Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriau teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. R. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl 2016 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2016 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Aurelijaus Navicko 2016 m. spalio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A. Navickas, išnagrinėjęs Pareiškėjos pareiškimą, 2016 m. spalio 17 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu motyvuodamas tuo, jog A. A. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d., 148 str. 1 d. bei kituose BK straipsniuose, požymių. Tuo pačiu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apskrities VPK KP ONTV 4 – ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. K. ir kitų pareigūnų atžvilgiu nesant jų veiksmuose ne tik BK 228 str. 1 d., bet ir kituose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjos skundas buvo atmestas pripažinus, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad A. A. ir policijos pareigūnai padarė Pareiškėjos nurodomas nusikalstamas veikas.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Esminiai Pareiškėjos skundo argumentai yra šie : 1) nesutinkama su prokuroro nutarimo ir skundžiamos nutarties išvada, kad A. A. veiksmai, paimant jos nepilnametį sūnų iš mokyklos neinformavus apie tai pedagogų ir tėvų bei prievarta išvežant apklausai į Panevėžį, grasinimu ir įtikinėjimu verčiant duoti jam palankius parodymus yra leistini ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; 2) nesutinkama su prokuroro nutarimo ir skundžiamos nutarties išvada, kad policijos pareigūnų veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; 3) netirtas A. A. jos nepilnamečiam sūnui už palankių parodymų davimą duotų pinigų (byloje minima 100 eurų suma) klausimas bei neišspręstas šių pinigų likimas; 4) prokuroras ir apylinkės teismas jos nurodytų aplinkybių išsamiai nesiaiškino, faktų netyrė bei formaliais pagrindais atmetė jos nurodytas aplinkybes, dėl ko reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą jos nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir skundui nagrinėti pateiktus bylos dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju negalima sutikti su skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuroro nutarime išdėstytais motyvais. Jie nėra pakankamai išsamūs ir įtikinami, Pareiškėjos pareiškimas buvo ištirtas neišsamiai, o ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta formaliais ir paviršutiniškais argumentais.

Pažymėtina, jog gavus informaciją apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto pareiškimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai pareiškime ar skunde nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Iš šios bylos dokumentų matyti, jog Pareiškėja dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi, nes jos nepilnametis sūnus A. Z. pamokų metu, nepranešus nei mokytojams, nei jo tėvams, visiškai pašalinio asmens (A. A.) buvo išvežtas iš mokyklos Biržuose bei nuvežtas į Panevėžį kaip liudytojas duoti parodymų baudžiamojoje byloje. A. A. kelionės metu aiškino Pareiškėjos sūnui, kokius parodymus reikia duoti tyrimo metu, o vėliau už palankių parodymų davimą atsilygino – davė jam 100 Eur. Sūnus buvo laikomas policijos komisariate 3 val. iki prasidedant apklausai bei jam buvo liepiama sakyti nebūtus dalykus apie R. M.. Duodant parodymus buvo daromos pertraukos, kurių metu buvo aiškinama, ką sūnus turi kalbėti. Apklausos metu nebuvo užtikrintos jos sūnaus teisės turėti advokatą bei tai, kad apklausoje dalyvautų jo įstatyminė atstovė. Nurodo, kad A. A. ir policijos pareigūnų veiksmuose galimai yra nusikaltimų, numatytų BK 146 str. 1 d., 148 str. 1 d., 228 str. 1 d., sudėtys.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų bylos dokumentų visų pirma matyti, kad A. Z. aptariamo įvykio metu buvo nepilnametis, mokėsi Biržuose. Jį iš mokyklos paėmė ir į Panevėžio AVPK išvežė A. A., kuris galimai konfliktuoja su R. M. ir būtent dėl šių asmenų galimo konflikto A. Z. turėjo būti apklaustas. Tačiau, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras nutarime nenurodė, kokiu pagrindu ir kas suteikė teisę A. A., kuris savaime suprantama yra suinteresuotas procesu dalyvis, nepilnametį liudytoją vežti už beveik 70 kilometrų apklausai, nuosavu automobiliu, neturint jokių įgaliojimų taip elgtis.

Pareiškėja nurodė, kad jos nepilnametis sūnus net 3 valandas buvo laikomas policijos komisariate, jam buvo aiškinama kokius parodymus jis turi duoti. Nurodo, kad per šį laiką jokie veiksmai su jos sūnumi oficialiai nebuvo atliekami. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad per šį laiką buvo nustatinėjama A. Z. gyvenimo aplinka, gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, bendravimo su aplinkiniais įgūdžiai, išsivystymo lygis, charakterio ir elgesio ypatumai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kad galėtų būti tinkamai atlikta nepilnamečio liudytojo apklausa. Pareiškėja visiškai pagrįstai netiki policijos pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis bei pateikia savo įvykių versiją, t. y. kad per šį trijų valandų laikotarpį jos sūnui buvo daromas spaudimas duoti A. A. palankius parodymus. Atsižvelgus į aplinkybes, kad liudytojas į Panevėžį galimai neteisėtai buvo atvežtas paties proceso dalyvio (A. A.), tokia Pareiškėjos pozicija yra visiškai įtikinama. Pažymėtina, kad ir pats A. Z. (kaip galima matyti iš jo pareiškimų) patvirtina Pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Prokuroras nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teigė, kad Pareiškėjos versija buvo paneigta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esančia informacija. Tai neįtikinama. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad esant įtarimų dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, aiškinantis Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, negali būti remiamasi vien tik tų pačių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija jų pačių išsamiai neapklausus apie jų pačių vaidmenį pristatant liudytoją į Panevėžį (sunkiai tikėtina, kad A. A. taip elgėsi pats savarankiškai), apie pasiruošimą liudytojo apklausai bei pačią apklausą, ir t.t., jos nepatikrinus kitais įstatymo nustatytais būdais. Šiuo atveju siekiant pašalinti bet kokias abejones, apie šias aplinkybes labai išsamiai turėjo būti apklaustas ir pats A. Z., jo parodymai sulyginti su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, imamasi kitų procesinių veiksmų siekiant pašalinti prieštaravimus dėl jų skirtingai nurodomų aplinkybių.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad nepilnamečio jos sūnaus apklausta buvo atliekama pažeidžiant įstatymo reikalavimus – joje nedalyvavo ji, jo mama, apie atliekamą apklausą jai buvo pranešta jai jau prasidėjus, neužtikrinta jos sūnaus teisė turėti gynėją. Su tuo taip pat galima iš dalies sutikti. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos, siekiant gauti įrodymų – liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, tvarką nustato BPK 184 – 186 str. BPK 186 str. nurodyta, kad nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į baudžiamojo proceso žalojantį poveikį nepilnamečio psichikai, antrinio traumavimo riziką, BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimus, visais atvejais būtina siekti, kad nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Apklausą turėtų atlikti nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį turi apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nepilnamečio liudytojo apklausa turi būti atliekama komfortabilioje vaikui aplinkoje, o apklausos metu turi būti visapusiškai užtikrinamos nepilnamečio asmens teisės. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas visur ir visada pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus. Šie interesai turi būti tinkamai ginami viso baudžiamojo proceso metu. Dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant išvengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio procesiniai veiksmai su nepilnamečiais atliekami tik tais atvejais, kai turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti nustatomos kitais būdais arba tai reikalautų didelių procesinių sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio liudytojo A. Z. apklausa buvo atlikta ne be priekaištų. Minėta, kad visų pirma, nepilnametis liudytojas į apklausą iš Biržų į Panevėžį atvežtas nukentėjusiojo, kuris aiškiai buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Jis buvo paimtas pamokų metu, ir apie tai nebuvo informuoti nei liudytojo tėvai, nei mokytojai. Kaip matyti iš liudytojo A. Z. apklausos metu nurodytų aplinkybių, jis važiuoti į apklausą su A. A. nenorėjo. Apklausiant liudytoją nedalyvavo jo teisėtas atstovas, byloje nėra duomenų, kad jam apie tokią teisę buvo išaiškinta. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nepilnamečio liudytojo A. Z. apklausoje nedalyvavo nei vienas iš BPK 186 str. 1 d. išvardintų asmenų, kurie turėjo teisę prašyti, kad nepilnametis būtų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju vaiko interesai nebuvo tinkamai atstovaujami. Pažymima, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją būtų mažiau traumuojanti nepilnametį liudytoją, nes apklausiamas jis būtų specialiai pritaikytame nepilnamečių apklausos kambaryje, be to tokiu būdu būtų įgyvendinta rekomendacija, kad nepilnametis liudytojas būtų apklausiamas tik vieną kartą, nes tokiu atveju nereikėtų jo pakartotinai kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje bei vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. galėtų būti perskaitomi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisės nepilnamečiam liudytojui buvo išaiškintos pagal BPK 183 str., tačiau nepilnamečio liudytojo apklausai taikoma speciali BPK 186 str. norma. Taip pat pažymėtina, kad vaikas svetimoje ir jam nekomfortabilioje aplinkoje praleido maždaug nuo 9 iki 17 val., t. y. 8 valandas, ir byloje nėra duomenų, kad per šį laiką jais būtų buvęs pavalgydintas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė parodė, kad A. Z. buvo pavargęs, kas suponuoja išvadą apie stresinį ir traumuojantį situacijos pobūdį nepilnamečiui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Pareiškėjos argumentu, kad jos nepilnametis sūnus pilnai galėjo būti šaukiamas apklausai šaukimu, taip iš anksto informuojant apie apklausą jo įstatyminius atstovus, juolab, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų pateisinti tiek A. A., tiek policijos pareigūnų skubėjimą apklausą atlikti neatidėliotinai – iš tiesų, įvykiai apie kuriuos parodymus davė liudytojas, buvo įvykę daugiau nei prieš metus laiko. Prokuroro nutarime tai nėra įvertinta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Pareiškėjos argumentu, kad nei prokuroras, nei teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl A. A. liudytojui A. Z. galimai „už gerus parodymus“ perduotų 100 Eur. Šių pinigų perdavimo aplinkybės išsamiau nebuvo tirtos ir pinigų likimas taip pat liko neišsiaiškintas. Tokiu būdu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad nepilnamečio asmens (liudytojo A. Z.) teisės šiuo atveju galimai buvo pažeistos, todėl ikiteisminis tyrimą buvo atsisakyta pradėti nepakankamai motyvuotai, neišsiaiškinus ir nepilnai ištyrus Pareiškėjos nurodomas aplinkybes tiek dėl A. A., tiek dėl liudytojo apklausą atlikusių policijos pareigūnų veiksmų. Skundžiamoje nutartyje ir apylinkės teismas, iš esmės pritardamas prokuroro neišsamiems argumentams, šių abejonių neišsklaidė ir nepašalino, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui, vadovaujantis BPK 168 str. 1 d., gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis : įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato asmens skundą gavusiems pareigūnams galimybes patikrinti skunde dėstomas aplinkybes ir nepradedant ikiteisminio tyrimo. Tačiau visais atvejais, tiek atsisakant tyrimą pradėti, tiek jį nutraukiant surašomas nutarimas šiuo klausimu turi nekelti jokių abejonių, turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Šiuo atveju to trūko. Todėl, skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas Pareiškėjos skundas dėl 2016-10-17 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, yra nepagrįsta, ji naikinama dėl Pareiškėjos skundo priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARIA:

2016 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir dėl pareiškėjos M. R. skundo priimti naują sprendimą :

Panaikinti 2016 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ši nutartis neskundžiama.