Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. (O. D.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 51 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. D. skirta 34 MGL (1288,44 Eur) dydžio bauda.

O. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

2017 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas, kuriuo visiškai apribota nuosavybės teisė į automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotą O. D. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas J. A. IĮ, esančioje Šalčininkų rajone, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintas savininkui ar teisėtam valdytojui.

O. D. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas ir perduotas jį išdavusiai institucijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 3 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T-A 12430/2017(01) nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės elito alkoholio (2017 m. gruodžio 3 d. 19.34 val. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 ARJK-0075 nustatytas 1,87 promilių neblaivumas).

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Sergejus Korotčenka prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, iš O. D. konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laiko automobilį „Audi 100“ konfiskuotinu turtu, tačiau neskyrė jo konfiskavimo, kadangi nagrinėjamu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis.

Byloje nustatyta, kad O. D. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“. Be transporto priemonės O. D. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų, todėl automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra nusikalstamą veiką įvykdęs O. D.. Prokuroras pažymi, kad BK 72 straipsnyje numatytas reikalavimas konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankiu, priemone ar rezultatu esantį turtą yra imperatyvus ir jo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Pagal teismų formuojamą praktiką, turto konfiskavimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kruopščiai įvertinus visas turto savininko asmenybę ir turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir nustačius, kad minėtos įstatymo nuostatos taikymas aiškiai pažeistų proporcingumo principą.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad O. D. 2010-2016 m. buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos ir nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo, nusikalstamos veikos padarymu metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už tai, kad vairavo dviratį nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, bauda sumokėta, todėl nors kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas, tačiau jis nėra susijęs su automobilio panaudojimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkių padarinių neatsirado, žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, už nusikalstamos veikos padarymą skirtina pakankamai didelė bauda, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis O. D. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Gurauskas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo O. D. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka su nuteistajam individualizuota bausme, t. y. sutinka su parinkta bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, tačiau teigia, kad O. D. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir nekonfiskavo jam priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, o apsiribojo tik uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės O. D. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius bei valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo O. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsižvelgus į O. D. asmenybę, sunkių padarinių ir žalos tretiesiems asmenims nebuvimą, skirtinos baudos dydį, automobilio konfiskavimas būtų perteklinis, yra nepagrįsti. Sutiktina, kad O. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos parenkant jam bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui šios aplinkybės nėra reikšmingos. Be to, ir Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Šiuo atveju O. D. vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,83 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju O. D. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Be to, pažymėtina, kad nors nuteistasis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog jis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu jau buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už automobilio vairavimą, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,31 promilė). Be to, įvertinus, kad nuteistajam paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri artima minimaliai, 790 eurų (su PVM) vertės turto – automobilio konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad O. D. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti O. D. (O. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.