Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, sukčiavimo būdu, t. y. internetiniame portale „Skelbiu.lt“, nurodydamas realybės neatitinkančius duomenis apie parduodamą telefoną „Samsung Galaxy S3“, pasisavino A. M. elektroninės bankininkystės būdu pravestus 63 eurus. Tokiais savo veiksmais S. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad 2016 metų sausio pabaigoje internetiniame portale „Skelbiu.lt“, patalpino skelbimą, kad parduoda telefoną „Samsung Galaxy S3“. Skelbime nurodė, kad telefonas yra normalios būklės, ekranas sveikas, baterija ir korpusas geros būklės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad telefonas toks ir buvo, tik dangtelis truputį buvo įskilęs ir baterijos išorinis kraštas šiek tiek atsilupęs, tačiau pats telefonas buvo geras. Telefono kaina 60 eurų ir 3 eurai už persiuntimą. Gavęs pinigus iš A. M. į savo sąskaitą, jis nuėjo į Šilalės mieste esantį paštą, įdėjo į paprastą voką telefoną ir išsiuntė. Po ko A. M. jam skambino ir sakė, kad telefono ekranas suskilęs bei prašė grąžinti pinigus, nes buvo nepatenkintas telefono būkle. Iš pradžių jis nenorėjo sutikti, kad telefonas yra netinkamos būklės, bet paskui suprato, kad turėjo pasirūpinti telefono saugumu ir tinkamu telefono nusiuntimu A. M.. Sutinka, kad jis yra atsakingas dėl to, jog telefonas pasiekė A. M. sugadintas, tačiau nesutinka, kad sukčiavo, nes tokio tikslo neturėjo. Be to, ir telefonui dar galiojo vienerių metų garantija. Bylos nagrinėjimo metu jis atlygino A. M. padarytą žalą ir prašo jam grąžinti telefoną „Samsung Galaxy S3“.

Iš nukentėjusiojo A. M. pareiškimo bei paaiškinimo nustatyta, jog nukentėjusysis radęs skelbimą internetiniame portale „Skelbiu.lt“ iš S. M. už 63 eurus nusipirko telefoną „Samsung Galaxy S3“, tačiau atsiųstas telefonas paštu neatitiko skelbime nurodytos būklės, todėl nukentėjusysis suprato, jog buvo apgautas, apgaule išviliojant pinigus už bevertį daiktą. Susisiekus su S. M. pastarasis tikino, jog telefonas yra tinkamas. Vėliau su S. M. susisiekti nebepavyko (b. l. 7, 8).

Iš skelbimo kopijos nustatyta, jog S. M. skelbime nurodė, kad telefonas pirktas naujas Lietuvoje, nebuvo keistas ekranas, nenaudotas, galiojanti garantija dar virš metų, įdėta nauja baterija (b. l. 9).

Iš mokėjimo pavedimo kopijos nustatyta, jog A. M. pervedė S. M. 63 eurus (b. l. 10, 11).

Iš S. M. prašymo ir mokėjimo nurodymo nustatyta, jog S. M. 2016 m. kovo 1 d. pervedė A. M. 100 eurų (b. l. 32-33).

Iš nukentėjusiojo A. M. pašymo nustatyta, jog S. M. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir pastarajam pretenzijų nebeturi (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė padarius pažeidimą turi būti įrodyta. Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas yra tyčinis, asmuo suvokia, kad grobiamas turtas priklauso savininkui, o jis neturi teisės turto valdyti, bet paprastai savanaudiškų motyvų skatinamas, siekia turtą pasisavinti.

Sprendžiant klausimą dėl S. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi ir sukčiavimo sudėtis yra aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad pažeidimą darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Tačiau svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo - pardavimo sutartis, pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir panašiai.

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį S. M. ir nukentėjusįjį A. M. sieja civiliniai teisiniai santykiai. Teismas nenustatė S. M. veiksmuose tyčios iš anksto apgauti nukentėjusįjį A. M.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, kad daiktą pirkėjui jis turėjo pristatyti nesugadintą ir nepasirūpino tinkamu daikto pristatymu pirkėjui. Tačiau nurodo, jog jo manymu telefonas buvo tikrai dar geras, galiojo vienerių metų garantija ir jis neturėjo tikslo apgauti nukentėjusiojo ir pasisavinti pastarojo pinigus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių jis nenorėjo sutikti su nukentėjusiojo prieštaravimais, kad telefonas neatitinka skelbime nurodytų požymių, tačiau vėliau suprato, jog už daikto pristatymą pirkėjui atsako jis, todėl administracinės bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, S. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neįrodyta. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. M. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Teismui nustačius, kad S. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio, požymių bei atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam A. M. buvo grąžinti sumokėti pinigai už mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, nukentėjusysis A. M. įpareigotinas grąžinti S. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

n u ta r i a:

S. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, įpareigoti nukentėjusįjį A. M. grąžinti S. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.