Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S. ir A. M. (A. M.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. M. sutuoktinė, o suinteresuotų asmenų M. S. ir A. M. (A. M.) mama I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri buvo deklaravusi išvykimą į Prancūziją (b. l. 6–9). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis palikėjos vardu registruotino turto nėra (b. l. 34). Pareiškėjui V. M. nuosavybės teise priklauso šis santuokos metu įgytas turtas: negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 45–61). Kitas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise (b. l. 11, 45–61). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, jog šiame registre nėra įregistruota testatoriaus arba palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 10). Iš pateikto sąskaitos banke „Swedbank“ akcinėje bendrovėje išrašo matyti, kad pareiškėjas V. M. 2016 m. liepos–gruodžio mėnesiais mokėjo mokesčius už įvairias komunalines paslaugas (b. l. 12–13).

Palikėjos I. M. gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnis, 5.4 straipsnio 1 dalis). Tačiau Lietuvoje yra palikėjai I. M. priklausančio nekilnojamojo turto, kurį palikėja įgijo santuokoje su pareiškėju. Bylos dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu yra išimtinai teismingos Lietuvos Respublikos teismams, todėl nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 786 straipsnis). Jei palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kurioje palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį daugiausiai gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, kt.) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, didžioji dalis palikėjos I. M. ir pareiškėjo V. M. santuokoje įgyto turto yra Kauno mieste, palikėjos sutuoktinis pareiškėjas V. M. savo gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikytina palikėjos I. M. palikimo atsiradimo vieta (CK 5.4 straipsnis, CPK 185 straipsniai).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. M. (A. M.) paaiškinimų, suinteresuotų asmenų atsiliepimo turinio matyti, jog suinteresuoti asmenys M. S. ir A. M. (A. M.) yra palikėjos I. M. pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėjas V. M., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi teisę paveldėti su jais (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Šiuo atveju suinteresuoti asmenys – palikėjos ir pareiškėjo vaikai nepaneigė ir neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, todėl jos laikytinos teisingomis, atitinkančiomis tikrovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Taigi, šiuo atveju kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjos palikimo nepriėmė, jokių duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl to palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. M. (A. M.) paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės I. M. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti sutuoktinės turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis, mokėdamas mokesčius ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 10,94 Eur (dešimties eurų 94 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.