Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
1A-383-318-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
J. O., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Civilinis ieškovas
Valstybinio
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-406/2011 m.

Teisėjas Gediminas Viederis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančiauskienei,civilinio ieškovo atstovei Alicijai Voiciechovskai,gynėjui adv. Gintarui Putvinskiui,nuteistajai J. O.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. O., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą – Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto – turtą: 7 681,49 Lt.. T.y. ji, būdama UAB „I“ (duomenys pakeisti), registruotos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininke ir nuo 2006-07-28 direktore, žinodama, kad remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX - 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 straipsnio 1 dalimi motinystės pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. trečią ketvirtį, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, žinodama, kad jos vadovaujama UAB „I“ (duomenys pakeisti) neturi finansinių galimybių 2008 m. trečiojo ketvirčio laikotarpiu (liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) jai nustatyti ir mokėti 9000 Lt darbo užmokesčio, padengusi 2007 metais turėtą įmonės nuostolį 2008-05-30 pagal kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) įnešdama į UAB „I“ (duomenys pakeisti) įmonės kasą 38.620,70 Lt asmeninių lėšų nuostoliams padengti, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“ bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII - 1835, Žin. 2000, Nr. 64 - 1914) 22 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, jie negali priimti sprendimų, kurie akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“, 2008-06-26, būdama nėščia, priėmė įsakymą Nr. 20, kuriuo nepagrįstai nustatė sau 9 000 Lt darbo užmokestį nuo 2008-07-01. Žinodama, kad tokiu būdu ji neteisėtai ir nepagrįstai pasididino draudžiamąsias pajamas, nuo kurių jai bus skaičiuojama motinystės pašalpa, ji 2008-10-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Laisvės pr. 28, Vilniuje pateikė 2008-10-14 pranešimą apie UAB „I“ (duomenys pakeisti) apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-10-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose buvo įrašyti duomenys apie nepagrįstai padidintą darbo užmokestį, t. y., kad J. O. gavo 27 000,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 9174,60 Lt įmokų, tokiu būdu tyčia sudarydama sau sąlygas ir užsitikrindama teisę gauti nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą.

2009-01-05 J. O., gavusi nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0160435 apie nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10, 2009-01-16 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir pateikė: prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB Vilniaus banke kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2009-01-05 VŠĮ Antakalnio poliklinikos išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0160435. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė pašalpoms Almira Pladienė J. O. pateiktų UAB „I“ (duomenys pakeisti) dokumentų pagrindu, apgaulės įtakoje, manydama, kad J. O. turi teisę gauti nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, 2009-02-12 priėmė sprendimą Nr. 6-24-3580 „Dėl J. O. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo J. O. buvo skirta 13.533.72 Lt dydžio (neišskaičiavus pajamų mokesčio) motinystės pašalpa (už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10). 2009-02-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išskaičiavus pajamų mokestį ir pervedus 10736,88 Lt į J. O. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB Vilniaus banke, iš kurių – 7 681,49 Lt - pašalpos dalis buvo skirta iš nepagrįstai ir neteisėtai padidintų J. O. draudžiamųjų pajamų, J. O. apgaule savo naudai įgijo 7 681,49 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus lėšų.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: J. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė tvirtina, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio kaltinimą, kad atlyginimas buvo padidintas nepagrįstai, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą. Teismas nuosprendį pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, palankių nuteistajai liudytojų parodymų, neatsižvelgė į teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis (baudž. byla Nr. 1A-94-107/2010), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-12 nutartis (kasacinė byla Nr. 2K-448/2010), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendis, Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartis (kasacinė byla Nr. 2K-606/2010). Apylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepateikė jų analizės, pagrįstų išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų pavirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų.

Šalies argumentai

J. O. teigia, jog UAB „I“ (duomenys pakeisti) 2007-2008 m. vykdė intensyvią veiklą viešojo maitinimo srityje. 2008 m. įmonėje dirbo iki 5 darbuotojų, įmonė dirbo rentabiliai, turėjo ambicingų planų plėstis. Ji, būdama vienintele akcininke ir direktore, ieškojo naujų veiklos sričių, atliko ne tik direktorės pareigas, bet, reikalui esant, dirbdavo barmenės, maisto technologės darbą, vykdė tiekėjo pareigas, pakeisdavo virėją, kontroliavo kavinės sanitarinę būklę, sudarinėdavo kalkuliaciją, produktų sąrašus, tam tikru periodu dirbo kasininkės pareigose, iki 2008 m. liepos mėnesio pabaigos tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Kadangi darbo apimtys įrengus kavinę žymiai padidėjo, nuteistoji 2008-06-26 akcininko sprendimu nustatė sau didesnį darbo užmokestį, nuo 2008-09-29 darbo užmokestį pakėlė papildomai, nes tada tikėjosi, kad gaus pelną. Nustatyti tokį užmokestį nedraudė jokie vidaus teisės aktai, ji vadovavosi LR Darbo kodekso normomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio skyrimą, atlyginimo dydį nustatė pagal darbo kiekį ir kokybę (DK 186 str. 1 d. 3 p.). VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, gavę J. O. prašymą eiti vaiko priežiūros atostogų bei reikalingus dokumentus, jokių pastabų dėl pateiktų dokumentų ar faktinės situacijos nepateikė, 2009-02-12 priėmė sprendimą dėl motinystės pašalpos. Šias aplinkybes, apeliantės teigimu, patvirtina liudytojos Antakalnio poliklinikos gydytojos V. A. parodymai, kad 2008-06-26 J. O. objektyviai galėjo nežinoti ir nežinojo, kad yra nėščia, J. O. pastojimo laikas galėjo būti apie 2008-06-25; T. M. ir J. A. parodymai, kad J. O. buvo ne tik įmonės savininkė ir vadovė, bet ir atliko daugybę kitų darbų. Taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, iš kurios matyti, kad laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuojama pašalpa, buvo sumokėtos VSD įmokos už visus apdraustuosius, tame tarpe ir J. O.; 2008-06-06 ir 2008-09-15 vienintelės akcininkės sprendimai; 2008-06-26 įsakymas Nr. 20, 2008-09-29 įsakymas Nr. 23, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; UAB UAB „I“ (duomenys pakeisti) įstatai, pagal kuriuos Bendrovės vadovo atlyginimą nustato Visuotinis akcininkų susirinkimas; UAB „I“ (duomenys pakeisti) pažyma.

Nuteistoji J. O. nurodo, jog nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai nedraudžia nėščiajai dirbti, o taip pat gauti atlyginimą. Mano, jog VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, pateikę DK 186 str. 3 d. vertinimą, suklydo ir galimai suklaidino prokurorą, nes ši įstatymo nuostata nustato tik tam tikrus darbo užmokesčio nustatymo principus, gaires. Konkretaus darbo užmokesčio nustatymo dydį apsprendžia DK XII skirsnis, o DK 93 str. nustato pareigą darbdaviui mokėti sulygtą darbo užmokestį. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju ji UAB „I“ (duomenys pakeisti) visą laiką dirbo direktoriaus pareigose ir dar atliko daugybę kitų darbų, dirbo labai daug. Ji yra vienintelė bendrovės akcininkė ir direktorė, todėl sau nustatyti atlyginimą galėjo laisva valia, vadovaudamasi ABĮ nuostatomis, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo reikalavimų, pvz. DK 187 str. Nei Darbo kodeksas, nei kiti įstatymai nedraudė tokiu būdu – akcininko sprendimu, įsakymu ir darbo sutartimi – nustatyti darbo užmokestį. Be to sprendimų pasididinti atlyginimą priėmimo metu Lietuvos ekonomika klestėjo. Todėl J. O. atlyginimo nustatymas, sumažinimas ir padidinimas yra natūralus įmonės veiklos ir vadybos rezultatas, galimai netinkamai įvertinus ekonomikos, rinkos ar kitus faktorius, bet ne nusikalstama veika. Šiuo konkrečiu atveju VSDFV darbuotojai, apskaičiavę ir nusprendę mokėti motinystės pašalpą, nebuvo apgauti, nes apie kiekvieno mėnesio gaunamą atlyginimą ir nuo jo atskaitomus Sodros mokesčius, kitus duomenis apie apeliantę jie žinojo detaliai. Ji teisę į motinystės pašalpą įgijo teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d.

J. O. teigia, jog apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, dėl kurių civilinis ieškinys spręstinas vienaip ar kitaip, todėl pažeidė BPK 305 str. 1 d. įtvirtinus reikalavimus. Be to nepagrįstai turtine žala pripažino net ir tas lėšas, kurias civilinis ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą, administruojamą VMI.

Nuteistoji pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai įgyvendinta jos teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Nors ji kalba ir supranta valstybinę kalbą, tačiau yra baigusi rusų mokyklą, jos žodžių bagažas yra ribotas, ypatingai teisinių terminų aspektu, todėl turėjo būti pasiūlytos vertėjo paslaugos.

Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 4 d., panaikinti nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir priimti naują nuosprendį: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš kaltinamosios J. O. priteisti 10 219,02 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamosios J. O. 10 219,02 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Apeliantai nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 10 219,02 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. įtvirtinus reikalavimus, išdėstė argumentus, patvirtinančius civilinio ieškinio pagrįstumą ir pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakė ir neišsprendė nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimo.

Prokuroro teigimu, toks Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. 1 p. reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes dėl jo buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamosios ir civilinio ieškovo teisė žinoti teismo išvadas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistoji J. O. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistosios J. O. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendis, kuriuo J. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis: J. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau minėta, J. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą – Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto – turtą: 7681,49 Lt. Jos veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „I“ (duomenys pakeisti) akcininke ir direktore, žinodama, kad motinystės pašalpa jai bus mokama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. trečią ketvirtį, turėdama tikslą apgaule įgyti nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, žinodama, kad bendrovė neturi finansinių galimybių mokėti jai 9000 Lt darbo užmokestį, 2008-05-30 įnešė į UAB „I“ (duomenys pakeisti) įmonės kasą 38620 Lt asmeninių lėšų nuostoliams padengti ir, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 22 str. 8 d., 2008-06-26, būdama nėščia, priėmė įsakymą Nr. 20, kuriuo nepagrįstai sau nustatė 9000 Lt darbo užmokestį nuo 2008-07-01. Tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai pasididino draudžiamąsias pajamas, nuo kurių jai turėjo būti skaičiuojama motinystės pašalpa. 2008-10-14 ji apie nepagrįstai padidintą darbo užmokestį pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, nurodydama, kad J. O. gavo 27000 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 9174,60 Lt įmokų. Tokiu būdu J. O. užsitikrino teisę nepagrįstai gauti padidintą motinystės pašalpą.

2009-01-16 J. O. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2009-01-05 VšĮ Antakalnio poliklinikos išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0160435, o Valstybinio socialinio draudimo fondo vyriausioji specialistė Almira Pladienė J. O. pateiktų UAB „I“ (duomenys pakeisti) dokumentų pagrindu, apgaulės įtakoje, manydama, kad J. O. turi teisę gauti nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, 2009-02-12 priėmė sprendimą Nr. 6-24-3580, kurio pagrindu pastarajai nepagrįstai buvo išmokėta 7681,49 Lt didesnė motinystės pašalpa, kurią ji, pasinaudodama apgaule, įgijo.

Šį kaltinimą apylinkės teismas grindė:

Žemesnės instancijos teismas

1) nuteistosios J. O. parodymais, kad ji 2006 metais įsteigė kavinę „I“ (duomenys pakeisti). Buvo vienintelė akcininkė ir pati ėjo direktorės pareigas. Ji darė remontus, rūpinosi leidimais, ieškojo darbuotojų, tvarkė buhalteriją. 2007 metais rado darbuotojų, pradėjo dirbti kartu, bet vėliau darbuotojus reikėjo pakeisti kitais ir praktiškai visus darbus kavinėje ji darė viena pati. 2008 metais kavinėje dirbo ji, barmenė, virėja, pagalbinė darbuotoja, vėliau pasamdė buhalterę. Ji viską darė viena, dirbo ir technologės, gamybos vedėjos, buhalterės, kasininkės, produktų tiekėjos darbą. Pasamdyta buhalterė tvarkė tik galutinius dokumentus. Antraisiais darbo metais jos krūvis dar labiau padidėjo. Iš pradžių jos atlyginimas buvo 300 Lt, vėliau buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis atlyginimas, o 2008 metais ji pradėjo galvoti apie teisingą atlyginimą sau, kurį iš tikrųjų turėtų gauti, ir jai buvo nustatytas 9 000 Lt mėnesinis atlyginimas. Sprendimą dėl atlyginimo padidinimo iki 9 000 Lt ji priėmė pati, kaip vienintelė akcininkė. Tokį sprendimą priėmė norėdama turėti kažkokių socialinių garantijų, nes beveik dvejus metus dirbo už labai mažą atlyginimą. Rudenį norėjo plėstis toliau, atidaryti filialą, dėl to padidino algą iki 11 000 Lt per mėnesį, bet jai nepavyko, prasidėjo krizė. Pasididindama algą iki 11 000 Lt 2008 m. spalio mėnesį ji žinojo, kad yra nėščia, bet algos padidinimas su nėštumu nebuvo siejamas. Kasoje pinigų buvo, ji pati juos įnešė kaip akcininkė, kad padengtų nuostolius. Tie pinigai buvo naudojami produktams pirkti, atlyginimams ir mokesčiams sumokėti. Jos padidintas atlyginimas taip pat buvo skiriamas tam, kad ji savo vardu galėtų lizingu pirkti įrangą kavinei. Pagal jos paskaičiavimus, padidintas atlyginimas neturėjo sukelti nuostolių. Tų metų vasarą visos prognozės buvo geros, tačiau vėliau kilo krizė. Nors ji iš algos padidinimo tikėjosi socialinių garantijų (ligos pašalpos, senatvės pensijos), tačiau sprendimas pasididinti atlyginimą nebuvo susijęs su siekiu gauti didesnę motinystės pašalpą. Ji pati antrą kartą, tai yra iki 11 000 Lt per mėnesį, padidino atlyginimą, nes planavo pradėti dirbti dar vienoje kavinėje – UAB „I“ (duomenys pakeisti) filiale. Pirmą kartą sau pakeldama atlyginimą ji nežinojo, kad yra nėščia. Netgi neplanavo tokio dalyko, o kai taip atsitiko ir gydytoja pasakė, kad ji laukiasi, labai apsidžiaugė, nes jos amžiuje turėti dar vieną vaiką buvo kaip dovana.

2) Liudytojos V. A. parodymais, kad ji dirba VšĮ Antakalnio poliklinikoje gydytoja akušere-ginekologe. J. O. yra jos pacientė. Kiek ji atsimena, J. O. į ją kreipėsi dėl to, kad buvo sutrikusios mėnesinės. Ji J. O. paskyrė priėmimo laiką 2008-07-28, apžiūrėjo ją ir konstatavo neštumą. Liudytoja parodė, kad pati moteris iki tam tikro laiko gali ir nesuprasti, kad yra nėščia, tuo metu net gali būti ir mėnesinės. Taip pat ir mėnesinių nebuvimas nebūtinai gali reikšti nėštumą, nes būna ciklo sutrikimas dėl kitų priežasčių. Asmens sveikatos istorijoje yra jos daryti įrašai. Pirmas įrašas padarytas 2008-08-04 d. Pagal tą įrašą paskutinių mėnesinių pirma diena yra 2008-06-11. Iš asmens sveikatos istorijos įrašų matosi, kad J. O. buvo tirta echoskopu 2008-08-04 d. ir echoskopas rodo, kad nėštumas yra 8-9 savaitės, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. J. O. atėjo pas ją 2008-07-28, skundėsi, kad nėra mėnesinių. Ji ją užrašė tyrimui 2008-08-04 dienai. Jai susidarė įspūdis, kad J. O. 2008-08-04 dar nežinojo apie savo nėštumą. Nuo 2008-01-01 iki 2008-07-28 J. O. dėl nėštumo planavimo pas ją nesilankė. Liudytoja nurodė, jog 2008-06-26 J. O. galėjo jausti, kad yra nėščia, bet galėjo ir nejausti, tai yra labai subjektyvu. Kai ji pasakė, kad J. O. yra nėščia, pastaroji apsidžiaugė.

3) Liudytojo A. L. parodymais, kad jis yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei. 2009 m. vasario 12 d. jo skyriaus specialistė Danutė Mikštienė, išnagrinėjusi UAB „I“ (duomenys pakeisti) pateiktas socialinio draudimo ataskaitas, pastebėjo, kad J. O. draudžiamosios pajamos yra ženkliai didesnės, negu visų kitų apdraustųjų ir tuo pačiu jos pačios ankstesniu laikotarpiu draudžiamosios pajamos. Vasario 24 d. buvo atliktas patikrinimas, surašyta pažyma, kad toks ženklus atlyginimo padidėjimas kelia tam tikras pagrįstas abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Kadangi J. O. kreipėsi į Sodrą dėl motinystės pašalpos išmokėjimo 2009 m. sausio 16 d., IV ketvirčio duomenys dar nebuvo įvesti, todėl nebuvo įvertinti. Šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta 10 219,02 Lt žalą. Į tokio dydžio žalos apskaičiavimą 2008 metų IV ketvirčio duomenys neįeina. Mokesčių mokėtojas turi deklaruoti mokesčius Sodrai už praeitą mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, o ataskaitas už ataskaitinį ketvirtį turi pateikti iki sekančio ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, tai yra, kas tris mėnesius. 2008 m. spalio mėn. pradžioje Sodrai buvo pateiktos ataskaitos su J. O. padidintomis draudžiamosiomis pajamomis. Įmonė, kurioje dirbo J. O., 2008 metų III ketvirtyje Sodrai pati įmokų nemokėjo, pateiktų mokėjimo nurodymų pagrindu buvo nurašytos įmonės lėšos. Už 2008 metų III ketvirtį UAB „I“ (duomenys pakeisti) įmokas sumokėjo 2008 m. spalio 17 d., tai buvo 8 200 Lt suma. Įmonė didelio pelno neturėjo ir iš esmės dirbo nuostolingai. Atlyginimai buvo mokami per kasą, judėjimo per banką iš esmės nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

4) Liudytojos J. A. parodymais, kad ji dirbo UAB „I“ (duomenys pakeisti) barmene, nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. rugsėjo laikinai ėjo direktorės pareigas. Iš pradžių ji žinojo, kiek gaudavo J. O. – 800 Lt, o koks buvo pakeltas pastarosios atlyginimas, nežinojo. Kada J. O. išėjo motinystės atostogų, visas darbas įmonėje buvo iš esmės padarytas, jai reikėjo tik prižiūrėti darbą. J. O., būdama direktore, dirbo labai daug – ir už buhalterę, ir už tiekėją, ir už vairuotoją. Jos darbas buvo prižiūrėti virtuvę, išmokėti atlyginimą virėjai, virėjos padėjėjai, atsiskaityti su tiekėjais. J. O., buvo vienintelė akcininkė. Kuomet liudytoja dirbo barmene, padėtis buvo geresnė, buvo planuojama atidaryti antrą salę. Pradėjus dirbti greitojo maisto kavinei, buvo padaugėję klientų ir sumažėjusios kainos. Pamena, kad 2008 metais dirbdama direktore J. O. ateidavo į darbą prieš 7 val. ryto.

5) Liudytojos T. M. parodymais, kad nuo 2008-07-16 iki 2009-10-28 ji dirbo UAB „I“ (duomenys pakeisti) buhaltere. Direktorė J. O. prisidėdavo prie buhalterinės apskaitos tvarkymo, darydavo kas mėnesį inventorizacijas, kiekvieną dieną sudarinėdavo meniu, dirbo kaip technologė, darydavo kalkuliacines korteles. Jai atlyginimą mokėjo J. O.. Ji žinojo, kad J. O. atlyginimas buvo 9 000 Lt, o po to padidėjo iki 11 000 Lt. UAB „I“ (duomenys pakeisti) dirbo realiai, bet pelno neturėjo. Pinigų kasoje buvo, jų užtekdavo sumokėti mokesčius. Visos darbuotojų pajamos buvo deklaruojamos. Įmokos buvo mokamos ir Sodrai, kuri pati pateikdavo mokėjimo nurodymus. 2008 m. spalio mėnesį ji teikė Sodrai ketvirtinę ataskaitą, kurioje atsispindėjo J. O. draudžiamosios pajamos, tame tarpe nuo 9 000 Lt mėnesinio atlyginimo. 2009 metais rugsėjo-spalio mėnesį UAB „I“ (duomenys pakeisti) dirbo direktorius, buhalterė, barmenė ir virėja.

6) Specialistės Auritos Mikulėnienės paaiškinimu, jog ji šioje byloje davė specialisto išvadą pagal jai tyrėjos pateiktus UAB „I“ (duomenys pakeisti) dokumentus. J. O. padarė nuostolių savo vadovaujamai įmonei. Pagal šios įmonės veiklos rezultatus, darbo užmokestis negalėjo didėti, jis galėjo tik mažėti, nes įmonė dirbo nuostolingai. J. O. neturėjo realių finansinių galimybių padidinti sau algos. Akcininko sprendimas padengti nuostolius yra leidžiamas, tačiau svarbu, kur buvo išleisti tam skirti pinigai. Konkrečiai teigti, kad būtent iš įneštų pinigų nuostolių padengimui buvo mokama alga negalima, bet skaičiai byloja apie tai, kad iš tų pinigų buvo mokami atlyginimai darbuotojams ir darbo užmokestis pačiai J. O.. Jeigu J. O. nebūtų įnešusi pinigų į UAB „I“ (duomenys pakeisti), įmonė nebūtų pajėgi jai išmokėti tokio dydžio atlyginimą. Šie J. O. įnešti į įmonės kasą pinigai nėra įmonės skola jai, taip J. O. vykdė savo pareigą, tai yra įprasta praktika ir akcininko pareiga padengiant susidariusį nuostolį.

7) Specialistės Galinos Kononenko paaiškinimu, jog akcininkė turėjo teisę nusistatyti sau atlyginimą, tačiau, esant tokiems rezultatams, negalima didinti atlyginimo, kadangi matosi, jog finansinių galimybių tam nėra, įmonė neturėjo apyvartinių lėšų. Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkas privalo padengti nuostolius. Jeigu akcininkas padengia nuostolius, tai jis turi pagalvoti, kaip tas lėšas panaudoti įmonės veiklai gerinti, o ne didinti atlyginimams. Bet konkretaus lėšų panaudojimo reglamentavimo nėra. Ji, kaip specialistė, nesprendžia, ar akcininkė padarė klaidą, neteisingai paskirstydama lėšas. Ji iš veiklos rezultatų mato, kad lėšos buvo panaudotos neefektyviai.

8) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-1/128, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) 2007-2008 metų veiklos rezultatas buvo nuostolingas. Bendrovei 2008 metų liepos-gruodžio mėnesių laikotarpiu padarytas nuostolis 72 300,96 Lt, bei dėl J. O. išmokėtos motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 VSDF padarytas 10 219,02 Lt nuostolis. Tyrimo metu nustatyta, kad 10 219,02 Lt nuostolio atsiradimą, skiriant motinystės pašalpą, lėmė J. O. 2008 metų liepos-rugsėjo mėnesiais 24 600,00 Lt padidintas darbo užmokestis, o skiriant motinystės pašalpą, 79 182,51 Lt nuostolio atsiradimą lėmė J. O. 2008 metų liepos-gruodžio mėnesiais 55 200,00 Lt. padidintas darbo užmokestis (t. 3, b. l. 23-33).

9) VšĮ Antakalnio poliklinikos išrašu iš medicininių dokumentų, patvirtinančiu, kad J. O. pirmą kartą kreipėsi į moterų konsultaciją 2008-08-04, esant 8-9 savaičių nėštumui (t. 2, b. l. 80).

10) VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos V. A. įrašu J. O. ligos istorijoje, kad 2008-08-04 J. O. konstatuotas 9-10 savaičių nėštumas (t. 2, b. l. 82).

11) UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktorės J. O. 2008-06-26 įsakymu Nr. 20, kuriuo J. O. nuo 2008-07-01 nustatytas 9000 Lt per mėnesį atlyginimas (t. 1, b. l. 74).

12) UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktores J. O. 2008-10-14 pranešimu Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie apdraustuosius asmenis už ataskaitinį 2008 metų III ketvirtį su priedais (2008-10-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita, 2008-10-14 pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriame įrašyti duomenys apie nepagristai padidintą darbo užmokestį, t. y. J. O. gavo 27 000,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 9174,60 Lt įmokų (t. 1, b. l. 22-24).

13) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-02-12 sprendimu Nr. 6-24-3580 „Dėl J. O. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo J. O. buvo skirta 13 533,72 Lt dydžio (neatskaičiavus pajamų mokesčio) motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 (t. 1, b. l. 93).

Visi šie įrodymai patvirtina apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad nuteistoji J. O., būdama vienintele UAB „I“ (duomenys pakeisti) akcininke, 2008-05-30 įnešė į bendrovės kasą 38620 Lt asmeninių lėšų bendrovės nuostoliams padengti, 2008-06-26 įsakymu nuo 2008-07-01 padidino sau atlyginimą iki 9000 Lt ir 2008-10-14 apie tai informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, nurodydama, kad gavo 27000 Lt pajamų, nuo kurių buvo apskaičiuota 9174,60 Lt įmokų. 2009-01-16 J. O. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl motinystės pašalpos ir pateikė tam reikalingus tikrus dokumentus: prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2009-01-05 VŠĮ Antakalnio poliklinikos išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0160435, kurių pagrindu 2009-02-12 specialistė priėmė sprendimą Nr. 6-24-3580, kuriuo J. O. buvo skirta ir išmokėta 10736,88 Lt motinystės pašalpa.

Kolegijos manymu, byloje esantys, apylinkės teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, kad J. O. minėti veiksmai yra nusikalstami, t.y., kad jai 10736,88 Lt dydžio motinystės pašalpa teisėtai nepriklauso, todėl buvo svetimas turtas, ir kad ji 7681,49 Lt įgijo pasinaudodama apgaule.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant šį turtą užvaldyti, jį suklaidinant dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, priverčiant turtą perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn. Apgaulė gali pasireikšti turto savininko ar valdytojo suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į jį perleidimo aplinkybes. Tokie požymiai byloje, kolegijos manymu, nepasitvirtino.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. patvirtina, jog kiekviena motina turi teisę gauti motinystės pašalpą, kuri apskaičiuojama pagal draudžiamąsias pajamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje esančiais įrodymais – UAB „I“ (duomenys pakeisti) buhalteriniais dokumentais, balanso duomenimis, pelno ataskaitų duomenimis, specialisto išvada Nr. 51/128, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais pasitvirtino, kad J. O. inkriminuojamos veikos laikotarpiu UAB „I“ (duomenys pakeisti) buvo realiai veikianti įmonė, kurioje J. O. dirbo direktore ir atliko ne tik direktorei priklausančius darbus: tvarkė buhalterinius dokumentus, sudarinėjo meniu, dirbo tiekėja. Taigi J. O. darbo santykiai UAB „I“ (duomenys pakeisti) buvo realūs, jai už darbą šioje bendrovėje buvo mokamas atlyginimas. Nors specialisto išvada Nr. 5-1/128 tvirtina, kad inkriminuotu laikotarpiu šios įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau 2008-05-30 J. O. į bendrovės kasą įnešė 38620,70 Lt nuostolių padengimui. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė A.Mikulėnienė parodė, jog akcininkų pareiga dengti įmonės nuostolius, todėl nuteistosios toks elgesys buvo teisėtas ir pagrįstas.

J. O. ligos istorijos įrašai ir ją gydančios gydytojos V. A. paaiškinimai patvirtina, jog nuteistoji įmonės kreditavimo metu dar nebuvo nėščia. Todėl pinigų įnešimo į bendrovės kasą faktą sieti su teisės į nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą įgijimu, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

2010 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-1/128, specialisčių paaiškinimai patvirtino, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) J. O. įneštus pinigus naudojo mokesčių ir darbuotojų atlyginimų mokėjimui. Nors specialistė G.Kononeko nurodė, jog, esant įmonės sunkiai finansinei padėčiai, toks pinigų panaudojimas buvo nuostolingas ir neefektyvus bendrovei, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog nėra konkrečių teisės aktų, kurie reglamentuotų tokių pinigų, įmonės lėšų panaudojimą (t. 2, b.l. 217-218). Todėl nėra pagrindo išvadai, jog panaudojant šias lėšas buvo pažeistas konkretus teisės aktas, t.y. kad J. O., kaip bendrovės direktorė ir akcininkė, veikė neteisėtai. Galima svarstyti tik tiek, ar J. O. buvo pakankamai kvalifikuota verslininkė.

Kaip matyti iš 2008-06-26 UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktorės įsakymo, J. O. sau atlyginimą nuo 800 Lt pasididino iki 9000 Lt. Specialistės patvirtino, kad nors įmonės veikla tuo metu buvo nuostolinga, tačiau J. O. turėjo teisę priimti tokį sprendimą. Kasos dokumentai ir specialistų išvados tvirtina, kad bendrovė nuo 2008-07-01 realiai mokėjo J. O. 9000 Lt atlyginimą ir nuo jo skaičiavo bei sumokėjo socialinio draudimo mokesčius (t. 1, b.l. 168-169, 171-172, 174-175, t. 3, b.l. 23-33). Todėl apylinkės teismo išvada, jog nuteistoji atlyginimą pasididino neteisėtai, nepagrįsta. Nėra duomenų, kurie tvirtintų, kad atlyginimo padidinimas buvo fiktyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Be to apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad J. O. atlyginimą pasididino iki 9000 Lt vien todėl, kad tikėjosi gauti nepagrįstai didelę motinystės pašalpą.

Nuteistoji J. O. paaiškino, jog dirbo daug, atliko ne tik direktorės pareigas, tačiau dirbo ir technologės, gamybos vedėjos, buhalterės, kasininkės, produktų tiekėjos darbą. Tam neprieštarauja liudytojos J. A. parodymai, kad J. O., būdama direktore, dirbo ir už buhalterę, ir už tiekėją, ir už vairuotoją, bei liudytojos T. M. parodymai, kad direktorė J. O. prisidėdavo prie buhalterinės apskaitos tvarkymo, darydavo kas mėnesį inventorizacijas, kiekvieną dieną sudarinėdavo meniu, dirbo kaip technologė, darydavo kalkuliacines korteles. Šios aplinkybės patvirtina, jog jos darbo apimtys atlyginimo padidinimo metu buvo didelės.

Duomenų, kurie paneigtų šiuos faktinius duomenis, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 204 str., 187 str. reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

J. O. priimti 2008-06-26 įsakymą Nr. 20 turėjo teisę, gaudama 9000 Lt dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų. Įstatymas nedraudžia akcininkams kredituoti savo įmonę. Šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojai, ji nebuvo fiktyviai sukurta. J. O. darbo užmokestis buvo padidintas darbdavio iniciatyva ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi J. O. nuo padidinto darbo užmokesčio mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tokiu būdu ji įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. Taigi nuteistajai išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, todėl nėra jai svetimas turtas. J. O. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė buvo fiktyvi, t.y. nevykdė jokios veiklos, arba pati J. O. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, arba jo negavo, tik mokėjo socialinio draudimo įmokas, tačiau pirmiau aptarti byloje esantys duomenys tam prieštarauja. J. O. realiai buvo priimta dirbti direktore, bet dar dirbo ir tiekėja, ir buhaltere, atliko kitus darbus. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, jog pastarajai už darbą buvo mokama akivaizdžiai per daug. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, mokėjo darbuotojams atlyginimus ir mokesčius. Taigi nėra pagrindo manyti, jog tokiais savo veiksmais ji sužlugdė bendrovės finansinę padėtį, nes liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistajai išėjus motinystės atostogų, bendrovė toliau veikė, dirbo darbuotojai, kuriems buvo mokamas atlyginimas. Darbo sutartyje faktiškai sulygtas 9000 Lt atlyginimas nors galėtų būti vertinamas kaip kiek per didelis už nustatyto pobūdžio darbą, nesant gerai įmonės finansinei padėčiai, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas.

Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, jog J. O. pas gydytoją kreipėsi 2008-07-28 ir skundėsi, kad jai sutriko mėnesinės. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad J. O. nėščia. Apie tai sužinojusi nuteistoji apsidžiaugė. Įrašai medicininiuose dokumentuose rodo, jog pirma paskutinių mėnesinių diena pažymėta 2008-06-11. Tai rodo, kad birželio mėnesį nuteistoji dar negalėjo įtarti, kad yra nėščia, nes mėnesinių ciklas nebuvo išnykęs. Tai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kad pastaroji sekantį, t.y. liepos mėnesį, nesulaukusi ciklo pasikartojimo įprastu laiku, praėjus kelioms dienoms, t.y. 2008-07-28, nuėjo pas ginekologę išsiaiškinti, kodėl stringa natūralios funkcijos. Medicininiai dokumentai ir gydytojos V. A. parodymai patvirtina, kad apie nėštumą pastaroji sužinojo tik 2008-08-04.

Šie faktiniai duomenys rodo, kad nuteistoji iki to momento nežinojo esanti nėščia. Šios išvados nepaneigia jos tyrimo rezultatai, iš kurių matyti, kad jos nėštumas tuo metu galėjo būti apie 8 savaites, nes gydytoja patvirtino, kad J. O. galėjo ir nesuprasti, kad yra nėščia, kiekviena moteris tai pajaučia individualiai.

Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad J. O., priimdama 2008-06-26 įsakymą Nr. 20 dėl atlyginimo padidinimo, žinojo, kad yra nėščia, byloje nėra. Taigi ta aplinkybė, jog ji įsakymą priėmė būdama nėščia, neatitinka apgaulės kriterijų, todėl apylinkės teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip apgaulės požymį.

Nuteistosios J. O. parodymai, kad ji, priimdama įsakymą, tikėjosi abstrakčių socialinių garantijų pagerėjimo, nepatvirtina, kad ji norėjo kažką apgauti, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kiekvienas pilietis, gaunantis didesnį atlyginimą ir mokantis didesnes socialinio draudimo įmokas, turi didesnes socialines garantijas.

Taigi, atlikus kiekvieną iš minėtų klausimų analizę, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju yra padaryta teisės, reglamentuojančios darbo, apmokėjimo už darbo ir kitus su tuo susijusius bylai reikšmingus klausimus, pažeidimų. Nesant šių pažeidimų nuteistosios veiksmuose, kurių visuma byloje pagal kaltinimą traktuojama kaip sudaranti vieną veiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokios veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra nepagrįstas, todėl J. O. išteisintina Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir civilinis ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – apeliaciniais skundais prašė apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, nes teismas, nors pasisakė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 10219,02 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriėmė dėl jo sprendimo. Esant apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartoms aplinkybėms, t.y. nepasitvirtinus, kad J. O. veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priimant išteisinamąjį nuosprendį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliktinas nenagrinėtas, o prokuroro ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,

n usprendė:

Nuteistosios J. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį, kuriuo J. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda, ir priimti naują nuosprendį: J. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Teresėlė KazlauskienėDaiva Pranytė-Zalieckienė