Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-14 · Byla Nr. N-62-1974-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
N-62-1974-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N 9(62) - 1974/2007Procesinio sprendimo kategorija 39.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarimu G. K. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jam pareikštas administracinis kaltinimas 2007 m. balandžio 3 d. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 171 ¹⁹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, grąžinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui tinkamai pareikšti kaltinimą.

Kaip nurodyta nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad G. K. 2007 m. balandžio 3 d. apie 14 val. pažeidė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų nuostatus ir Žemės ūkio produkcijos pirkimo - pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

G. K. paaiškino, kad jis nežino ir nesupranta už kokį pažeidimą buvo surašytas ATPK protokolas, be to nurodė, kad atitinkamas ATPK straipsnis buvo nurodytas vėliau, t. y. ne protokolo surašymo vietoje. Galutinę veikos kvalifikaciją sužinojo tik teisme, susipažinęs su administracinės teisės pažeidimo byla. Be to, iš protokolo turinio nesupranta už kokius konkrečius veiksmus jis traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kada tai atliko.

Apylinkės teismas pripažino, kad ATP protokolas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes šiame dokumente būtina užfiksuoti visas žinias, reikalingas bylai išspręsti. Nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas, nenurodyta vieta, pažeidimo padarymo būdas, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė pažeidimo esmė. Nepilnai nurodyti administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens anketiniai duomenys. Asmens veika turi būti išdėstoma tiksliai ir aiškiai, nurodant konkretaus ATPK straipsnio dalį ir punktą, nepakanka pažymėti blanketines teisės normas, kurias pažeidė asmuo, bet turi būti nurodyti ir konkretūs pažeidimo sudėtį sudarantys veiksmai. Kadangi protokole to nėra, tai apribojama galimybė pažeidėjui žinoti, kuo jis kaltinamas bei gauti reikiamai surašyto protokolo nuorašą, kad pastarasis galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Esant esminiams ir akivaizdiems bylos trūkumams, byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamai įforminti.

II.

G. K. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nesutinkama su apylinkės teismo nutarime padaryta išvada ir teigiama, kad nutarimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo nešališkumo principą, ATPK 272, 287 straipsnius ir to padarinyje neteisingai išnagrinėjo bylą. Nutarime teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pažeisti ne tik protokolo turinį reglamentuojantys reikalavimai, bet ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo protokolo surašymo metu elgėsi neteisėtai, grubiai pažeidė bet kokias trauktino administracinėn atsakomybėn asmens teises. Teismui buvo pateiktas ATP protokolas, surašytas jam, G. K. , nežinant.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Jeigu jis surašytas pažeidžiant ATPK normas bei trauktino administracinėn atsakomybėn asmens teises, jis negali būti įrodomoji priemonė. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą paaiškėjo, kad leistinų ir tinkamų įrodymų apie padarytą pažeidimą nėra. Todėl nutarimas grąžinti protokolą tinkamai įforminti organui, kuris pats pažeidinėja visas protokolo surašymo taisykles, laikytinas neobjektyviu ir šališku teismo sprendimu. Remiantis ATPK 287 straipsnio 2 dalimi, byla nutrauktina, nes ATPK 250 straipsnio l punktas nustato, kad ATP bylos teisena turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokių įrodymų, kad yra ATP įvykis ar sudėtis, nepateikė.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais. Manoma, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracija sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarime išdėstytais motyvais. Manoma, kad teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą. Su apelianto teiginiais nesutinkama, nes G. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad laiku neatsiskaitė už žemės ūkio produkciją. Be to, byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, todėl manoma, kad UAB „Sikasta" direktorius, tinkamai atlikus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūras, turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje. Įvertinus jo nuostatas spręstina, kad įstatymas be kitų protokolui suteikia ir dokumento, kuriame formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas, funkcijas. Tik tinkamai suformulavus asmeniui reiškiamą kaltinimą gali būti užtikrinta tiek asmens teisė į gynybą, tiek tinkamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas ir procesinių veiksmų byloje atlikimas. Be to, tik tinkamai suformulavus asmeniui reiškiamą kaltinimą teismas gali spręsti, ar jo veikoje yra šio pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas, nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, pažeidimo esmė, tai yra konkrečiai kokia objektyviai pasireiškusia veika buvo padarytas pažeidimas. Asmens veiksmai ar neveikimas turi būti nurodyti konkrečiai, aiškiai ir tiksliai, neapsiribojant vien formaliu pažeistų norminių aktų nurodymų. Be to, nepilnai nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens anketiniai duomenys.

Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamam kaltinimo suformulavimui yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius