- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- P-438-7-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01063-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. prašymą atnaujinti procesą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. atlikus neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), Gilužės ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora, tokiu būdu atsakingas asmuo V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-528) (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 126.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas pripažino V. Č. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 750 Lt baudą. Nutarime Institucija patikslino V. Č. pažeistus teisės aktus ir nurodė, kad buvo pažeistas Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir Sąlygų 126.1 punktas.
II.
V. Č., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skundą grindė tuo, kad namų valda ir ją sauganti tvora buvo pastatyta dar prieš įsigaliojant Sąlygoms. Senoji medinė tvora prieš 30 metų buvo pakeista į šiuo metu stovinčią metalinę tinklo tvorą, ši tvora yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir turi unikalų numerį, tai patvirtina 2008 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašas. Tačiau Institucija jiems paaiškino, jog tvora nėra įregistruota, ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išraše ji nebenurodoma. Dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo buvo kreiptasi į Nekilnojamojo turto registrą. Teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog tvora yra vandens telkinio apsauginėje juostoje, nes Nekilnojamojo turto registre namų valdai nėra įregistruota jokių su tuo susijusių apribojimų. Nurodė, kad Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Šiuo atveju tvora yra numatyta namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, kuris yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, be to, ji užtikrina privačioje namų valdoje esančių statinių ir kito turto eksploatavimą. Teigė, kad apsaugos juostoje yra trečdalis žemės sklypo bei dalis jame esančių statinių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi V. Č. skundą iš dalies tenkino: Institucijos priimto nutarimo dalį dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį ir 750 Lt baudos už šio pažeidimo padarymo paskyrimo panaikino ir paliko galioti nutarimo dalį dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį ir 50 Lt baudos už šio pažeidimo padarymo paskyrimo. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 1959, 1991, 1993 metų inventoriniais duomenimis V. Č. namų valda buvo aptverta medine tvora, tokie kadastriniai duomenys nustatyti 1988 m. vasario 17 d., statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esančių vėlesnių dokumentų matyti, kad 2008 m. spalio 9 d. duomenimis tvoros, kaip statinio nėra, nes ji sunaikinta. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti fotonuotrauka (daryta 2008 m. spalio 9 d.) patvirtina, kad dalis namų valdos tvora neaptverta. 2008 m. lapkričio 17 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2585 grafoje „Pagalbiniai statiniai, jų dydžiai“ tvora neįrašyta, 2009 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše prie kitų statinių įrašytas tik lauko tualetas, tvora neregistruota. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. Č. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį.
III.
V. Č., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties dalimi, kuria buvo palikta galioti Institucijos nutarimo dalis dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutartį pakeisti, nusprendžiant neskirti jam administracinės nuobaudos.
Šalies argumentai
Skundą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad byloje nėra nurodytas tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esantį jo sutuoktinės prašymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui atstatyti klaidingai išregistruotus daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad byloje esančioje nuotraukoje, geriau įsižiūrėjus, matyti tvora.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi V. Č. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Č. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmesdamas V. Č. skundą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog V. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai blanketinė teisės norma – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Apeliantas yra kaltinamas padaręs šioje teisės normoje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, nes pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir Sąlygų 126.1 punktą. Teismo vertinimu, Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Sąlygų 126.1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras.
Apeliacinės instancijos teismas, inter alia konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantui yra reiškiamas kaltinimas ne dėl tvoros pastatymo, o dėl to, kad ginčo žemės sklype Gilužės ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora ir taip pažeidžia pakrantės apsaugos juostos režimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje aktualus ne tvoros pastatymo momentas, o faktas, kad ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta tvora. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog sistemiškai aiškinant Įstatymo ir Sąlygų nuostatas, darytina išvada, kad nustatydamas draudimą pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, įstatymų leidėjas nurodė, kad tvorų buvimas pakrantės apsaugos juostoje pažeidžia šios juostos režimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas tvoros pastatymo teisėtumo klausimas, šiuo atveju aktualu yra tai, ar nėra pažeistas Įstatyme ir Sąlygose nustatytas pakrantės apsaugos juostos režimas. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad tvora stovi ežero pakrantės apsaugos juostoje. Todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas pakrantės apsaugos juostos režimas, vadinasi tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Č. veikoje yra ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbus ginčo tvoros išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro teisėtumo klausimas, nes tai, ar tvora pagrįstai ir teisėtai buvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010).
Teismas pripažino, jog, vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, tvora ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta 1958 m. ir stovi iki šiol, todėl iki šiol yra pažeidžiamas ežero pakrantės apsaugos juostos režimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apelianto padarytas pažeidimas laikytinas trunkamu. Sprendžiant iš bylos medžiagos, valstybinės žemės užėmimo faktas buvo nustatytas Institucijos 2009 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-474 (b. l. 34–35). Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia, jog nuobaudos skyrimo terminas prasidėjo daromo teisės pažeidimo paaiškėjimo dieną ir atitinkamai baigėsi 2010 m. vasario 4 d. Institucijos nutarimas patraukti V. Č. administracinėn atsakomybėn priimtas 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
IV.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. 2011 m. liepos 5 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011. Prašyme nurodė, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-2554/2011, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. netinkamai aiškino bei taikė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 125 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi (teikimu) taip pat pateikė pasiūlymą įvertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011.
Teikime nurodyta, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 154 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui paduoti teikimą dėl proceso atnaujinimo. Šios teisės realizavimas galimas esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Teikime pažymima, jog, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, teismo pirmininko vertinimu, yra pagrindas daryti prielaidą, kad V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2554/2011 teismo praktika galėjo būti pradėta formuoti netinkama linkme, o teisės normos buvo išaiškintos galbūt netinkamai. Teikime akcentuojama, jog administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 teisėjų kolegija, aiškindama analogiškas teisės normas, konstatavo, jog vien tik pats tvoros buvimas pakrantės apsaugos juostoje pažeidžia šios juostos režimą; dėl šių priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N62-2554/2011 galėjo būti išspręsta neteisingai (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas, kuriuo iš esmės remiamasi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, nustato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011 matyti, jog šioje byloje teismas konstatavo, kad apeliantui buvo pareikštas administracinis kaltinimas pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ginčo žemės sklype Gilužės ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora ir taip pažeidžiamas pakrantės apsaugos juostos režimas. Todėl, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartyje, nagrinėjamoje byloje aktualus ne tvoros pastatymo momentas, o faktas, kad ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta tvora. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, jog sistemiškai aiškinant Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas, darytina išvada, kad, nustatydamas draudimą pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, įstatymų leidėjas nurodė, jog tvorų buvimas pakrantės apsaugos juostoje pažeidžia šios juostos režimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, analizuodama Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį pakartojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktą, konstatavo, jog „jomis yra ribojama tik asmenų teisė (galimybė) atlikti konkrečius veiksmus - tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje. Šių nuostatų taikymas yra akivaizdžiai nukreiptas į ateitį <..>. Tai reiškia, kad minėtomis įstatymo ir poįstatyminio teisės akto nuostatomis nėra reguliuojami teisiniai santykiai dėl iki jų įsigaliojimo atliktų veikų (pastatytų tvorų pakrantės apsaugos juostoje)“.
Atsižvelgiant į šią administracinių teismų praktiką, suformuotą administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011, darytina išvada, kad komentuojamos Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos negali būti taikomos vertinant iki jų įsigaliojimo atliktų veikų teisėtumą. Akivaizdu, jog šis teisminis precedentas yra aktualus bei taikytinas ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011, vertinant ar V. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, t. y. nustatant ar V. Č. pažeidė pakrantės apsaugos juostos apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog, siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką, procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011 būtina atnaujinti (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atnaujinti procesą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2554/2011. ir perduoti šią bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.