Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-68-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
AN2-68-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00194-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiajo policijos komisariato Varėnos Rajono policijos komisariato reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-68-397/2020Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00194-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties A. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. 2019 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 55-ANR_N-984-2019 administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 15 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto priemonę Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. A. jį apskundė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, kurie 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundžiamą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuodami, jog institucijos, priėmusios nutarimą pareigūnas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai administracinio byloje priėmė nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. A. prašė: panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartį ir administracinę teiseną nutraukti, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; nelaikyti įrodymais pareigūnų J. K. ir M. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinių pranešimų; išreikalauti iš Institucijos pareigūnų dokumentus (paaiškinimus ar kt.), kuriuose būtų užfiksuoti pareiškėjo parodymai, patvirtinantys 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarime esantį teiginį: „pažeidėjas nurodė, kad jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra atskirų policijos pareigūnų neigiamo požiūrio į jį pasekmė“, kurie būtų patvirtinti pareiškėjo rekvizitais; kviesti į teismą liudytojais administracinio nusižengimo protokolą surašiusį J. K. ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašiusią R. Č..

3.1. Skunde nurodė, jog teismas nutartyje šališkai ir vienareikšmiškai vertino įvykio aplinkybes, todėl nutartis yra nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti teiginiai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent, patrulis J. K. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, įvykio dieną „švietė saulė, matomumas buvo geras, todėl buvo gerai matyti“, taip pat nurodo aplinkybę, kad iki automobilio buvo 4 metrų atstumas. Tačiau teismas nutartyje nustato aplinkybes, jog filmuotoje medžiagoje matosi tik pravažiuojantis automobilis, iš vaizdo įrašo nesimato, jog vairuotojas naudotųsi telefonu rankomis, iš vaizdo įrašo matosi, jos yra apsiniaukę, ant tarnybinio automobilio lango krenta lietaus lašai, veikia valytuvai. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo posėdžio metu liudytojas patrulis M. P. vėl patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kurios yra akivaizdžiai neteisingos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nevertino aplinkybės, kad patrulis M. P. iš viso nebuvo priėjęs prie pareiškėjo automobilio ir visi jo parodymai yra tik išgirsti iš jo kolegos J. K., kuriuos jis tik perpasakoja.

3.2. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat šališkai vertino aplinkybes nurodydamas, kad telefonas galėjo būti padėtas sunkiai prieinamoje vietoje bei vienašališkai vertino aplinkybę, kad A. A. rankoje laikė piniginę, nors tą patvirtina į teismą iškviestas liudyti patrulis M. P., kuris parodė, kad matė, jog pareiškėjas laikė neva tai telefoną dešinėje rankoje, tačiau ne prie ausies, o prieš save, ką pareiškėjas ir teigė, kad laikė piniginę, nes naudodamasis telefonu jį laikė prie ausies. Pareiškėjo įsitikinimu, kad pareigūnai galėjo klysti, rodo ir vaizdo įrašas, nes matomumas buvo prastas, tarnybinio automobilio ir tuo pačiu jo automobilio stiklai buvo aprasoję, padengti lietaus vandeniu. Taip pat akivaizdu, kad atstumas nuo patrulių iki pareiškėjo automobilio tikrai turėjo būti didesnis nei patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ir M. P. teisme patvirtinąs - 4 metrų. Teismas taip pat visiškai nevertino oro sąlygų, nevertino aplinkybių, kad įvykio metu lijo, automobilių langai buvo aprasoję. Šios aplinkybės teismo buvo vertinamos šališkai, vienareikšmiškai vadovaujantis pareigūnų parodymais, net ir akivaizdžiai klaidingais.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas taip pat šališkai ir nepagrįstai vertino jo skunde išdėstytus motyvus, jog rašydama administracinį nutarimą tyrėja R. Č. grindžia mano kaltę teiginiu: „pažeidėjas nurodė, kad jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra atskirų policijos pareigūnų neigiamo požiūrio į jį pasekmė“. Tokios frazės pareiškėjas niekada nevartojo, priešingai, jis visą laiką teigė, kad pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti.

3.4. Skundo autoriaus pastebėjimu, teismas nutartyje pasisakė, jog jis pats turėjo prašyti pareigūnų, kad jie atliktų jo automobilio apžiūrą, tikslu nustatyti, jog automobilyje nebuvo mobiliojo ryšio telefonų. Tačiau pareiškėjo įsitikinimu, ne asmens įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, pareiga yra įvykio vietoje mokyti pareigūnus, ką jie turi daryti ir kaip jiems reikia rinkti įrodymus. Akivaizdu, kad pareigūnai apžiūros neatliko ir įrodymų, galinčių padėti nustatyti objektyvią tiesą, nesurinko.

3.5. Skunde taip pat pažymima, jog tam, kad įrodyti savo nekaltumą, jis teismo prašė patikrinti aplinkybes, jog jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonentinis numeris: (duomenys neskelbtini) buvo patiktas namuose, teismas šio jo prašymo netenkino. Tačiau skyrė itin didelį dėmesį ir ištyrė aplinkybę dėl tarnybinio telefono, kuris priklauso net ne pareiškėjui, o įstaigai ir kuriuo jis tik naudojasi. Pareiškėjo teigimu, jis teismui parodė, kad šį mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs savo darbovietėje ir teismo posėdyje jo kolega E. M. nepaneigė aplinkybės, kad jis galėjo atsiliepti jo tarnybiniu telefonu. Tačiau teismas priimdamas nutartį neobjektyviai vertino šias aplinkybes, vienareikšmiškai nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios įstaigos naudai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės patraukto asmens apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtą nutartį nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pareiškėjas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

7. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog A. A. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėties požymiai. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė A. A. skundą jo administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2019 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu A. A. buvo nubaustas 60 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo. Nors A. A. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek skunde ir teismo posėdyje savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog jis telefonu nesinaudojo, kad pareigūnai galėjo sąžiningai klysti dėl jo veiksmų, nes jis vairuodamas automobilį paėmė nuo sėdynės piniginę ir važiuodamas link žiedo pasižiūrėjo ar joje yra banko kortelė, kas galėjo suklaidinti pareigūnus, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų M. P. ir J. K. nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. A. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurių leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Minėti pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog patruliuodami bei stebėdami eismą pamatė vairuotoją rankomis besinaudojantį mobiliojo ryšio priemone. Vienas iš jų - policijos pareigūnas M. P., neteisėtus veiksmus matė sėdėdamas tarnybinio automobilio priekinio keleivio vietoje apie 4 metrų atstumu, o kitas - J. K. taip pat apie 4 metrų atstumu, tačiau ne iš automobilio, o stovėdamas šalia jo. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas M. P. tai pat patvirtino, jog vairuotojas telefoną laikė priekyje savęs, prie galvos nepridėjęs. Sutiktina, jog pareigūno J. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną švietė saulė, matomumas buvo geras, kad A. A. Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas vaizdo kamera, nėra tikslios, kadangi iš tiesų buvo užfiksuota kaip policijos pareigūnai imasi administracinio nusižengimo teisenos priemonių (pasiveja automobilį), o ne pats nusižengimas (vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis), tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, vien tai, jog tarnybiniuose pranešimuose neteisingai buvo nurodytos viena ar kelios aplinkybės, nesudaro pagrindo visą rašytinį dokumentą laikyti kaip neturinčiu įrodomosios reikšmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, netgi ir nustačius, kad pareigūnai nurodė ne tokias oro sąlygas, nei buvo iš tikrųjų, ar nurodė netikslų atstumą iš kurio pastebėjo daromą pažeidimą, nėra esminės aplinkybės ir nekeičia pažeidimo esmės, nes pats faktas, jog buvo naudotasi telefonu rankose vairuojant yra neabejotinas.

12. Apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi A. A. vairuodamas automobilį naudojosi ne mobiliojo ryšio telefonu, o žiūrėjo ar piniginėje yra banko kortelė. Pareiškėjo teigimu jo naudojamas mobilus telefonas buvo paliktas namuose, o tarnybinis telefonas, kuriuo jis naudojasi buvo paliktas darbovietėje. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami tik kaip apelianto gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina deklaratyvaus pobūdžio, nes negali būti niekaip patikrinta. Tuo tarpu, faktas, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kaip jau minėta anksčiau, yra įrodytas pareigūnų parodymais. Kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, byloje policijos pareigūnai yra užfiksavę, jog telefoną matė vairuotojo dešinėje rankoje, dar prieš sustabdant jo vairuojamą automobilį Honda Accord ir būtent ši aplinkybė byloje yra teisiškai svarbi, o matymas telefono aparato jau po sustabdymo, kai buvo nuvažiuotas kelių šimtų metrų atstumas ir aparatas per tą laiką galėtų būti padėtas sunkiai matomoje vietoje yra tik netiesioginio įrodinėjimo priemonė. Be to, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjo gynybinė versija apie paliktus jo naudojamus telefonus namuose ir darbovietėje atsirado tik vėliau, nes administracinio nusižengimo protokole A. A. nurodydamas, jog telefonu nekalbėjo, net neužsiminė apie telefonų palikimą namuose ir darbovietėje. Pagrindą abejoti A. A. nurodytų aplinkybių teisingumu sudaro ir kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje pareiškėjas pateikė telekomunikcijos bendrovės „Bitė“ telefono numerio (duomenys neskelbtini) paslaugų detaliąją ataskaitą 01/08/2019 – 31/08/2019 (b. l. 40), kurioje 2019 m. rugpjūčio 9 d. 15:45:43 užfiksuotas 42 sekundžių pokalbis su abonentu (duomenys neskelbtini) (šis numeris yra atsakantis į skambutį). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jam asmeniškai priklausantis telefonas (abonentas). Byloje esantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM 2019 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad A. A., dirbančiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinėje ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju yra suteikta teisė naudotis tarnybinio judriojo telefono ryšio abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ( b.l. 34). Telia Lietuva, AB, pateikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę, kurioje užfiksuoti tokie duomenys: abonentai (duomenys neskelbtini) ir abonentas (duomenys neskelbtini), įeinantis ryšys 2019-08-09 15.45 val., trukmė 42 sek., adresas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 57-59). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, tokios aplinkybės patvirtina, kad abonentas (duomenys neskelbtini), kuriuo A. A. suteikta teisė naudotis, veikė (duomenys neskelbtini), t.y. atitinka aplinkybes, nustatytas Institucijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarime.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog A. A. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas A. A. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. A. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai A. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas