Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamiesiems P. K., V. B., jų gynėjui advokatui S. U., nukentėjusiajam J. Š., jo atstovei advokatei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1d., 138 str. 1 d.

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. K. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val. viešoje vietoje - Alytaus mieste, ant lygiagrečiai su Naujosios g. 34 namu einančio pėsčiųjų tako, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį nukentėjusiajam J. Š., tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, dėl kurio J. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d..

K. V. B. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val. viešoje vietoje - Alytaus mieste, ant lygiagrečiai su Naujosios g. 34 namu einančio pėsčiųjų tako pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, palenkęs nukentėjusiajam J. Š. galvą žemyn iš apačios kumščiu sudavė vieną smūgį į smakrą bei vieną smūgį į lūpas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. Š. fizinį skausmą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų P. K. ir V. B. veiksmai padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus neįrodyti, todėl jie turi būti išteisinti.

K. P. K. ir V. B. kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, esminėmis detalėmis nuosekliai ir tapačiai parodė analogiškas aplinkybes tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

K. P. K. parodė, kad 2014-12-25 su savo drauge E. S., draugais V. B. bei K. K. šventė šv. Kalėdas Alytaus naktiniame klube „Bari“. Apie 03.00 val. nakties visi keturi išėjo iš klubo ir pėsčiomis ėjo Naująja gatve link miesto centro. Dar stovint prie „Bari“ klubo prie jų priėjęs nepažįstamas vaikinas pasiklausė: „ko ,chebra, tokie visi pikti?“. Jis atsakė, kad jie visiškai nepikti. Tada minėtas vaikinas, kaip dabar žino J. Š., ėmė jiems sekti iš paskos, kabinėjosi žodžiais, buvo aišku, kad jis pažįsta E. S.. Šio asmens elgesys nebuvo draugiškas, jis ištisai kalbėjo telefonu arba maigė savo mobilaus ryšio telefono mygtukus ir sekė jiems iš paskos. Užėjus ant Naujosios gatvės pėsčiųjų tako, einančio lygiagrečiai gatvei, J. Š. susilygino su jais , ėjo greta jam iš kairės. Jo draugė E. tuo metu ėjo šalia iš dešinės, o V. su K. buvo per maždaug 5 metrus priekyje. Kadangi J. Š. lydėjimas ir kalbos erzino, jis paklausė: „ko tu mus vis dar seki?“, liepė jam “atsiknisti”. Tada J. Š. netikėtai trenkė jam į burną kumščiu. Jis pajuto skausmą, kraują burnoje, susiėmė iš burnos, suprato netekęs priekinio danties. E. pradėjo garsiai šaukti ant J. Š.. Tuo metu jis garsiai Eglei pasakė, kad nėra priekinio danties, skauda viršutinę lūpą. Tai pamatęs prie J. Š. prišoko priekyje iki tol ėjęs V. B. ir čiupo J. Š. už rūbų. Abu susikibo, galynėjosi ir pargriuvę nusirito nuo pėsčiųjų tako šlaito ant Naujosios gatvės.V. trenkėsi galva į kelio bortą ir nustojo judėjęs, jis suprato, kad neteko sąmonės, o J. Š. nugriuvo ant pilvo, veidu trenkėsi į kelio bortą. K. pripuolė prie gulinčio V. ir ėmė jam pliauškėti per veidą delnais jį gaivindama. J. Š. pakilo pats, buvo apsibrozdinęs kaktą ir skruostą. Atsikėlęs išvadino K. necenzūriniais žodžiais. Tada jis paskambino pagalbos telefonu 112, išsikvietė pagalbą ir priėjo prie gulinčio be sąmonės V.. Netrukus prie jų privažiavo du automobiliai, o ant pėsčiųjų tako atsirado du vaikinai, kaip vėliau suprato, J. Š. draugai, kurie pasiėmė J. Š. ir išvažiavo. Į vietą atvykus policijos pareigūnams jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur davė paaiškinimus. Praėjus maždaug porai dienų po įvykio į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatė J. Š. bei pasidomėjo jo savijauta. Jis pasakė, kad praskelta lūpa ir nuskeltas dantis. Pokalbio metu nurodė, kad už danties nuskėlimą iš J. Š. nori gauti pinigų, nes dantį reikės tvarkyti mediciniškai. Vėliau jie susitiko. J. Š. veidas vis dar buvo nubrozdintas, tačiau apie nosies lūžį J. Š. nieko neminėjo. Jie susitarė dėl žalos kainos ir po kelių dienų J. Š. į jo namus Punioje jam atvežė 3500 litų. Padavęs pinigus, J. Š. atsiprašė, todėl kitą dieną jis nuvykęs į policijos komisariatą parašė pareiškimą, jog dėl sužalojimų pretenzijų J. Š. neturi. Tačiau praėjus keletui mėnesių jam paskambino J. Š. ir pasakė, jog yra atnaujintas tyrimas dėl jo nosies sulaužymo, pasiūlė su juo susitikti ir viską aptarti, kad nereiktų eiti į policijos komisariatą. J. pasakė, nieko nesupranta, kadangi jokios nosies jam nesulaužė, jo net nebuvo prilietęs. Iš J. suprato, kad jis nori gauti pinigų. J. Š. atsakė, kad jokių pinigų negaus, kadangi nėra kaltas. Daugiau su Justinu nebuvo susitikęs ar kalbėjęs.

K. V. B. parodė analogiškai P. K.. Jis paaiškino, kad 2014-12-25 su draugais E. S., P. K. bei K. K. buvo naktiniame klube “Bari”. Maždaug apie pusę trijų nakties visi kartu išėjo iš klubo. Kadangi nepavyko išsikviesti taksi, visi nusprendė eiti į jo namus pėsčiomis. Tuojau pat prie jų priėjo kažkoks vaikinas, kaip dabar žino J. Š., ir paklausė :”Ko, chebra, pikti visi?”. Vaikinas ėmė juos lydėti ir vis maigė mobilaus ryšio telefono mygtukus. Užėjus ant pėsčiųjų tako, einančio lygiagrečiai Naująjai gatvei, jis su K. kiek užskubėjo į priekį, už savęs per kelis metrus palikdami P. K., E. S. ir J. Š., kai išgirdo, kad riktelėjo E.. Atsisukęs pamatė už burnos susiėmusį Povilą, jo veidas buvo kruvinas, P. kažką rėkė apie dantį. Jis suprato, kad J. Š. smūgiavo P., jį sužalojo. Tada jis, norėdamas apginti draugą ir sulaikyti J. Š. nuo tolimesnio puolimo, nes matėsi, kad J. Š. agresyviai nusiteikęs, prišoko prie J. Š., sugriebė jį už drabžių ir abu susigrūmė. Besigrumdami abu neišlaikė lygsvaros ir nusirideno nuo maždaug 10 metrų pėsčiųjų tako šlaito ant gatvės. Jis trenkėsi pakaušiu į bordiūrą ir prarado sąmonę. Po kurio laiko pajuto, kad yra gaivinamas. Kiek atsipeikėjęs išgirdo, kaip J. Š. necenzūriniais žodžiais koneveikia K.. Tuo metu K. ir E. pakėlė jį nuo asfalto ir parvedė namo, kur jis galutinai atsipeikėjo. Skaudėjo galvą. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po sąmonės praradimo neatsimena, kas toliau vyko ant pėsčiųjų tako ir tolimesnės įvykio eigos dėl to negali papasakoti. Kur tuo metu buvo P., neprisimena, net nepamena, kad prie jų buvo privažiavę policijos pareigūnai, kadangi krisdamas smarkiai susitrenkė galvą ir prarado sąmonę. Kadangi blogai jautėsi, buvo pristatytas į ligoninę. Ligoninėje iš Karolinos sužinojo, kad vaikinas, su kuriuo nusirideno nuo pėsčiųjų tako nuokalnės, yra J. Š.. Su J. Š. po įvykio nebuvo susitikęs, su juo nebendravo. Jokių smūgių J. rankomis nesudavė.

Ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kaltinimą P. K. viešosios tvarkos pažeidimu ir nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir kaltinimą V. B. viešosios tvarkos pažeidimu grindė tuo, kad nukentėjusiajam J. Š. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje esą įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplikai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sulaužyta nosis, grindžiami iš esmės nukentėjusiojo J. Š. parodymais ir specialisto išvada ir iš dalies kitais įrodymais.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad 2014-12-25 jis su draugais buvo „Bari“ klube Alytuje. Maždaug apie 03.00 val. jis išėjo iš klubo ir ėjo link parduotuvės „E.“, kur anksčiau jau buvo iš baro išėję jo draugai P. G. ir K. K., su kuriais jis norėjo susitikti. Eidamas prieky savęs matė keturių asmenų kompaniją, kur atpažino vieną savo pažįstamą vardu E., ją užkalbino. Jos klausė, kaip sekasi, kaip mokslai ir t.t. Eidamas šalia kompanijos jis paskambino mobiliuoju telefonu draugams pasiklausti, kur jie, ar jo dar laukia. Išgirdo, kaip vienas iš einančių kompanijoje vaikinų E. paklausė “ko šitas asilas prisikniso?” (klausta buvo apie jį) Tada jis paklausė, ko jis toks piltas, o telefonu draugams pasakė, kad grįžtų į jo pusę, nes kaip dabar žino P. K., buvo agresyvus, todėl nujautė, jog šis susitikimas gali ne itin gražiai baigtis. Kadangi jo draugai pasakė, kad jie prie “E.” parduotuvės, jis ėjo toliau pėsčiųjų taku draugų link. Viena mergina ir vaikinas, kaip dabar žino V. B., ėjo kiek priekyje, o jis ant pėsčiųjų tako susilygino su P. K. ir E. S., ėjo P. iš kairės. T. P. jam necenzūriniais žodžiais liepė atsikabinti. Jis norėjo sugriebti Povilą ir papurtyti, nes pasakyti žodžiai buvo užgaulūs, tačiau nuo P. gavo du smūgius kumščiu į nosį ir į kairį skruostą. Suduota buvo kaire ranka. Iš karto pasipylė kraujas, jis suprato, kad lūžo nosis. Tada jis kaire ranka kirto P., tačiau čia pribėgo priekyje iki tol ėjęs V. B., griebė jį už rankos, palenkė ir iš apačios du kartus smūgiavo į veidą, dėl ko jam trūko lūpa. Besistumdydami abu nuslydo nuo pėsčiųjų tako ir nusirideno nuo šlaito žemyn ant gatvės. Jis trenkėsi pakaušiu į šaligatvį ir prarado sąmonę. Vėliau jį pakėlė priėję draugai P. G. ir K. K.. Draugai pasakojo, kad ir kitas vaikinas, su kuriuo nusirideno nuo kalniuko, buvo praradęs sąmonę, tačiau susimušęs galvą jis pats sunkiai orientavosi ir aplinkos nebeatsimena. Kitą dieną jis, gavęs telefono numerį, paskambino P. K., susitarė dėl suitikimo, jam atlygino žalą už nuskeltą dantį. Į policiją jis kreipėsi dėl viso pikto, t.y. apsidraudimui, nes nežinojo, ar parašytas priešingos pusės pareiškimas dėl jo veiksmų.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. patvirtino 2015-06-04 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b.l. 67-75).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2014-12-26 apie 03.00 val. su draugais P. K., V. B., K. K. išėjo iš “Bari” klubo ir ėjo Alytaus centro kryptimi. Prie jų prisiartino jos pažįstamas J. Š., kuris visų paklausė, ko jie tokie pikti. Jie atsakė nesą pikti. J. Š. siūlėsi palydėti, tačiau jie nesutiko, bet J. Š. vis tiek ėjo kartu. Ji ne kartą jam sakiusi eiti nuo jų, bet J. Š. nesitraukė, atrodė agresyviai. Taip jie priėjo pėsčiųjų taką. V. su K. ėjo per 3 metrus priekyje, o J. Š. susilygino su ja ir P. ir ėjo P. iš kairės (ji ėjo P. iš dešinės). Kilo žodinis konfliktas tarp P. ir J., P. dėl to, kad J. neatstojo, pasakė necenzūrinius žodžius. T. Š. užsimojo ir sudavė ranka P., dėl ko jam iš burnos pasipylė kraujas. Ji šūktelėjo, į jų pusę atsisuko V. B., kuris pribėgo prie J. Š., suėmė jį už striukės, abu susistumdė ir nusirideno nuo pėsčiųjų tako šlaito, galvomis trenkėsi į kietą kelio dangą ir prarado sąmonę. Netrukus automobiliais atvyko jai nepažįstami J. draugai, įsitempė jį į automobilį ir nuvažiavo. V., atgavęs sąmonę, nesuprato kur randasi. Netrukus atvyko P. išsikviesta policija. K. P. suprato, kad muštynių metu jam nuskeltas dantis, išvažiavo su policijos pareigūnais rašyti pareiškimo. Ji su K. bandė parvesti Viktorą į namus. V. nuolat klausinėjo, kas įvyko, nes nieko neprisiminė. N. V. blogai jautėsi, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Sekančią dieną jai skambino J. ir paklausė, kaip jaučiasi V. ir P.. Ji nurodė kalbėtis su P. ir davė jo numerį. Kiek žino, P. vėliau atsiėmė savo pareiškimą. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, įvykio niekas nematė. Ar J. patyrė kokių sužalojimų, nežino, įvykio vietoje atrodė sveikas.

Liudytoja K. K. parodė, kad ji yra V. B. draugė. 2014-12-26 apie 03.00 val. išėjo iš klubo „Bari“ kartu su draugais P. K., V. B. ir E. S.. Ėjo pėsčiųjų taku, šalia Naujosios gatvės Alytuje link centro. Prie jų kompanijos prisijungė vaikinas, kurio nepažįsta. Jis pradėjo siūlytis palydėti juos ir klausė, kodėl jie tokie pikti. Jie nenorėjo, kad vaikinas eitų kartu ir sakė jam eiti atskirai. Minėtas vaikinas į jų žodžius nereagavo, ėjo šalia. Ji su Viktoru ėjo dviese, šiek tiek priekyje nei P. su Egle. Paėję pėsčiųjų taku jiedu suko į dešinę takeliu, kai staiga išgirdo P. riksmą, kad neteko danties, atsisuko ir pamatė, kad P. susiėmęs už veido. Veidas buvo kruvinas. V. pribėgo,čiupo J. Š. už striukės, jie susiėmė, abu pargriuvo ir nusirideno nuo kalniuko ant Naujosios gatvės. V. atsitrenkė į gatvės bordiūrą ir prarado sąmonę. J. Š. nestebėjo. Ji gaivino Viktorą. Tuomet privažiavo J. Š. draugai ir jį išsivežė. P. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus jis išvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. Ji su Egle parvedė Viktorą į jo namus, kur jis nualpo, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Kiek ji žino, P. vėliau atsiėmė savo pareiškimą, kadangi nepažįstamasis sumokėjo pinigus už nuskeltą dantį. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, įvykio niekas nematė. Ar nepažįstamasis patyrė kokių sužalojimų įvykio metu, nežino.

L. P. G. parodė, kad nukentėjusysis J. Š. yra jo draugas. 2014-12-25 naktį jie buvo “Bari” klube, iš kurio jis išėjo kartu su K. K., J. Š. dar liko bare. Po kurio laiko jis sulaukė J. skambučio, J. prašė jo palaukti. J. vėl paskambino, pasiteiravo, ar jo dar laukia ir pasakė, kad kažkokie asmenys kimba prie jo. Tada jis su K. K. pasileido atgal link “Bari” klubo ir ant pėsčiųjų tako pamatė žmonių sambūrį. Pribėgęs išvydo ant gatvės važiuojamosios dalies gulinčius du asmenis, iš kurių atpažino J., kuris buvo be sąmonės. Jis ir K. K. J. parvedė į savo sesers namus, kur apiprausė kruviną nosį.

Liudytojas K. K. parodė analogiškai P. G.. Jis paaiškino, kad su Justinu ir P. buvo naktiniame klube „Bari“, kur šventė šv. Kalėdas. Iš klubo su P. išėjo maždaug apie 02.40 val. o J. dar liko klube. Jam su P. einant namo ties parduotuve „E.”, esančioje Naujojoje gatvėje, P. į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. ir sakė, kad netrukus juos pasivys. Praėjus kelioms minutėms vėl skambino J.. Pakalbėjęs su juo sakė, kad reikia eiti link jo, kadangi J. galimai turi bėdų. Su P. pradėjo bėgti atgal link klubo. Pamatė nuo pėsčiųjų tako šlaito ridenantis du jaunuolius. Iš striukės pažino, kad vienas iš jų J.. Vaikinai nusirideno link Naujosios gatvės, atsitrenkė į kelio bortą. Pribėgę su P. prie J. pamatė, kad jis nereaguoja į aplinką. Pradėjo delnais plekšnoti, o jam atsigavus ir atsikėlus pradėjo vesti. J. iš nosies bėgo kraujas, buvo apdrėksta kaktos sritis. Š. J. stovėjo dvi panelės ir du vaikinai, tačiau jų nepažinojo, su jais visiškai nebendravo. J. jiems papasakojo, kad einant iš klubo link jų, tarp jo ir kitų vaikinukų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jie apsistumdė. Kitą dieną J. skundėsi, kad skauda priekinius dantis bei nosį. Paties konflikto nematė, todėl kuris vaikinas sudavė J. pirmas ir į kurią vietą bei kas pradėjo pirmas konfliktą, nežino.

Be to, kaltinimai abiem kaltinamiesiems grindžiami kitais rašytiniais įrodymais. Iš 2015-02-10 J. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-12-26 apie 03.00 val. einant pėsčiųjų taku Alytuje šalia Naujosios gatvės sumušė du nepažįstami asmenys, dėl ko buvo sulaužyta nosis (t. I, b. 1. 39). Įvykio vieta yra pėsčiųjų takas Naujojoje gatvėje, Alytuje, kas patvirtinama 2015-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. I, b. 1. 40-43). Dėl įvykio ant pėsčiųjų tako 2014-12-26 gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2014-12-26 22.42 val. iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog kreipėsi J. Š. gim. (duomenys neskelbtini) kurį 2014-12-26 apie 03.00 val. Alytuje, Jazminų gatvėje sumušė nepažįstami asmenys, jam nustatytas nosies kaulų lūžimas, galvos sumušimas (t. I, b. l. 14). 2015-02-11 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialistas davė išvadą Nr. G 148/15(06), kurioje nustatyta, kad J. Š. nustatyta odos nubrozdinimai kaktos, nosies ir plaštakų srityse, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Išvadoje nurodoma, kad sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Odos nubrozdinimai kaktos srityje ir plaštakose kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. I, b. 1. 47-49). Gavęs papildomą tyrėjos užduotį tas pats specialistas 2015-06-09 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio pateikė išvadą Nr. pG 570/15(06), kurioje nustatyta, kad J. Š. kliniškai nustatyto nosies kaulų lūžimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių (asfalto dangą) mažai tikėtina (t.I, b. l. 52-53).

Teismo medicinos ekspertas S. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas dėl nukentėjusiojo J. Š. sužalojimo laipsnio ir patikslino, kad odos nubrozdinimas nukentėjusiajam atsirado dėl poveikio kietais daiktais dinaminio poveikio praslystant pasekoje į žalojamą paviršių veikiant kampu. Nurodė, kad sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsirenkiant į kelio bordiūrą. Taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis į ekspertą kreipėsi vėlokai, kai jau nesimatė nubrozdinimų, todėl išvadas teikia vertindamas medicininius įrašus ligonio kortelėje.

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ketvirtojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

BK 284 str. 1 d. nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

BK 138 str. 1 d. nustato, kad už nesunkaus sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesnio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Taigi, šios teisės normos numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji sudėtis gali pasireikšti keliais alternatyviais požymiais, vienu iš kurių – nukentėjęs asmuo ilgai sirgo - kaltinamas P. K..

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų teismas nustatė, kad 2014-12-26 apie 03.00 val. iš Alytaus naktinio klubo “Bari” išėjo draugai P. K., E. S., V. B. ir K. K.. Pamatęs pažįstamą E. S. lauke juos užkalbino J. Š.. Jis paklausė, kodėl jie visi pikti. Vėliau J. Š. prisijungė prie šių asmenų kompanijos ir juos lydėjo Naująja gatve miesto centro link nepaisydamas, kad nė vienas iš šių asmenų nepageidavo būti lydimas, J. Š. ragino atsikabinti. Sekdamas jiems iš paskos J. Š. skambino kiek anksčiau už jį iš baro išėjusiems savo draugams P. G. ir K. K. telefonu, prašė jo palaukti, o antruoju skambučiu nurodė, kad jam gresia pavojus ir prašė draugų greičiau grįžti iki jo. P. T. gatvės žiedinę sankryžą, visi toliau ėjo pėsčiųjų taku. J. Š. susilygino su P. K. ir E. S. ir toliau ėjo greta jų, V. B. ir K. K. tuo metu buvo per kelis žingsnius priekyje. P. K. J. Š. griežtai paliepė atsikabinti, grubiai pavadino jį nepagarbiu žodžiu. Į tai J. Š. kirto smūgį kumščiu P. K. į lūpas, taip jam nuskeldamas priekinį dantį ir prakirsdamas lūpą. A. V. B. išvydo konfliktą ir, siekdamas numalšinti konfliktą, prišoko prie J. Š., įsikibo jam į striukę, abu susiėmė, susistumdė ir neišlaikę pusiausyros griuvo bei nusirito nuo pėsčiųjų tako šlaito ant gatvės važiuojamosios dalies. Abu asmenys galvomis trenkėsi į kietą gatvės asfalto arba bordiūro paviršių, dėl ko V. B. prarado sąmonę, o J. Š. galimai trumpam prarado sąmonę. Būtent šio smūgio pasekoje J. Š. lūžo nosies kaulai.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažintas J. Š.. K. P. K., V. B., liudytojos K. K. ir E. S. patvirtino, kad visiems jiems buvo nemalonu, jog juos J. Š. nedraugiškai užkabino paklausdamas, ko jie pikti, vėliau jiems prieštaraujant lydėjo gatve ir pėsčiųjų taku. Liudijusios merginos patvirtino, kad dėl J. Š. elgesio jautėsi tam tikra grėsmė ir agresija. Teismo vertinimu, jau pirma J. Š. pasakyta frazė – paklausimas, kodėl visi tokie pikti, rodo jo nedraugišką nusiteikimą kitų asmenų atžvilgiu, kibimą prie jų be priežasties, tolimesnę konfliktinę situaciją aštrino tai, kad jis sekė iš paskos, lydėjo. Nors ne kartą draugų kompanijos buvo paragintas atstoti, tačiau raginimų neklausė, įkyriai ėjo greta. Tokį elgesį teismas vertina kaip provokuojantį, nepriimtiną. Pastebėtina, kad nuo naktinio klubo iki įvykio vietos atstumas sudaro keletą šimtų metrų, o tai tik patvirtina, kad nukentėjusiojo provokavimas nebuvo momentinis, nes jis užsitęsė tam tikrą laiko tarpą, erzino lydimus asmenis.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad lydėdamas asmenų grupę, prie kurios prikibo, skambino telefonu savo draugams P. G. ir K. K. ragindamas juos sugrįžti ir nurodydamas esą jam gresia pavojus. Tai svarbi ir reikšminga nukentėjusiojo elgesio vertinimui aplinkybė, nes ji rodo, kad J. Š. pats numanė, kad pasivaikščiojimas geruoju nesibaigs. Tuo tarpu iš kaltinamųjų ir liudytojų E. S. ir K. K. parodymų akivaizdu, kad niekas iš einančiųjų J. Š. negrasino, bet atvirkščiai – ragino jį geruoju atsikabinti. Vadinasi, J. Š. suprato, kad jo ir kitų asmenų susidūrimas gali baigtis rimtu konfliktu būtent dėl jo netinkamo elgesio ir nepaisydamas to, jis nepasirinko kitos veikimo galimybės, neatstojo nuo draugų kompanijos. Tam galėjo turėti įtakos jo neblaivumas.

Nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino J. Š. teiginio, esą jam ant pėsčiųjų tako susilyginus su P. K. bei E. S., P. K. smūgiavo du smūgius kaire ranka į veidą (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė gavęs vieną smūgį į veidą, toks kaltinimas įrašytas kaltinamajame akte). Kaltinimo nepripažino P. K. parodydamas, kad jis nepagarbiu žodžiu pavadino J. Š., tačiau fiziškai prie jo nesilietė, jam nesmūgiavo, o būtent J. Š. į jo pasakytus nepagarbius žodžius reagavo smūgiuodamas kumščiu į veidą. Liudytoja E. S. taip pat patvirtino mačiusi, kad būtent J. Š. pakėlė ranką prieš P. K., ir nors paties smūgio aiškiai nematė, tačiau patvirtino, kad P. K. susiėmė už burnos, pasipylė kraujas, P. pasakė, kad jam nuskėlė dantį. Ji patvirtino nemačiusi, kad iki tol P. K. būtų smūgiavęs J. Š.. Vertinant, kad ši liudytoja ėjo greta P. K., o jam iš kairės ėjo J. Š., t.y. visi ėjo greta, sprendžiama, kad liudytoja neabejotinai būtų mačiusi smūgį (ar du smūgius, kaip teisme nurodo nukentėjusysis), jei tokie smūgiai būtų buvę suduoti. Taigi, iš tokio liudijimo akivaizdu, kad smūgį patyrė ne J. Š., bet P. K., ir nors šiuos liudytojos parodymus prokurorė laiko prieštaraujančiais ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur liudytoja nurodė mačiusi muštynes, tačiau įvertinus pilną apklausos turinį matyti, kad liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nemačiusi, kad kas sudavė smūgius (t.I, b.l. 78). Ji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu muštynėmis pavadino faktinę konfliktinę situaciją tarp P. K. ir J. Š., kuomet J. Š. sužalojo P. K.. Taigi, šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, tapatūs ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Jais patvirtinama, kad būtent J. Š. smūgiu sužalojo P. K., o ne atvirkščiai.

Nukentėjusysis J. Š. teigia esą tuojau po patirto P. K. smūgio į nosį(teismo metu nurodo smūgius) į nosį jis apsikruvino. Toks faktas yra matomas ir jis būtų buvęs pastebėtas, jei taip iš tiesų būtų atsitikę. Tačiau nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad J. Š. ant pėsčiųjų tako buvo sukruvintas. Visi nurodė, kad J. Š. veidas nebuvo kruvinas ir tik vėliau, kai jis nusirito nuo pėsčiųjų tako šlaito ir atsikėlė nuo asfalto, jo veide matėsi ne sukruvinimai, bet nubrozdinimai.

Nukentėjusiojo J. Š. teigimu po to, kai P. K. jam sulaužė nosį, prie jo prišoko V. B., jį palenkė ir sudavė iš apačios du smūgius. Tačiau tokio teiginio taip ppat nepatvirtino nė vienas dalyvavęs įvykyje asmuo. Visi paaiškino, kad V. B. ne smūgiavo, bet prišokęs įsikibo J. Š. į drabužius, tada abu susiėmė, galynėjosi ir nusirito nuo šlaito. Šitoks V. B. elgesys esant įvykių dinamikai laikytinas visiškai suprantamu, logišku, esamoje situacijoje priimtimu, nes jo paaiškinimu šitaip jis siekė apmalšinti agresyvų J. Š., sulaikyti jį nuo tolimesnio smurto prieš draugą. Įvertinus tą aplinkybę, kad P. K. tik ką buvo gavęs stiprų žalojantį smūgį, stovėjo sukruvintas, negalima sutikti su valstybinės kaltintojos pozicija esą jokia grėsmė nei P. K., nei V. B. iš J. Š. negrėsė. Pastebėtina, kad esant tokiai įvykių eigai ir spartai V. B. neturėjo galimybės ir laiko tiksliai nuspėti, kokie tolimesni seks agresoriaus veiksmai, taigi V. B. elgesys, kada jis sugriebė už rūbų J. Š., siekdamas jį sulaikyti nuo nusikalstamų ketinimų, niekaip negali būti laikomas neteisėtu.

Bylos nagrinėjimo metu iškilo ginčas, kuria veido dalimi, kai nusirito nuo pėsčiųjų tako, – veidu ar pakaušiu J. Š. atsitrenkė į kelio važiuojamąją dalį arba bordiūrą. Kaltinimas, remdamasis specialisto išvada, kad nosies lūžio J. Š. priežastis dėl atsitrenkimo į asfaltą mažai tikėtina, nusprendė, kad lūžis įvyko ne dėl atsitrenkimo į gatvę, bet dėl P. K. smūgio kumščiu, kaip teigė nukentėjusysis. Tačiau ištyrus įrodymus teisme tapo aišku, kad J. Š. į kelio dangą atsitrenkė būtent veidu. Jis pats teigė, kad nusirito nuo šlaito, į gatvę atsitrenkė pakaušiu, dėl atsitrenkimo galvoje iškilo guzas. Toks nukentėjusiojo teiginys nepatvirtintas jokiais medicininiais įrašais - pranešimu iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės nurodoma, kad 2014-12-26 22.45 valandą kreipėsi J. Š., kuris nurodė, kad apie 3 valandą nakties jį sumušė nepažįstami asmenys, nustatytas nosies kaulų lūžimas, galvos sumušimas (t I, b.l. 33-36), specialsito išvada (t. I, b.l. 47—49) konstatuota, kad iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. A14-30472 matyti, kad J. Š. traumotologo apžiūrėtas 2014-12-26 20.27, nustatytas galvos skausmas, nosies, dešinio peties, dešinės plaštakos, nykščio, visos kairės plaštakos skausmas. Taigi, medicininiais įrašais sužalojimai pakaušyje J. Š. nėra fiksuoti. Tą aplinkybę, kad J. Š. krito ne pakaušiu, bet veidu, patvirtino liudytoja E. S. (t. II, b.l. 79), kuri aiškiai pasakė: „veidu į bordiūrą“. Analogiški jos parodymai, kur ji patvirtino, kad J. Š. atsimušė galva, buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (t I, b.l. 77-78, 169-170), jie neprieštarauja teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, kuriais patikslinta atsitrenkimo vieta - veidas. Kad J. Š. trenkėsi veidu į kelio bordiūrą, taip pat nurodė kaltinamasis P. K. (t. I, b.l. 96-99), kuris įvykio metu stovėjo ant pėsčiųjų tako ir matė kritimo aplinkybes. Be to, reikšminga tai, jog medicininiais įrašais J. Š. nustatytas veido ir delnų nubrozdinimas, o šie sužalojimai veide galėjo atsirasti tik veikiant veidą kietais daiktais dinaminiu poveikiu praslystant į žalojamą paviršių veikiant kampu, ką teismo posėdyje patvirtino ekspertas S. J. (t. II, b.l. 78). Taigi, sužalojimas J. Š. veide neatsirado nuo P. K. smūgio kumščiu, kaip teigia nukentėjusysis ir kaip yra nurodyta kaltinamajame akte, nes smūgiui kumščiu nėra būdingas odos nubrozdinimas. Kaltinimas taip pat rėmėsi liudytojų P. G. ir K. K. parodymais, kad jie pribėję mate J. Š. gulintį aukštielninką, tačiau vertinant jų parodymus svarbu tai, kad nė vienas šių liudytojų nematė paties kritimo momento, nematė kritimo dinamikos ir nukritusiojo pozos tuojau po smūgio į asfaltą. Netiesiogiai J. Š. kritimo veidu į bordiūrą faktą patvirtina nukentėjusiajam konstatuoti nubrozdiniai plaštakose, užfiksuoti specialisto išvadoje – krisdamas veidu į bordiūrą, J. Š. atsirėmė rankomis. Tokie nubrozdinimai negalėjo atsirasti, jei J. Š. būtų kritęs pakaušiu. Taigi, visiškai akivaizdu, kad nosies lūžis J. Š. galėjo kilti jam atsitrenkus veidu į kietą bordiūro paviršių, o sužalojimų mechanizmas atitinka kritimą kiek pasisukus veidu į kairę, kas sąlygojo nosies lūžį į priešingą kritimo krypčiai pusę. Būtent iš šių įrodymų analizės teismas daro išvadą, kad J. Š. nosis lūžo ne nuo kirčio kumščiu, bet nuo smūgio atsitrenkiant į gatvės bordiūrą.

Reikšminga įvykiui vertinti informacija, kad P. K. dar įvykio vietoje skambino pagalbos telefonu 112 ir kvietėsi policijos pagalbos, taip pat tuojau po įvykio parašė pareiškimą dėl užpuolimo policijos komisariate. Nukentėjusysis J. Š. po įvykio taip pat pranešė policijai apie jo užpuolimą (t. I, b.l. 29), tačiau pastebėtina, kad jis nurodė niekam pretenzijų neturįs, policijos pagalbos atsisakė, nurodė, jog nepažįsta jį užpuolusių asmenų, kai tuo tarpu nustatyta, kad jis pažinojo E. S., o per ją galima buvo nustatyti ir kitus asmenis. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad pareiškimą policijai rašė tik norėdamas savotiškai apsidrausti, nes spėjo, kad gali būti paduotas priešpriešinis pareiškimas. Be to, dėl patirto kūno sužalojimo J. Š. į medikus kreipėsi tik praėjus daugiau nei 19 valandų, t.y. 2015-12-26 22.45 val. , kas leidžia daryti prielaidą, kad jis kentė lūžusios nosies skausmus iki paskutinio momento tikėdamasis, kad sužalojimas yra mažesnio masto nei iš tikrųjų, ir medikų pagalbos paprašė tik galutinai įsitikinęs, kad skausmas savaime be gydymo nepraeis. Tai rodo, kad jis siekė išvengti medicinos įstaigos darbuotojų pranešimo policijai apie jo sužalojimą. Taip pat reikšminga, jog sekančią dieną po įvykio apklausiamas policijos darbuotojos G. A. jis vėl primygtinai teigia, kad nepažįsta jį sužalojusių asmenų ir tyrėjai nepamini, jog pažįsta E. S. (t. I., b.l. 15), kas patvirtina, kad J. Š. atkakliai siekia išvengti bet kokio policijos įsikišimo ir įvykio pilno ištyrimo.

Kad nukentėjusysis J. Š. siekė užglaistyti įvykį, itin akivaizdžiai rodo faktas, jog įvykio dieną jis skambino E. S., iš jos sužinojo P. K. duomenis, su juo susisiekė telefonu, teiravosi apie patirtą sužalojimą, o vėliau su juo susitiko ir atlygino sutartą 3500 Lt sumą už P. K. nuskeltą dantį. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis J. Š. apie jo patirtą sužalojimą pranešė tik tuomet, kai Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R.Berčiūnienė priėmė nutarimą panaikinti ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šiuo nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Būtent tik nuo šio momento, t.y. nuo įvykio praėjus beveik mėnesiui, matydamas, kad įvykis vis tiek bus išsamiai ištirtas, J. Š. ėmė kaltinti P. K. ir V. B. jį sužalojus.

Šiais aptartais įrodymais atmetama, kad J. Š. nosies lūžis atsirado dėl P. K. smūgio kumščiu, taip padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 1 d.) ir viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.), ir kad V. B. smūgiavo J. Š. kumščiu, taip padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.). Nesant veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiaomojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas, jis turi būti nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). K. P. K. ir V. B. išteisintini.

Dėl civilinio ieškinio

Nenustačius, kad kaltinami nusikalstamų veikų padarymu asmenys tokias veikas padarė, nėra pagrindo tenkinti civilinių ieškovų nukentėjusiojo J. Š. ieškinio (t. I, b.l. 148-149) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, susijusio su nukentėjusiojo asmens gydymu (t. I, b.l. 152). Civiliniai ieškiniai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

P. K., kaltintą pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir V. B., kaltintą pagal BK 284 str. 1 d., išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų J. Š. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.