Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-838-108/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-02-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
1-838-108/2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00308-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Nukentėjusysis
R. V.
Kaltinamasis
D. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-838-108/2013Proceso Nr. 1-31-1-00308-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.2.12.;2.3.6.4.5.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorui Jurij Petuchov, kaltinamojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, nukentėjusiajam R. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. sunkiai sužalojo žmogų, nes jis, 2013-02-25, apie 23 val., UAB „Lidanta“ naktiniame klube „Piteris“, esančiame Taikos pr. 29, Klaipėdoje, tarpusavio konflikto su R. V. metu, tyčia griebė pastarajam abiem rankomis už palto atlapų ir jėga išstūmė iš klubo patalpų į lauką, dėl ko R. V. aukštielninkas nugriuvo ant betoninio grindinio, ko pasekoje jam buvo padarytas kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų (momenkaulio ir smilkinkaulio) lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei dešinės akiduobės kraujosruva. R. V. patirtas kraujo išsiliejimas virš kietuoju galvos smegenų dangalo, suspaudęs smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. neprisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013-02-25 naktiniame klube „Piteris“ dirbo rūbininku. Jam priklausė prižiūrėti, kad į klubo patalpas nepatektų neblaivūs asmenys. Pamatęs nukentėjusįjį suprato, kad šis yra neblaivus ir nebus įleistas į klubą. Nukentėjusysis norėjo pasidėti striukę rūbinėje ir patektį į klubą, tačiau D. B. jam pasakė, kad jis nebus įleistas, nes yra neblaivus. Po kiek laiko R. V. pasiūlė jam pinigų, tačiau jis atsisakė paimti pinigus ir tada tarp jų kilo konfliktas ir R. V. spjovė jam į veidą. Po to D. B. iškvietė apsaugą ir pats bandė vesti R. V. link durų. R. V. buvo neblaivus, priešinosi išvedamas, pradėjo svirduliuoti, užkliuvo už durų slenksčio, krito pro išėjimo duris į lauką, jis nukentėjusįjį tik pastūmė prie durų, o pargriuvo pats nukentėjusysis. Tada jis nuėjo nusivalyti veido, tuo metu atbėgo klubo apsaugos darbuotojai ir jie visi nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu gulėjo be sąmonės. Apsaugos darbuotojai jam davė amoniako ir nukentėjusysis atsigavo, paskui buvo pavestas į šoną ir pasodintas, buvo pasiūlyta pagalba, tačiau nukentėjusysis jos atsisakė ir su taksi išvyko į namus. Po konflikto buvo apžiūrėta nukentėjusiojo galva, tačiau sužalojimų nebuvo matyti. Atvykęs į barą nukentėjusysis buvo šiek tiek purvinu šonu, išteptu veidu, matėsi, kad buvo kažkur nukritęs, todėl jis padarė išvadą, kad R. V. galėjo susižaloti ir kitur, tai yra iki jam atvykstant į barą. Taip pat jis matė kaip nukentėjusysis pargriuvo ant dešinio šono ateidamas į klubą. Nesutinka su nukentėjusiosiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2013-02-25 buvo pas gimines ir su jais šventė, dviese išgėrė litrą degtinės. Apie 23 val. taksi atvyko į naktinį klubą „Piteris“, nes dar norėjo išgerti kokteilį, nors ir buvo išgėręs, tačiau elgėsi ramiai. Davė taksistui 50 litų ir paprašė, kad jo palauktų. Iėjęs pro duris bandė nusimauti paltą, tačiau rūbininkas – kaltinamasis D. B. pasakė, kad jo neįleis, nes yra neblaivus. Siūlė D. B. pinigų, kad būtų įleistas, tačiau nepamena ar D. B. paėmė pinigus. Neneigia, kad konflikto metu jis galėjo spjauti, tačiau D. B. į veidą specialiai nespjovė. Tada D. B. griebė jį už atlapų ir išstūmė pro duris, pastumtas jis aukštielninkas nugriuvo lauke, pajuto didelį trenksmą ir prarado sąmonę. Nugriuvo būtent dėl to, kad buvo pastumtas, nes tą vakarą nebuvo toks girtas, kad nepastovėtų ant kojų. Paskui taksi jį parvežė namo, o kitą dieną pablogėjo sveikata. Neigia, kad į klubą atvyko jau su išteptais rūbais ir purvinu veidu. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju ir tą vakarą jis su kolega sėdėjo taksi automobilyje apie 2 m. atstumu priešais klubo duris. Matė kaip atvažiavo R. V., su kuriuo jis nėra pažįstamas, ir įėjo į vidų. Ėjo tvarkingai, negriuvinėjo, prie rūbinės pradėjo kalbėtis su D. B., buvo išsitraukęs piniginę. Paskui D. B. susikibo su R. V., pastarasis buvo paimtas už atlapų ir išmestas lauk pro duris, griuvo aukštielninkas, galva trenkėsi į žemę ir neteko sąmonės. Atėjo du apsaugos darbuotojai ir D. B., nukentėjusiajam buvo duodama amoniako, bet jis ilgai neatsigavo, o atsigavęs buvo apsaugos darbuotojų nutemptas prie sienos ir pasodintas, o po kokių 15 min. kai pradėjo raguoti į aplinką apsaugos darbuotojas atvedė nukentėjusįjį pas jį į taksi ir jis nukentėjusįjį parvežė namo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo R. V. dukra. 2013-02-25, apie 23-24 val., taksi vairuotojas parvedė jos tėvą namo, pasakė, kad jis patyrė traumą, nes krito ant galvos. R. V. buvo išgėręs, išorinių sužalojimų nesimatė. Kitą dieną kai grįžo iš darbo su mama rado R. V. gulintį lovoje, jis blogai jautėsi, negalėjo atsikelti iš lovos, nes buvo suparalyžiuota jo kairė pusė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. R. parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos gydytoja, ji buvo atvykusi į iškvietimą pas R. V.. Jis gulėjo lovoje, pastebėta kraujosruva dešinėje galvos pusėje, dešinės rankos ir kojos paralyžius. Artimieji paaiškino, kad vakar jis buvo susimušęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju ir tą vakarą vežė R. V. iš Švyturio g. į „Piterį“. Atvažiavus R. V. išeidamas paprašė, kad jo palauktų. Nematė, kaip jis užėjo į vidų, paskui pamatė, kad jis guli prie durų, paties kritimo nematė. Vėliau nukentėjusysis sėdo į kitą taksi ir išvažiavo. Nukentėjusysis buvo gerokai išgėręs, įsėsdamas į taksi Švyturio g. jis buvo nugriuvęs ant šono, bet buvo tamsu ir nesimatė, kad jis būtų susimušęs galvą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad jis tą vakarą dirbo „Piteryje“ apsaugos darbuotoju. Paties įvykio nematė, kaltinamasis jam pasakė, kad buvo atėjęs girtas, purvinas vyras (R. V.), kurio jis neįleido, o šis spjovė jam į veidą, po to apsisuko išeiti ir eidamas užkliuvo už durų ir nuvirto. Nukentėjusiajam buvo duota amoniako, pasiūlyta medicinos pagalba, tačiau jos buvo atsisakyta ir nukentėjusysis išvyko su taksi. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, buvo išteptas veidas, vienas šonas, purvina rankovė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. E. parodė, kad jis tą vakarą dirbo „Piteryje“ apsaugos darbuotoju, paties įvykio nematė ir iš esmės davė tokius pat parodymus, kaip ir liudytojas A. A..

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad jis patvirtina byloje esančias specialistų išvadas. Nukentėjusiojo traumą paaiškino griuvimu su pagreičiu, smūgiu, atsitrenkus galvos skliauto dešiniąja puse į kietą pagrindą. Nukentėjusiajam išsiliejo kraujas virškietojo smegenų dangalo, kol jis nespaudžia smegenų žmogus jaučiasi patenkinamai, tačiau laiku nesuteikus pagalbos ištinka mirtis. Išliudytojų parodymų mano, kad iki atvykimo į „Piterį“ nukentėjusysis negalėjo susižaloti galvos. Taip pat patvirtino, kad iš vaizdo įrašo esančio byloje akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo pastumtas ir su pagreičiu griuvo aukštielninkas kas buvo pagrindine priežastimi sužalojimams galvoje atsirasti.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta kompiuterinė laikmena su 2013-02-25 vakaro vaizdo įrašu naktiniame klube „Piteris“, adresu Taikos prospektas 39, Klaipėdoje. (1 t., b.l. 17).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2013-02-25 vakaro vaizdo įrašas naktiniame klube „Piteris“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip kaltinamasis D. B. laikydamas nukentėjusįjį R. V. abiem rankomis už palto atlapų ties krūtine išstūmė jį pro įėjimo duris ir pastarasis nugriūva ant asfaltuoto grindinio ir nejuda. (1 t., b.l.18).

Iš specialisto išvados Nr. G 519/13(03) matyti, kad R. V. buvo padarytas kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų (momenkaulio ir smilkinkaulio) lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei dešinės akiduobės kraujosruva. R. V. patirtas kraujo išsiliejimas virš kietuoju galvos smegenų dangalo, suspaudęs smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 34-35).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 1016/13(03) matyti, kad specialisto išvadoje Nr. G 519/13 (03) nurodytus galvos sužalojimus R. V. galėjo patirti griūdamas aukštielninkas, atsitrenkęs galva į betoninį grindinį, kaip matosi pateiktoje vaizdo medžiagoje faile „clip 20130301215653 (23:03:36) (1t., b.l.39-40).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, D. B. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta jo paties parodymais ir aukščiau aptartų įrodymų visuma. Kaltinamasis D. B. neigia padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodo, kad jis nukentėjusįjį tik stumtelėjo, tačiau jo neišstūmė pro duris, o nukentėjusysis būdamas neblaivus pats prarado pusiausvyrą ir krisdamas susižalojo. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos priemonę, tokiu būdu siekiant suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Objektyvi įvykio situacija atsispindi iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kaip kaltinamasis D. B. laikydamas nukentėjusįjį R. V. abiem rankomis už palto atlapų ties krūtine išstūmė jį nugara į lauko pusę(atbulomis) pro įėjimo duris ir pastarasis nugriuvo ant asfaltuoto grindinio. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad jis matė jog R. V. yra neblaivus, svirduliuoja, todėl stumdamas nukentėjusįjį pro duris turėjo suprasti, kad gali jį sužaloti. Vertindamas kaltinamojo kaltę, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vakarą nukentėjusysis galimai elgėsi su kaltinamuoju nepadoriai, buvo neblaivus ir tokiu būdu išprovokavo kaltinamąjį su juo konfliktuoti. Kito asmens sužalojimas, jo sunkus sveikatos sutrikdymas draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamasis, nors ir galimai išprovokuotas nusikalsti, turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ir dėl to kilusias pasekmes.

Tarp kaltinamojo D. B. veiksmų ir nukentėjusiojo R. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl D. B. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamiesi BK 59 str. 1 d. 6 p. teismai ir spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės bylos Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Aukščiau aptarta, jog nukentėjusysis R. V. įvykio vakarą ilgai įkalbinėjo kaltinamąjį D. B. įleisti jį į barą, nes jis buvo neblaivus. Tuomet, kada R. V. supratos, kad į barą antrame aukte jis nebus įleistas, tuomet jis spjovė kaltinamajam į veidą, todėl tokiu veiksmu sąmoningai skatino D. B. pradėti neteisėtus veiksmus prieš jį, todėl toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas provokuojančiu, t.y. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Nustatyta, kad kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo R. V. neteisėtus, provokuojančius veiksmus, jo spjūvis į veidą, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 59 str. 1 d. 10 p. nurodyta aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – D. B. atžvilgiu negali būti taikoma, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu D. B. buvo labai susijaudinęs. Teismo vertinimu, D. B. nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo R. V. neteisėtų veiksmų, o ne didelis susijaudinimas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis D. B. anksčiau neteistas, įvykdytas vienas tyčinis, pavojingas visuomenei smurtinis nusikaltimas, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam D. B. skirtina LR BK 135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį ir kaltinamajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri nustato tik laisvės atėmimą iki dešimties metų. Nustatydamas D. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą, teismas vadovaujasi LR BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (trims mėnesiams), teismas padarė išvadą, kad šis terminas turi būti nustatytas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei bausmės numatytos sankcijoje vidurkis.

Nukentėjusysis R. V. kaltinamajam D. B. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 164-165), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 15000,00 Lt neturtinę žalą ir 12877,95 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų kentė didelius skausmus, nevaldė kairės kūno pusės, negalėjo savarankiškai apsitarnauti, kankina nerimas dėl tolimesnės sveikatos būklės. Ieškovo paskaičiavimu turtinę žalą sudaro 11377,80 Lt negautos darbinės pajamos, nes iki sužalojimo jis nuo 2012-11-05 pagal individualaus darbo programą dirbo picerijoje Airijoje, o dėl D. B. padarytų sužalojimų jis negalėjo dirbti nuo 2013-03-04 iki 2013-05-05. Už laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2013-02-17 R. V. buvo išmokėta 5512,50 eurų, t.y. vidutiniškai po 367,5 eurų per savaitę. Taip pat prašo priteisti 1500,15 Lt už lėktuvo bilietus. Nurodo, kad 2013-03-01 su žmona turėjo bilietus skrydžiui į Airiją, tačiau dėl sužalojimų jis tik 2013-03-15 grįžo į Airiją.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).

Pagal LR CK 6.253 str. asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis ir dėl kurių jam atsirado nuostoliai.

Ieškovo reikalavimas priteisti 11377,80 Lt negautų darbinių pajamų yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo D. B. kaltės įrodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie nukentėjusiojo darbą, nedarbo laikotarpį ir jo gautas pajamas. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusiojo R. V. elgesys jo sužalojimo metu buvo provokuojantis ir taip pat turėjo reikšmės nuostolių atsiradimui, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 11377,80 Lt negautų darbinių pajamų sumažina vienu trečdaliu ir šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 7585,20 Lt.

Ieškovo reikalavimas priteisti 1500,15 Lt už lėktuvo bilietus yra netenkintinas, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Dokumentai dėl išlaidų už lėktuvų bilietus yra pateikti anglų kalba ir iš jų nėra įmanoma nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydžio ir pagrįstumo. Ieškinyje šio reikalavimo pagrindas taip pat tiksliau nenurodytas. Taip pat pažymėtina tai, kad R. V. turėjo vykti į Airiją 2013-03-01, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis į Airiją išvyko 2013-03-15 ir pagal ieškovo išreikštą reikalavimą galima daryti išvadą, kad jis reikalauja jog jam būtų atlyginti nuostoliai ne tik už 2013-03-01 lėktuvo bilietą, tačiau ir už 2013-03-01 lėktuvo bilietą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R. V. dėl padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padarytas kaltinamojo D. B. neteisėta veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas, o taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu pats elgėsi provokuojančiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad R. V. prašoma priteisti 15000 litų neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo R. V. naudai priteistini 10000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2013-06-06 nutarimu laikinai apribotos (6 mėn. laikotarpiui) D. B. nuosavybės teisės į banko sąskaitą NR. LT637300010124579223 esančią „Swedbank“ (1t., b.l. 98). Šis laikinas nuosavybės teisių ribojimas turi būti paliktas iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikinti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., jį nuteisti ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. suimti ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. B. 7585,20 litus turtinės žalos ir 10000,00 litų neturtinės žalos R. V. naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikytą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2013-06-06 nutarimu, kuriuo laikinai apribotos D. B. nuosavybės teisės į banko sąskaitą NR. LT637300010124579223 esančią „Swedbank“, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikinti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Byloje esančias fotonuotraukas ir kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris