Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skunda, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, kurioje yra detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde yra ginčijamas 2024 m. vasario 5 d. policijos siųsto pranešimo gavimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12569-2024 D. S. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nubaustas 520 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovas, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. lapkričio 3 d., 14.17 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos ANK normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi, šis administracinis nusižengimas padaromas neveikimu ir tiesiogiai susijęs su tinkamu juridinio asmens vadovo informavimu apie reikalavimą pateikti pirmiau minėtus asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, duomenis.

8. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).

9. Nagrinėjamu atveju aktualios ir ANK 573 straipsnio nuostatos. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės viešuose registruose, jais galima siųsti procesinius dokumentus.

10. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dėl 2023 m. lapkričio 3 d., 14.17 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), nustatyto greičio viršijimo transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra ne fizinis, o juridinis asmuo, buvo taikytas ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas ir administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas išsiuntė numatytos formos pranešimą, kuriame yra visa reikiama informacija (vieta, laikas, transporto priemonės duomenys), kurios pagrindu juridinio asmens vadovas ar atsakingas asmuo per įstatyme numatytą laiką (penkias darbo dienas) privalėjo pateikti konkrečius įstatyme numatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė transporto priemonę „Lexus CT200H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šie pranešimai buvo išsiųsti net du kartus, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d. ir pakartotinai 2024 m. vasario 5 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš Juridinių asmenų registro kaip priklausantis minėtai asociacijai nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 15, 17–23). Kaip byloje nustatyta, asociacijos elektroninio pašto adresas sutampa ir su asociacijos vadovo asmeniniu elektroninio pašto adresu, tai yra naudojamas tiek asociacijos, tiek asmeniniams tikslams (b. l. 11).

11. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais byloje ištirtais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma buvo įvertinti apylinkės teismo pagal administracinio nusižengimo teisenai keliamus reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo.

12. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Apygardos teismo manymu, Institucija šiuo atveju pateikė visus duomenis, patvirtinančius administracinio nusižengimo padarymo faktą, kuriuos teisingai įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Kaip minėta anksčiau, automobilis „Lexus CT200H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra D. S.. Byloje Institucija pateikė duomenis, kad pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, buvo siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį asociacija yra nurodžiusi Juridinių asmenų registre (b. l. 11, 15). Be kita ko, pažymėtina, kad būtent elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S., skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą, išsiuntė 2024 m. gegužės 24 d. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nepaisant to, kad savo kontaktinį elektroninio pašto adresą nurodė kitą, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–5). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2024 m. vasario 5 d. pranešimai asociacijai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. S. privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius, jam taikytinos atitinkamos teisinės priemonės.

13. Nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. nurodoma aplinkybė, kurios jis nenurodė skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą pirmosios instancijos teismui, jog Institucijos jam siunčiami pranešimai galimai galėjo nukeliauti į elektroninio pašto aplanką ,,Šlamštas” (angl. „junk“), kurio, kaip nurodoma apelianto skunde, šis netikrina, o laiškai iš šio elektroninio pašto aplanko automatiniu būdu ištrinami po septynių dienų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. S., būdamas asociacijos vadovu ir teikdamas kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, o nurodžius savo aktualius kontaktus, juos reguliariai tikrinti. Be kita ko, apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis visiškai nesidomi ir netikrina jam siunčiamų laiškų dėl laiko stokos, todėl dalies laiškų, net ir patikrinus, gali jau nelikti, tačiau šiuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo neatidus ir nerūpestingas elgesys, kuomet jis netikrindavo elektroninio pašto dėžutės, galimai tikėdamasis, jog jokie svarbūs laiškai per klaidą nebus ištrinti, nėra pagrįsta priežastis naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šiuo atveju Institucija pagrįstai nusprendė, kad D. S., būdama asociacijos vadovu, turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų asociacijos elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti.

14. Apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. Institucijos buvo informuotas apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir pareigūno reikalavimą pateikti informaciją kas vairavo transporto priemonę, sustiprina byloje esanti vadybininkės U. B. 2024 m. kovo 22 d. užpildyta forma „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“, kurios ROIK numeris – 24230542052 sutampa su Institucijos 2024 m. vasario 5 d. siųsto pranešimo ROIK numeriu (b. l. 20–21, 28).

15. Vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali ir neatskleisti tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

16. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.