Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) , lietuvis LR pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, teistas :

1) 2018-11-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. 1 d. nuostatos, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus - per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslą, bei būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. 2019-03-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018-11-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimas, įpareigojant 9 pirmus bausmės vykdymo mėnesius būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. 2019-04-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimti penkias) paras arešto. 2019-06-14 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų atlikus arešto bausmę;

3) 2021-04-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta nepilnamečiui A. K. galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. 2021-06-22 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;

4) 2022-01-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str.1 d. - 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme. Taikytas BK 64-1 str., ir bausmė mažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė. Taikytas BK 75 str., ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar gydymusi, bei nustatyta pareiga visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei tęsti mokslą. 2022-02-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi panaikintas 2022 m. sausio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtos 26 (dvidešimt šešių parų) arešto bausmės vykdymo atidėjimas. 2022-04-25 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;

5) 2023-09-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. 1 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė. 2023-12-22 paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2024-03-11, apie 23 val. 18 min., per radijo ryšį iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavus informaciją, kad trys jaunuoliai Kauno skg., prie namo Nr. 6, Marijampolės mieste, panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį (ROIK: 0124000144550), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė R. Š.bei vyriausiasis patrulis M. R., pastebėję prie Kauno gatvės namo Nr. 46, Marijampolės mieste, šių galimų įtariamųjų apibūdinimą atitinkančius tris asmenis - E. M., A. K. ir D. G., vykdant pavestas tarnybines pareigas, dėvint tarnybinę uniformą, bandė šiuos asmenis sulaikyti, vyriausioji patrulė R. Š., panaudodama spec. priemones - antrankius, sulaikinėjo vieną iš šių galimai smurtą naudojusių asmenų - E. M., vyriausiasis patrulis M. R. sulaikinėjo D. G., tuo metu atvykęs Reagavimo skyriaus pareigūnas A. P., panaudodamas spec. priemones - antrankius, sulaikė kitą asmenį - A. K., po ko jis (A. K.), ištrūkęs iš šio pareigūno rankų, tyčia pribėgęs koja spyrė vyriausiajai patrulei R. Š. į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiai R. Š., vykdančiai tarnybines pareigas, fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Perskaičius kaltinamąjį aktą A. K. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad prisimena, jog į įvykį atvyko du pareigūnų ekipažai, neprisimena kaip pareigūnei sudavė į veidą. Įvykio dieną į Marijampolę su draugu atvažiavo pas D. G.. Viešbutyje išgėrė 2 butelius degtinės. Draugas elgėsi nepagarbiai ir iš viešbučio buvo išprašyti. Išėję norėjo važiuoti į Kybartus, D. G. išsikvietė Bolt taxi. Vairuotojas nesutiko vežti į Kybartus be pinigų, sakė vairuotojui, kad sumokęs nuvažiavus į Kybartus. D. G. smogė vairuotojui į veidą. Po to su draugais iš automobilio išlipo, o vairuotojas iškvietė pareigūnus. Iš pradžių atvyko vienas policijos ekipažas, po to antras. Atvykę policijos pareigūnai suiminėjo D. G. ir E. M., o jis dar nebuvo priėjęs prie pareigūnų. Kai atvažiavo R. Š. su kolega, priėjo prie jų, sakė draugai, kad ir jį patį pradėjo suiminėti. Negali paaiškinti, nes nelabai atsimena. Iki konflikto su taksi vairuotoju prisimena, o kaip įvyko konfliktas su nukentėjusia neprisimena. Mano, kad elgesiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, blaivus taip nesielgtų. Labai blogai pasielgė, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta. Įsidarbins ir atlygins žalą. Yra legaliai dirbęs užsienyje, Lietuvoje nedirbęs. Specialybės neturi.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė ir faktinės aplinkybės, taip pat įrodytos, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusioji R. Š. parodė, kad minėtą dieną dėl įvykyje dalyvavusių asmenų elgesio, jau buvo iškviesti į viešbutį, tačiau tuo metu jų nesulaikė. Tada po valandos ar dviejų gavo kitą pranešimą, kad taksi vairuotojas pranešė, jog jį sužalojo 3 asmenys. Pagalvojo, jog bus tie patys iš viešbučio. Nuvykus prie įvykio vietos, Jaunimo gatvėje tarp namų pamatė vaikštančius tuos pačius asmenis. Jie pradėjo šalintis link namų kiemų, pradėjo eiti link Kauno gatvės namo. Pamatę, kad išlipo iš automobilio, pasislėpė už elektros skydinės, sutūpė visi. Priėjus prie jų, vienas iš jų, galimai A. K., pakėlė rankas, kiti slėpėsi. Paklausė kas atsitiko, ar dalyvavo įvykyje su taksi vairuotoju. Pranešė per raciją, kad asmenis aptiko. Tada jie pradėjo agresyviai elgtis, šūkauti, nepakluso reikalavimams, nebendravo. Atvyko kiti policijos pareigūnai, M. su P.. A. K. nusiėmė striukę, metė ją ant žemės, pradėjo rėkti, eiti link jų ir sakė, kad ateikite čia. D. G. ir E. M. pradėjo priešintis, pati stovėjo prie E. M., o M. R. stovėjo prie D. G.. Ji E. M. prirėmė prie sienos, D. G. prirėmė M. R., tuo metu K. M. ir A. P. užsiėmė A. K., ar jį sulaikė nematė. M. su G. pradėjo priešintis. M. R. dėjo antrankius D. G., prie jos, padėti, priėjo K. M.. Pradėjo sulaikinėti E. M., stovėjo jam iš kairės pusės ir dėjo antrankius, K. M. stovėjo iš dešinės pusės. Tada išgirdo, kad kažkas atbėga, atsisuko ir pajautė spyrį į veidą. Iš pradžių nesuprato kas įvyko, susiėmė už veido. Tada pamatė, kad kolega pasiguldė A. K., priėjo prie jo, šis dar pradėjo priešintis, spardytis, papurškė dujų. Jai į veidą įspyrė A. K.. Iš pradžių pajautė, kad įspyrė, po to pradėjo tinti ir skaudėti. Kreipėsi į gydymo įstaigą, jau po sulaikytų asmenų pristatymo. Ligoninėje apžiūrėjo, kompiuteriu prašvietė galvą, nustatė, kad patinimas, paraudimas, šiai dienai pasekmių nelikę. Dėl šio įvykio buvo nedarbinga 9 ar 10 dienų. Dėl įvykio į darbovietę nesikreipė, nežino ar planuojama išmoka išmokėti nukentėjus darbe, nesidomėjo. Prašo priteisti 4000 eurų neturtinę žalą, kadangi patyrė pažeminimą, kelias naktis galvojo apie įvykį, likę emociniai išgyvenimai.

Valstybinės teismo medicinos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 115/2024(09) nustatyta, kad R. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei R. Š. 2024-03-11 įvykusio įvykio metu buvo įspirta į veidą, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje fiksuojami medicinos dokumentų duomenys: Marijampolės ligoninės medicinos dokumentų kopijoje rašoma, jog 2024-03-12 kreipėsi į priėmimo sk.: skundžiasi dešinio žando skausmu, patinimu. Tarnybos metu, sulaikant asmenis, vienas iš jų įspyrė į dešinį skruostą. Be sąmones nebuvusi. Obj.: dešinys žandas paraudęs, patinęs, palpuojant skausmingas, bendra būklė patenkinama, sąmoninga, vyzdžiai abu normalūs, patologinių ir meninginių refl. nėra. Atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas: sub - ir supratentorialiai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Apimtuose kaukolės skliauto ir pamato kauluose lūžių nematyti. Dgn.: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Pacientė išleista į namus ambulatoriniam gydymui. Kalvarijos sav. sveikatos centro medicinos dokumentų kopijoje rašoma, jog 2024-03-13 kreipėsi į šeimos gydytoją: trauma 2024-03-12. Obj.: dešinys žandas patinęs, skausmingas. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024-03-13 iki 2024-03-20. Dgn.: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b.l. 32).

2024-03-12 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024-03-11 apie 23 val. 18 min. adresu Kauno g. 46, Marijampolė, Pajėgų vienetui ,,RŪDA 37'' sureagavus į pranešimą ROIK: 0124000144550, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė R. Š. sulaikė E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Sulaikymo metu prie pareigūnės R. Š. pribėgo neblaivus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,16 prom. neblaivumas), ir dešine koja spyrė R. Š. į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą, šiais savo veiksmais sukeldamas R. Š. fizinį skausmą, ir tokiu būdu pasipriešino uniformuotam valstybės tarnautojui, siekdamas išvengti sulaikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradedamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ikiteisminis tyrimas (b.l. 6-7).

2024-03-12 R. Š. prašyme dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo fiksuojama, kad jai 2024-03-11 dirbant Marijampolės apskrities VPK Reagavimo skyriuje pagal nustatytą grafiką Pajėgų vienete „RŪDA 37", po 23 val. kartu su vyriausiuoju patruliu nuvykus į pagalbą kitam Reagavimo skyriaus ekipažui, adresu Kauno g. 46, Marijampolė, ji sulaikė su įvykiu susijusį asmenį. Tuo metu prie jos pribėgo neblaivus A. K. ir dešine koja spyrė jai į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą. Šiais veiksmais A. K. sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko ji kreipėsi į VŠĮ „Marijampolės ligoninės“ priėmimo skyrių bei vėliau gydėsi ambulatoriškai. Prašo dėl šio įvykio kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 8).

2024-03-12 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. R. tarnybiniame pranešime dėl tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnei nurodoma, kad 2024-03-11 jis dirbo kartu su Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule R. Š., tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais, radijo ryšio šaukiniu RŪTA 37". Kitas policijos ekipažas šaukiniu „Rūda 26“, kuriame dirbo vyr. patrulis A. P. ir vyr. patrulis K. M., gavo pranešimą iš OVS budėtojų dalies - „Prieš kelias minutes prie kazino 3 keleiviai išlipę iš pranešėjo a/m trenkė pranešėjui į veidą ir pasišalino. GMP atsisakė. Pranešėjas Bolt vairuotojas, laukia pareigūnų su a/m Seat.“ Nusprendę padėti šiam policijos ekipažui, nuvyko prie jų. Ten juos pasitiko vyr. patrulis K. M. ir teigė, kad įtariamieji pasišalino Draugystės gatvės link, ir nurodė, kad tai tie patys asmenys, su kuriais jau buvo šiandien susitikę kitame iškvietime. Kadangi žinojo, kaip atrodo asmenys, važiavo Draugystės gatve ir juos pastebėjo. Asmenys pradėjo šalintis daugiabučių namų kiemais, bei ėjo pasieniui Kauno g. 46 namo, bei pamatę juos pasislėpė už elektros skydinės. Iš kart, per radijo ryšio priemonę, jie informavo savo kolegas, ekipažą „Rūda 26“, kur yra pastebėti asmenys. Nuėjus prie jų, šie asmenys pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, šūkauti, elgėsi agresyviai. Tuomet iš kart atvyko ir kitas policijos ekipažas „Rūda 26. Jis sulaikinėjo (kaip vėliau paaiškėjo) D. G., gi. 2000 m., kuris aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas, jų nedavė, kad būtų uždėta spec. priemonė antrankiai, tik užvedus rankas už nugaros antrankiai buvo uždėti, tačiau asmuo ir toliau nenusiramino elgėsi agresyviai, nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, jų, kaip pareigūnų atžvilgiu, vadindami juos "pydarais, gaidžiais". Vyr. patrulis A. P. sulaikinėjo A. K. gim. (duomenys neskelbtini) šalia jo, prie pastato sienos, kolegė pareigūnė R. Š. tuo metu prie sienos prirėmusi laikė (kaip vėliau paaiškėjo) E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Prie jos priėjo vyr. patrulis K. M., jis stovėjo E. M. iš kairės, o R. Š. jam iš dešinės, tačiau sulaikymo metu pastebėjo, kad R. Š. atsitraukė nuo jos sulaikyto asmens E. M., ir ranka suėmė sau už veido srities, todėl jis priartėjo prie E. M., panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmenį paguldė ant žemės ir užvedęs rankas už nugaros uždėjo spec. priemonę antrankius (b.l. 10).

2024-03-19 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus policijos pareigūnų 2024-03-11 vaizdo kamerų bodycam užfiksuoti vaizdo įrašai. Įrašo trukmė 13.58 min. trukmė. Fiksuojama, kaip policijos pareigūnai privažiuoja ir sustoję bendrauja su vyriškiu, kuris nurodo, kad jo automobilyje sėdėjo trys vaikinai, iš kurių du jam sudavė smūgius, kai jis pasakė, kad jeigu jie neturi pinigų, jų neveš. Pareigūnams apibūdina jų išvaizdą, pareigūnai susisiekia su kitu ekipažu, kurie nurodo, kad netoli baseino mato panašius asmenis, važiuoja link jų. Pareigūnai nuvyksta į nurodytą vietą - filmuojama tamsiu paros metu. Pareigūnai atvyksta į nurodytą vietą, eina link prie daugiabučio stovinčių kitų pareigūnų, kurie prie sienos pasistatę vaikinus. Einant link jų matosi, kad vienas iš vaikinų - A. K., pradeda eiti link ateinančių pareigūnų. Pareigūnas jį dar įspėja, kad stovėtų prie sienos, jeigu pasakyta, tačiau jis nereaguoja ir eina link atvykusių pareigūnų. Priėjus pareigūnai jam pasako, kad skubiai eitų prie sienos arba naudos tazerį, nustumia A. K. prie namo sienos. Matosi, kad už kelių metrų pareigūnai prie namo sienos pasistatę kitus du vaikinus. Pareigūnai pasako A. K., kad jis laikinai sulaikomas, uždeda antrankius, rankas užrakinant už nugaros, ir vedasi link kitų stovinčių pareigūnų su sulaikytais vaikinais. Einant link kitų pareigūnų A. K. staiga šokteli ir vaizdas išsilieja, pasigirsta triukšmas, pareigūnas surinka "ką darai", ir po akimirkos matosi, kad A. K. jau pargriautas ant žemės, prie jo prišokusi pareigūnė papurškia link jo dujų ir nuo jo pasitraukia. Po kelių akimirkų pareigūnė susiėmusi ranka už dešinės veido pusės, visi sulaikyti vaikinai paguldyti ant žemės. A. K. laikantis pareigūnas pakeltu balsu klausia: „ko spardai pareigūną iš nugaros“. Fone girdisi dejonės, pareigūnas A. K. liepia gulėt ramiai ir nesimuistyti. Girdisi, kad vyriškis klausia "kur tau pataikė", moteris atsako "į veidą", ir nurodo, kuris iš vaikinų jai sudavė smūgį. Po to vaikinai išvedami į policijos automobilį (b.l. 15-17).

2024-03-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (prijungtame iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-09756-24, fiksuojama, kad priimtas pareiškimas iš A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuriame jis nurodo, kad 2024-03-11 apie 23.00 val. Kauno skg. 6, Marijampolė, A. K. atvykus su taksi automobiliu paimti klientų su automobiliu Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilinį įsėdo trys vyriškiai. Atsisakius vaikinus vežti tol, kol jie nesumokės iš anksto, tarp A. K. ir vyriškių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vaikinas bei galinėje keleivio pusės sėdynėje sėdėjęs vaikinas sudavė jam smūgius į vaido bei galvos sritį (b.l. 61-64).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest ARPK-0080 patikros Nr. 2537907, panaudojimo registracijos žurnalo įrašu nustatyta, kad A. K. 2024-03-11 23.54 val. nustatytas 2,16 promilės girtumas (b.l. 11-12).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis pareikė, kad savo kaltę pripažįsta, gretinant byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti jo kaltės pripažinimu.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 str., pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, tyčiniu smūgių sudavimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu nors smūgio buvo išvengta, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015).

Vertinant, kad kaltinamojo bei su juo esančių asmenų elgesys buvo agresyvus, tirtos galimo smurto panaudojimo aplinkybės, teismas neabejoja dėl policijos pareigūnų nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, sulaikyti asmenis, teisėtumo. Sulaikymas vykdytas bei nurodymai buvo duoti siekiant apsaugoti policijos pareigūnus, aplinkinius, tuoj po galimo nusikalstamos veikos padarymo todėl policijos pareigūnų, taip pat ir nukentėjusios veiksmai teisėti, kaltinamasis privalėjo paklusti, tačiau to nedarė.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 286 str. byloje kvalifikuoti teisingai. Neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajai, statutinei valstybės tarnautojai, A. K. įvykio metu fiziškai pasipriešino, sudavė smūgį koja, teismas vertindamas A. K. atliktus veiksmus, jų pobūdį, neabejoja, kad kaltinamasis suprato, jog panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, ir nori taip veikti. Veikimo paskata- jo nepagrįsto intereso patenkinimas. Kaltinamojo veiksmai įvykio situacijoje analizuojamo baudžiamojo įstatymo (BK 286 str.) požiūriu, neabejotinai laikytini fiziniu smurtu, atlikti kryptingai – kad pasipriešinti, išvengti sulaikymo, nevykdyti teisėto, neatitinkančio kaltinamojo pageidavimo, nurodymo.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

A. K. anksčiau teistas, penkis kartus, tris kartus dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, šią nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po arešto bausmės atlikimo, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, tai yra aplinkybės jį charakterizuojančios kaip linkusį nusikalsti, bei nepaisyti įstatymų, nusikalstamos veikos padarymas nėra atsitiktinis kaltinamojo elgesys. Asmuo nedirba ir nesimoko, nėra pagrindo manyti, kad turi siekių bei norų keisti gyvenimo būdą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, vertinant, kad nukentėjusios sveikatai padarinių neišlikę, tai, kad ankstesni teistumai ir arešto bausmės nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str. 2d. numatyta bausmės paskirtis už įvykdytą veiką turi būti paskirta griežčiausia BK 286 str. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už vidurkį. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis - šiuo nuosprendžiu skiriama galutnė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskyrimu baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu gynė advokatas Remigijus Uckus. Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje, nurodoma, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina suma – 100 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, tai, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas teismo, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, nedirbantis, savo turto ir pajamų neturintis, konstatuojama, kad A. K. turi būti atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo.

Nukentėjusioji R. Š. pateikė 4000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes jai buvo sukeltas fizinis skausmas, 9 dienas buvo nedarbinga, iki šiol jaučia baimę vykdant pareigas ir reaguojant į įvykius. (b.l.49).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais.

Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusią kėsindamasis į jos sveikatą.

Pažymėtina, kad nukentėjusi nurodė, jog nepranešė ir nesikreipė dėl kompensacijos tarnybos metu patyrus galimai lengvą sužeidimą, traumą ar kitą sveikatos sutrikdymą, teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinti „Kompensacijų dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintas „VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ IR KURSANTŲ SUNKIŲ, APYSUNKIŲ IR LENGVŲ SUŽEIDIMŲ, TRAUMŲ IR KITŲ SVEIKATOS SUTRIKDYMŲ SĄRAŠAS“ ). Turi teisę pilna apimtimi reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Vertinant aplinkybes svarbias neturtinės žalos dydžiui nustatyti teismas pažymi, kad žala padaryta asmeniui dirbančiam padidintos rizikos darbą, vertintina ir tai, kad nukentėjusiai sukeltas fizinis skausmas, nėra duomenų apie liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiais skausmais, nepatogumais, liekamaisiais reiškiniais ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių padarinių nenustatyta. Todėl įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. Š. turi būti priteista 1000 eurų neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 8(aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2024-03-11 iki 2024-03-12 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

A. K. atleisti nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo.

R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš A. K. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus