, šiuo atveju – administracinį teisės pažeidimą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, šioje byloje būtina nustatyti, kokie veikos epizodai atskiria juos nuo veikos ir yra savarankiškos veikos. Teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, nurodė, jog veikas skiria laiko tarpas ir vieta, tačiau nevertino, jog laikas šiuo atveju neturi reikšmės, nes tarp veikų gali būti ir atskiros dienos ar net savaitės (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-719/2020). Vieta taip pat neturi esminės reikšmės, nes administracinių nusižengimų padarymo sudėtis yra ta pati – važiavimas „A“ juosta, teikiant taksi paslaugas.

2.7. Skunde dėl Institucijos nutarimų buvo keliamas teisinis klausimas dėl teisės aktų atitikimų aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, nurodant, jog susipažinus su nutarimais ir teisiniu reguliavimu matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. yra nubaustas už tai, jog teikdamas viešojo transporto – taksi – paslaugas naudojosi „A“ ženklinimo kelio juosta, kuri skirta viešajam transportui. 2016-12-30 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 (1.5 E) patvirtintos pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3. punktas nurodo, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Taigi matyti, jog yra susidariusi teisinė kolizinė situacija, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už tai, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių, besinaudojančių „A“ juosta. Šioje vietoje matomas akivaizdus teisinio reguliavimo neatitikimas, kuris turi diskriminavimo elementą – vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdį, jos atlygintinumą, paslaugos prieinamumą už atlygį ir t. t.). Esant tokiam neatitikimui, būtina teisės aktų analizė ir kontrolė dėl atitikimo aukštesniesiems teisės aktams, inter alia, Konstitucijai.

2.8. Apibendrinus tai, kas nurodyta, matyti, jog skundžiamos nutartys administracinių nusižengimų bylose prasilenkia su vyraujančia kasacinio teismo praktika, todėl turi būti panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

3. Atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtinas.

4. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nutartimi buvo išspręstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymas sujungti keturias teisme gautas administracinio nusižengimo bylas Nr. II-560-906/2021, Nr. II-559-963/2021, Nr. II-558-972/2021, Nr.II-557-563/2021, ir priimtas sprendimas pareiškėjo V. G. prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas netenkinti dėl nutartyje nurodytų motyvų. Teismas nurodė, kad priimta nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

5. ANK 656 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus, 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui.

6. Pažymėtina, kad ANK nėra numatyta procesinė galimybė apeliacine tvarka (atskiruoju skundu) skųsti apylinkės teismo nutartį, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl administracinių nusižengimų bylų sujungimo. Iš to seka, Klaipėdos apylinkės teismas 2021-07-22 nutartyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, ir tokiu būdu suklaidino pareiškėją V. G..

7. Įvertinus tai, kad ANK nenumato procesinės galimybės apskųsti apylinkės teismo nutartį, priimtą išnagrinėjus proceso dalyvio prašymą dėl administracinių nusižengimų bylų sujungimo, skundžiama nutartis negali būti apeliacijos (atskirojo skundo) nagrinėjimo objektu, todėl vertinti jos teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytu, V. G. skundas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą palikti nenagrinėtą ir procesą dėl šio skundo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas