Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-791-300-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
1A-791-300-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
E. G., E. K.
Civilinis ieškovas
K. J.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-791-300/2012Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00184-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš E. G. ir E. K. solidariai 3690,22 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt litų ir 22 centai) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą S. J., naudai.

Priteista iš E. G. ir E. K. solidariai 382,18 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt du litai ir 18 centų) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. K., o R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., E. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 24 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kultūros centro salėje, tai yra viešoje vietoje, matant aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, sumušė nepilnametį nukentėjusįjį K. J., gimusį (duomenys neskelbtini), tai yra E. K. sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu nukentėjusiajam į galvą, o šiam nugriuvus, E. G. spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į nenustatytą kūno vietą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. J. kairiojo žandikaulio sinuso šoninės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, dėl ko nukentėjusiojo K. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, taip nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo K. J. ir savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad jis pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, kadangi, apelianto teigimu, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįvykdė. Taip pat nurodo, jog tarp jo ir liudytojo E. V. buvo padaryta akistata ir E. V. įvardijo jį, kaip asmenį galėjusį spirti nukentėjusiajam, bei kad jis vilkėjo raudoną striukę ir teigia, kad jis susipažinęs su bylos medžiaga byloje šios akistatos protokolo nerado. Todėl mano, kad akistatos protokolas byloje buvo nenaudingas, nes jame buvo užfiksuoti duomenys, įrodantys, kad šio nusikaltimo jis nedarė, ir jis buvo pašalintas iš baudžiamosios bylos. Nurodo, jog nukentėjusiojo nepilnamečio K. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu prieštarauja jo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu bei tapo panašiais į liudytojų – E. V., E. M. bei K. D. parodymus, duotus teisminio tyrimo metu, t. y. į pakeistus liudytojų parodymus. Taip pat nurodo, jog liudytojų E. V., K. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi, nuteistojo teigimu, teisiamojo posėdžio metu jie geriau viską prisiminė nei ikiteisminio tyrimo metu. Be to nurodo ir tai, kad apie 2-3 savaites iki teismo posėdžio, jis kalbėjosi su V. J., kuri pasakė, kad žino, jog su liudytoja K. D. prieš teismą buvo kalbėta dėl parodymų. Taigi teigia, kad nors apklausta V. J. nepatvirtino tokių jo parodymų ir teigė, kad taip nesakė, tačiau, pasak apelianto, tokius jos parodymus reikia vertinti kritiškai, nes ji buvo globojama liudytojos K. D. šeimoje ir todėl nekaip negalėjo duoti kitų parodymų, nes priešingu atveju, K. būtų iškelta baudžiamoji byla. Taip pat nurodo ir tai, kad apklausti liudytojai – V. L. parodė, kad girdėjo kaip V. J. sakė, kad buvo „sušnekėta“, liudytojas V. G. parodė, kad šokiuose jis buvo apsirengęs tamsiai ir jam matant jis nieko nedarė, tuo metu kai buvo sujudimas buvo arčiau jo. Mano, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais teismas grindžia jo kaltę yra duoti tik teisminio tyrimo metu ir prieštarauja įrodymams, surinktiems ikiteisminio tyrimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą kitas nuteistasis E. K. nurodo, kad nepalaiko E. G. apeliacinio skundo.

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiojo K. J. atstovė pagal įstatymą S. J. prašo išnagrinėti bylą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas priėmė teisingą nuosprendį, rėmėsi įrodytais faktais ir liudytojų parodymais, o ne prielaidomis ar įsitikinimais, kurių yra kaltinamojo E. G. skunde.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apelianto skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis E. G. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą ir nurodo, jog pagrindiniai įrodymai, kuriais teismas grindžia jo kaltę yra duoti teisminio tyrimo metu, kurie, apelianto teigimu, prieštarauja įrodymams, surinktiems ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant E. G. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – liudytojų parodymus, paties nuteistojo E. G., kito nuteistojo E. K. parodymus, esant neatitikimams ir prieštaravimams pagarsino liudytojų, tame tarpe ir nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės. Be to, kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Todėl nuteistojo E. G. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apylinkės teismo nustatytos E. G. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam K. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadose, kuriose nustatyta, kad nukentėjusiajam K. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau trijų trauminių poveikių kietais bukais paviršiais pasekmėje (1 t.,. 18, 20 b. l.).

Ir nors nuteistasis savo apeliaciniuose skunde neigia padaręs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, ir nurodo esąs nekaltas, tačiau bylos duomenys šią nuteistojo versiją paneigia. Faktiniai bylos duomenys – esminėse detalėse nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo K. J. parodymai, duoti tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t., 35-36, 38 b. l., 2 t., 29-30 b. l.), kur jis parodė, kad E. V. sakė jam, kad jam į veidą koja spyrė E. G.; liudytojo E. V. esminėse detalėse nuoseklūs ir tapatūs parodymai duoti viso proceso eigoje, kur jis parodė, kad po E. K. suduotų dviejų smūgių K. J. į galvą, ir pastarajam nukritus ant žemės, prie jo priėjęs E. G. spyrė jam koja, gali būti kad į galvą (1 t., 50-51, 52 b. l., 2 t., 31-33 b. l.); liudytojos K. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji patvirtino mačiusi, kaip E. K. trenkė K. J. iš už nugaros, o pastarajam nugriuvus, E. G. trenkė iš kojos (2 t., 33, 52 b. l.).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pastebėti, kad nors liudytoja K. D. apylinkės teismo posėdžio metu ir nurodė tikslesnes aplinkybes nei apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu, t. y. konkrečiai nurodė, kad nukentėjusiajam spyrė E. G., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, jog nematė, kad kas būtų spyręs K. J. (1 t., 53 b. l.), tačiau kolegija remiasi teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojos K. D. parodymais (2 t., 33, 52 b. l.), kadangi jie atitinka nuoseklius ir esminėse detalėse tapačius nukentėjusiojo K. J. (1 t., 35-36, 38 b. l., 2 t., 29-30 b. l.), betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo E. V. (1 t., 50-51, 52 b. l., 2 t., 31-33 b. l.) parodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam K. J. nuo E. K. suduotų smūgių nukritus ant žemės, E. G. spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į nenustatytą kūno vietą, kadangi šiuos duomenis be jau aptartų įrodymų patvirtina ir specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog nukentėjusiajam K. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau trijų trauminių poveikių kietais bukais paviršiais pasekmėje (1 t., 18, 20 b. l.). Tuo labiau, kad liudytoja K. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino ir savo tikslesnių parodymų aplinkybes, t. y. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bijojusi sakyti visą tiesą – jog nukentėjusiajam K. J. spyrė E. G. bei patvirtino, kad niekas jos neprašė pakeisti parodymų, kad ji pasakoja taip kaip buvo, tvirtina, kad spyrė E. G. (2 t., 52 b. l.).

Pastebėtina tai, jog apeliaciniame skunde pateikiamos atskiros liudytojų parodymų frazės neatspindi visų jų parodymų turinio, todėl toks argumentacijos būdas niekaip nepatvirtina apelianto teiginių, jog pagrindiniai įrodymai, kuriais teismas grindžia jo kaltę yra duoti teisminio tyrimo metu, kurie, apelianto teigimu, prieštarauja įrodymams, surinktiems ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nuteistojo tvirtinimams, nukentėjusiojo ir liudytojo E. V. parodymai atitinka tiek vieni kitus, tiek kitą byloje esančią medžiagą – teismo posėdžio metu duotus liudytojos K. D. parodymus, rašytinę bylos medžiagą – specialisto išvadas, t. y. visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią E. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, apelianto teiginiais. O tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai negali atsiminti visų įvykio detalių, nedaro jų parodymų nepatikimais, kadangi neesminėse detalėse asmenų parodymų kaita laikytina natūralia.

Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių liudytoja K. D. turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, kolegija neturi ir jokio pagrindo netikėti ir nesiremti aptariamos liudytojos parodymais, todėl nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad V. J. jam sakiusi, jog su liudytoja K. D. prieš teismą buvo kalbėta dėl parodymų, deklaratyvus, neatitinkantis byloje nustatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytoja apylinkės teismo posėdžio metu apklausta V. J., tokias nuteistojo E. G. skunde nurodytas aplinkybes paneigė.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad tokios E. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, kartu su kitu nuteistuoju E. K., viešoje vietoje – kultūros centro salėje, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė nepilnamečio nukentėjusiojo K. J. sumušimu dėl mažareikšmės dingsties, ir padarydami nukentėjusiajam savo veiksmais nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu tarp jo ir liudytojo E. V. buvo padaryta akistata, o byloje šio akistatos protokolo nėra, dėl ko mano, jog akistatos protokolas byloje buvo nenaudingas, dėl ko jis buvo pašalintas iš baudžiamosios bylos, nuteistojo kaltės, kuri įrodyta anksčiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis, nepaneigia.

Taip pat kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistajam skirtomis bausmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad skirdamas nuteistajam E. G. laisvės atėmimo bausmes ir atidėdamas galutinės subendrintos bausmės vykdymą, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, jo asmenybę – neteistas, mokosi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė E. G. laisvės atėmimo bausmes bei atidėjo jos vykdymą.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas