Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimčiai) parų arešto, jį atliekant areštinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytos 2 paros laikinajame sulaikyme išbūto laiko ir vertinama, kad M. J. yra atlikęs dvi paras arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 19 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje sutuoktinės L. J. atžvilgiu, o būtent: asmeninio konflikto metu tyčia tempė už plaukų ir delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį sutuoktinei L. J., dėl to jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiais savo veiksmais M. J. sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras J. Trumpulis prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai M. J. pripažino kaltu sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai L. J.. Pažymėtina, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstamos neatitinkančiomis bylos aplinkybių tik tada, kai šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti šio teismo išvadas, kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių daug reikšmės teismo išvadoms, kuomet teismas nenurodo nuosprendyje, dėl ko priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu aiškinosi nukentėjusiosios prieštaringų teiginių prigimtį skirtingose baudžiamojo proceso stadijose ir padarė atitinkamas išvadas dėl jos parodymų. Taigi kolegija pažymi, kad teismas nuosprendį grindė surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, sudarančiu vieningą nuteistojo kaltę patvirtinančią medžiagą (BPK 301 str. 1 d.).

Iš tikrųjų, byloje yra duomenų, kad įvykio dieną (2013 m. liepos 19 d.) tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Šią aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu pripažino ir nukentėjusioji, ir nuteistasis. Tačiau vien tai, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nereiškia, kad 2013 m. liepos 20 d. apklausiama ir pranešdama policijai apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (8, 12 b. l.), neadekvačiai suvokė susiklosčiusią situaciją, nurodė aplinkybes, kurių realiai nebuvo, ir taip apkalbėjo apeliantą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. V., priėmęs iš nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą, apžiūrėjęs įvykio vietą ir užrašęs jos pirminius parodymus, nurodė, kad 2013-07-19 nuvykęs aiškintis įvykio aplinkybių pas V. V. rado ten apsiašarojusią nukentėjusiąją, ji jam pasakė, kad buvo sumušta, parodė, kad jai sudavė į akį, kitas kūno vietas. Jis nukentėjusiąją nuvežė į nuovadą.

Nukentėjusioji L. J. po įvykio dar lankėsi pas medikus, Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, ten 18.50 val. buvo apžiūrėta, apžiūrima nurodė, kad namuose buvo sumušta vyro (34 b. l.).

Liudytojai V. V. ir G. S. nematė, kaip nuteistasis sumušė L. J., tik matė pastarąją pliką, purviną ir kruviną, tačiau pažymėjo, kad po įvykio L. J. jiems aiškiai pasakė, jog ją (L. J.) sumušė M. J.. Nėra pagrindo netikėti ir nesiremti tokiais liudytojų V. V. ir G. S. parodymais, nes jie sutampa su pirminiais nukentėjusiosios L. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisme ir atitinka kitų objektyvios kilmės įrodymų turinį. Liudytojai R. P., A. B., R. P. parodė, kad įvykio dieną su nuteistuoju ir nukentėjusiąja girtavo, tačiau po pietų jie išsiskirstė ir apie vėlesnius dienos įvykius nieko nežino.

Dėl nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-29 apklausoje iškeltos versijos, kad neva ji pati susižalojo krisdama, pažymima, jog šiuos savo parodymus ji paneigė apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė taip teigusi, nes norėjo padėti vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepaisant to, kad nukentėjusioji L. J. keitė savo parodymus, byloje surinkti, aptarti ir ištirti įrodymai aiškiai patvirtina, kad M. J. panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji patyrė atitinkamus BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytus padarinius dėl nusikalstamo apelianto elgesio – patyrė fizinį skausmą. Taigi, byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir šioje nutartyje aptarti įrodymai vienareikšmiškai paneigia deklaratyvius M. J. teiginius, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje buvo apžiūrėta įvykio vieta, nustatyti ir apklausti asmenys, kurie nors ir netiesiogiai, bet girdėjo apie įvykį iš pačios nukentėjusiosios, todėl pakanka įrodymų konstatuoti M. J. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje aiškiai nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto veikos ir kilusių neigiamų padarinių, numatytų BK 140 str. 1 d. Nuteistojo veikoje yra nustatyti visi būtini – objektyvieji ir subjektyvieji – BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio atmesti.