- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- N-444-1975-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. kovo 8 d., 17 val. 29 min., Vilniuje, Darbininkų g. 19, vairuodama automobilį Honda Civic, nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešinga eismo juosta važiuojantį automobilį Audi 100 ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 232 punktų reikalavimus. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimu E. L. skyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 100 Lt baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Kaip galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nurodė, kad E. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniu pranešimu ir fotolentele, liudytojo M. R. (M. R.) rašytiniu paaiškinimu ir parodymais. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. D. (V. D.) rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, taip pat L. S. parodymai, kurie sutampa su šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų paaiškinimais, o E. L. parodymai neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja jos pačios rašytiniam paaiškinimui, todėl vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. E. L. aiškinimas, jog ji bandė skambinti pagalbos telefonu, paneigtas telefono skambučių išklotine. Liudytojos T. B. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra E. L. pažįstama, todėl suinteresuota bylos baigtimi. Be to, kontaktas tarp automobilių truko trumpai ir T. B. dėl savo senyvo amžiaus galėjo suklysti. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, į padidintą tokių pažeidimų pavojingumą, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. L. prašo pakeisti teismo nutarimą – nutraukti bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal APTK 130 straipsnio 1 dalį neskirti teisės vairuoti atėmimo. Nurodo, kad nekirto gatvės ašinės linijos, jos kelio juostoje nebuvo jokių ženklų, kad ji privalėjo praleisti iš priekio važiuojantį transportą ar išvis negalėjo važiuoti. Pažymi, kad iš schemos matyti, jog automobiliui Audi 100, važiavusiam priešinga kryptimi, iš dešinės pusės buvo kliūtis – dešinėje stovintys automobiliai. M. R., apeliantės nuomone, privalėjo ją praleisti, nes ji jau važiavo savo juostoje, tačiau jis kirto ašinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę juostą ir judėdamas nemažu greičiu savo automobiliu nuplėšė apeliantės automobilio veidrodėlį. Apeliantė nurodo neturėjusi galimybės pasukti į dešinę, todėl KET 132 punkto nepažeidė. Nurodo, kad ji negalėjo nubrozdinti Audi 100 galinio bamperio, nes jos automobilio veidrodis ir Audi 100 bamperis yra ne tame pačiame aukštyje. Tai ir kad Audi 100 kairysis sparnas buvo nubrozdintas, patvirtina, jog M. R. manevravo ne taip, kaip jis parodė teisme. Taip pat pažymi, kad T. B. senyvas amžius rodo išmintį, o ne nesupratimą. Nurodo, kad visada teigė, jog policijai skambino du kartus: iš karto po įvykio, kai niekas neatsiliepė, kitąkart – po pusvalandžio. Apeliantė nesutinka su teismo tvirtinimu, kad ji neprisipažino ir vengia atsakomybės. Ji pripažįsta, kad iš įvykio vietos nuvažiavo. Mano, kad teismas nenustatė, kokį KET pažeidimą apeliantė padarė iki susidūrimo ir jo metu, todėl atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį negalima. Taip pat apeliantė mano, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta, nes ji turėjo nuvežti T. B. į koncertą, be to, išsigando M. R. ir jo draugų gąsdinimų. Pažymi, kad automobilis jai reikalingas ir darbe, ir buityje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog E. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino suvokdama apie kilusias neigiamas pasekmes. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo: šios nuostatos turėtų būti taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir E. L. kaltei patvirtinti. Apeliantės kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, Bendrojo pagalbos centro ataskaita, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, M. R. ir V. D. paaiškinimai, Bendrojo pagalbos centro ataskaita, fotonuotraukos, liudytojų parodymai teisme (b. l. 2?3, 8?10, 14, 17?19, 28?29). Paminėti įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad E. L. skambučių išklotinė neįrodo, kad ji skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, o Bendrajame pagalbos centre registruotas tik M. R. pranešimas apie eismo įvykį (b. l. 3, 18). Pagal nustatytus bylos duomenis, E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktą ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Ji nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino.
Taip pat apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta minimali nuobauda yra per griežta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apeliantės darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantei mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Tai, kad apeliantei reikalingas automobilis buityje bei kad apeliantė turėjo nuvežti T. B. į koncertą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.