Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš vaikų gimimo liudijimų matyti, kad atsakovui R. K. ir jo sutuoktinei R. K. gimė keturi vaikai – A. K. (duomenys neskelbtini), G. K. (duomenys neskelbtini), I. K. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašo kopijos matyti, kad vaikų motina R. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Atsakovo šeima, jam gyvenant su sugyventine J. A., 2016 m. rugsėjo 31 d. buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, tačiau jiems vykdant visus įsipareigojimus, 2016 m. rugsėjo 15 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) seniūnijos vaiko gerovės posėdyje šeima buvo išbraukta iš stebimų šeimų sąrašo.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymais Nr. A-1296, A-1297, A-1298, A-1299 nepilnamečiams atsakovo vaikams A. , G., I. ir V. K. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskirti Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namai (dabar Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras), vaikų globos (rūpybos) vieta nustatyta globos įstaigoje.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr A-1434 atsakovo R. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, R. K. ir jo sugyventinės J. A. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (2016 m. gruodžio 21 d. Kelmės rajono socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimas Nr. SPT-710).

Iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacinių pranešimų matyti, kad atsakovui ir jo sugyventinei buvo siūloma visokeriopa pagalba, kad jie nepiktnaudžiautų alkoholiu, gydytųsi nuo alkoholizmo, pradėtų rūpintis vaikais. Tačiau atsakovas žalingų įpročių neatsisakė, gyvenimo būdo nepakeitė. Jis niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, aktyvios darbo paieškos nevykdo, pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų. Atsakovui R. K. siūlyta kreiptis į seniūnijos specialistę dėl socialinės pašalpos, tačiau paaiškėjo, kad jis išbrauktas iš darbo biržos sąrašo, nes nustatytu laiku į darbo biržą nenuvyko, dėl ko neteko teisės gauti socialinę pašalpą. Praėjus pusei metų po išbraukimo iš ieškančių darbo asmenų sąrašo, R. K. kategoriškai atsisakė registruotis darbo biržoje. Atsakovas nuolatos yra kviečiamas dalyvauti seniūnijos bendruomeninėje veikloje, atvykti į seniūnijoje organizuojamus seminarus, tačiau jis atsisako dalyvauti bet kokiuose renginiuose, užsiėmimuose. R. K. turi įsiskolinimų už atliekų tvarkymą ir išvežimą, suvartotą elektros energiją. Su globos įstaigoje gyvenančiais vaikais atsakovas dažnai bendrauja telefonu, tačiau globos įstaigoje organizuojamose V. ir I. K. krikštynos jis atsisakė dalyvauti, nedalyvavo ir vaikų globos plano peržiūroje, motyvuodamas tuo, kad privalo uždarbiauti. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, atsakovo namuose apsilanko 3-4 kartus per mėnesį, dažnai atsakovas namuose nerandamas, telefonu paaiškina, kad yra išvykęs uždarbiauti. Namuose R. K. būna akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklinda alkoholio kvapas, kalba būna nerišli, su socialine darbuotoja kalba pakeltu tonu, buvo atvejų, kai R. K. socialinės darbuotojos akivaizdoje vartojo alkoholį. R. K. gydytis nuo priklausomybės alkoholiui kategoriškai atsisako, motyvuodamas tuo, kad gydymo įstaigų taikomais metodais netiki. Iš sugyventinės J. A. pateiktos informacijos socialinei darbuotojai matyti, kad R. K., būdamas girtas, smurtauja prieš sugyventinę.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad, augindamas vaikus atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino buitimi, vaikams nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrino saugios aplinkos, tokiu būdu jis vengė atlikti tėvo pareigas, panaudodamas smurtą sugyventinės atžvilgiu, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, darė žalingą įtaką vaikams. Po vaikų paėmimo iš šeimos atsakovas gyvenimo būdo nepakeitė, žalingų įpročių neatsisakė. Šiuo metu jis yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų auginimo ir auklėjimo, daugiau kaip dvejus metus faktiškai vaikais visiškai nesirūpina, jų nelanko, išlaikymo neteikia. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad po kurio laiko jis susitvarkys buitį, pakeis gyvenimo būdą, augins ir auklės vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo nepilnamečiai vaikai A. K., G. K., I. K., V. K. liko be tėvo globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia atsakovui visų vaikų atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovo vaikai gyvena globos įstaigoje – Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, todėl iki teismo sprendimo dėl globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių atsakovo vaikų gyvenamoji vieta nustatoma globos įstaigoje, šią įstaigą paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 60 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes kiekvieno vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, nuolatinio pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi, tačiau jis yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų bent minimalius poreikius. Prašoma priteisi išlaikymo suma – po 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra labai maža, galinti užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą, todėl atsakovas privalo rasti galimybių tokią sumą skirti kiekvienam vaikui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti tik minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki vaiko pilnametystės iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, patenkinus ieškinį, išieškomos iš atsakovo į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis: už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 86,40 Eur (60x4x12x3%=86,4) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl šioje byloje žyminis mokestis mokamas 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio suma yra 139,80 Eur (75 Eur + 64,80 Eur). Taip pat iš atsakovo priteistinos šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 4,48 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. K., G. K., I. K., V. K. gyvenamąją vietą nustatyti globos įstaigoje - Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, esančiame (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2018 m. lapkričio 23 d. – iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąjį globėją ir rūpintoją - Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, juridinio asmens kodas 190099289, - vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos ir rūpybos A. K., G. K., I. K., V. K. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. K. 144,28 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.