Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-375/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-10-04
Bylos Nr.: 2A-375/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: V. Š., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, E. J., D. S.
Ieškovas: Palangos miesto apylinkės vyriausiojo, Palangos miesto vyriausiojo
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-375/2011Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 21.4.1.4; 28.1;30.4.1; 34.3; 114.4; 114.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant atsakovo atstovui J. Ž.,atsakovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Palangos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-222-538/2010 pagal ieškovo Palangos miesto vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, E. J., V. Š., D. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei V. J. M., V. B., UAB „Vanagupės parkas“, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B., UAB „Eskom“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais:

Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymus 2005-06-02 Nr. 13.6-2160; 13.6-2161 bei 2005-06-02 sprendimus Nr. 941; 942; 2005-07-19 įsakymą Nr. 13.6-3061 bei 2005-07-19 sprendimus Nr. 984; 985; 2005-07-28 įsakymą Nr. 13.6-3249 bei 2005-07-28 sprendimus Nr. 988; 989.Pripažinti negaliojančiais Paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą: 2005-06-15 Nr. MV7-8221 ir 2005-08-04 Nr. MV7-10699.Pripažinti negaliojančiomis sklypų pirkimo-pardavimo sutartis:

a) 2005-06-17 (registro Nr. 2-3607); b) 2005-07-01 (registro Nr. 2-3909); c) 2005-06-17 (registro Nr. 2-3605); d) 2005-08-05 (registro Nr. 2-4914); e) 2005-08-17 (registro Nr. 2-2875); f) 2005-08-05 (registro Nr. 2-4912); h) 2005-08-17 (registro Nr. 2-2871);

Taikyti vienašalę piniginę restituciją – iš V. Š. priteisti 11 015 000 Lt valstybei.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymais ir sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. J. ir V. J. grąžinant nuosavybės natūra laisvus žemės sklypus laisvoje vietoje, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pagal 2005-06-15 Klaipėdos miesto notarės V. J. M. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-8221 sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), paveldėjo sūnus E. J.. Pagal 2005-08-04 Klaipėdos miesto notarės V. J. M. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-10699 sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paveldėjo sūnus E. J.. Ieškovo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininkės priimti įsakymai ir spendimai prieštarauja imperatyvioms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatoms. Nurodo, kad Z. J. ir V. J. 1992 metais, galiojant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymų redakcijai, kurio 2 str. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atstatoma buvusiam turto savininkui, o jam mirus – jo vaikams, tėvams ir sutuoktiniui, o Z. V. J. nebuvo B. M., kuri testamentu visą turtą lygiomis dalimis paliko Z. V. J., vaikai, tėvai ar sutuoktiniai, todėl tuo metu pareiškimai negalėjo būti priimti ir patenkinti. Ieškovo teigimu nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių asmenims, kuriems turto perėmėjai testamentu paliko turtą ir kurie sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu yra mirę. Z. J. ir V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nėra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, todėl nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių asmenims, kuriems turto perėmėjai testamentu paliko turtą ir kurie sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu yra mirę. Taigi yra pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. nuosavybė atkurta asmenims, neturintiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl toks atkūrimas yra niekinis. Administraciniai aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra niekiniai, todėl jų pagrindu Z. J. ir V. J. netapo žemės sklypų savininkais. Z. J. ir V. J. žemės sklypai Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu atiteko E. J.. Kadangi minimi administraciniai aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra niekiniai, todėl jų pagrindu negalėjo paveldėti E. J., nes negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturi palikėjas (CK 5.1 str.). Ieškovo teigimu, E. J. nepagrįstai išduoti Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Ieškovas taip pat teigia, kad visos sklypų pirkimo–pardavimo sutartys taip pat yra negaliojančios, nes atsirado niekinių administracinių aktų pagrindu. Be to, nurodo, kad E. J. už perleistus sklypus nebuvo sumokėta, nuosavybė perėjo naujiesiems savininkams neatlygintinai, todėl sandoriai pripažintini apsimestiniais. Kadangi V. Š., būdamas nesąžiningas, turtą įgijo neatlygintinai ir vėliau pardavė už tai gaudamas atitinkamas sumas, iš jo valstybei išieškotinos perleistų tretiesiems asmenims sklypų pardavimo sumos. Be to, nurodo, kad analizuojant E. J. ir V. Š. veiksmus, paaiškėjo, kad pastarieji siekė, padedant D. S., apeiti CK 2.134 straipsnio 1 dalies imperatyviąją normą, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Taip pat nurodė, kad sklypus pardavė už aiškiai per mažą kainą. Ieškovas nurodo, kad suinteresuoti asmenys UAB „Eskom“, V. B., UAB „Vanagupės parkas“ šiuo metu yra žemės sklypų, į kuriuos niekiniais administraciniais aktais atkurta nuosavybė, savininkai. Dėl jų nesąžiningumo ieškovas neturi jokių duomenų. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti senaties terminą, nes praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nepagrįstas. Atsakovo teigimu, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir gali būti paveldima. Tokią išvadą pagrindžia ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taip pat nurodo, kad 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese nuosavybės teisės turi būti atkuriamos ir asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu arba sutartimis, taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, yra konstituciškai privaloma, jos pagrindu teisė į nuosavybės teisių atkūrimą Z. J. atsirado nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo. V. J. subjektinė teisė į nuosavybės atkūrimą įstatymo veikimu atsirado dar esant gyvam, todėl jo įpėdiniai ją teisėtai galėjo realizuoti ir jam mirus. Atsakovas teigia, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, kad D. S. turtą iš E. J. įgijo neatlygintinai ir V. Š. iš D. S. įgijo taip pat neatlygintinai ir dėl to laikomi nesąžiningais įgijėjais. E. J. patvirtino, kad jam už žemę buvo sumokėta 560 000 Lt suma, tai patvirtina ir E. J. pakvitavimai, pirkimo–pardavimo sutartys. Taip pat nurodo, kad visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas V. Š., būdamas E. J. atstovu, pirmiausia žemę įformino D. S., o tik po to jo vardu, yra nepagrįstas ir tai taip pat nepaneigia fakto, jog su E. J. už žemę atsiskaityta ir sklypai neįgyti neatlygintinai.

Atsiliepimas

Atsakovas E. J. taip pat nesutiko su ieškiniu ir teigė, kad mirus jo tėvams, t. y. Z. J. ir V. J., jis paveldėjo jiems priklausantį turtą. Nurodė, kad viskas buvo teisėta, todėl ieškovo reikalavimai dėl administracinių teisės aktų bei Paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti. Taip pat nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad jam už parduotus sklypus nebuvo atlyginta, kad tai buvo apsimestiniai sandoriai.

Šalies argumentai

Atsakovas D. S. taip pat su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su V. Š. jie buvo verslo partneriai ir sklypą V. Š. pardavė, nes neturėjo pakankami pinigų verslui pradėti. Teigia, kad dėl parduotų sklypų V. Š. neturi jokių pretenzijų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog atkuriant nuosavybę buvo laikytasi tuo metu galiojančių įstatymų ir Z. J. bei V. J. nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurta vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti bei prašė taikyti senatį. Nurodė, jog jis yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir iš sąžiningo įgijėjo negali išreikalauti turto.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos sutinka su ieškiniu ir teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininkė, atkurdama nuosavybės teises mirusiųjų vardu, pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas.

Trečiasis asmuo notarė V. J. M. su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes paveldėjimo teisės liudijimai išduoti teisėtai.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo Palangos miesto vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašo jį atnaujinti. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Ieškinys teisme paduotas 2008-11-04. Aiškindamasis faktus, kurie sudarytų pagrindą parengti ir paduoti įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieškinį, prokuroras privalėjo surinkti papildomą informaciją ir gauti reikalingus duomenis ieškinyje nurodytinoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas tik 2008-10-09 gavo duomenis iš VĮ Registrų centro bei duomenis apie sklypų vertę (b. l. 39–41, 49–51, 56–58). Raštą iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią A. K. turto dalį gavo 2008-09-16 (t. I, b. l. 81). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prokuroras, veikdamas jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka, nedelsė ir pirmiau nurodytus duomenis surinko per protingą terminą, todėl sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (CK 1.131 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus nuosavybės teisių nebuvo galima atkurti asmenims, kuriems turto perėmėjai testamentu paliko turtą ir kurie sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra mirę.

Teismas nustatė, kad nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurta mirusiųjų vardu 2005 metais. Kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neišsprendė klausimo iš karto gavusi prašymą, Z. V. J. kaltės nėra, todėl teismo nuomone neturi teisinės reikšmės tai, jog 1992 metais Z. V. J. pagal 1991 m. galiojusį įstatymą nebuvo galima atkurti nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes tuo metu nuosavybė jiems nebuvo atkurta. Nuosavybė atkurta 2005 metais, todėl atkuriant nuosavybę turėjo būti taikomi tuo metu galiojantys teisės aktai. Ieškovas teigdamas, jog negalėjo Z. V. J. mirus būti atkurta nuosavybė jų vardu, remiasi tuo, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardyti asmenys, norintys atkurti nuosavybės teises, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nei Z. J., nei V. J. dėl to nesikreipė ir pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra suteikta teisė 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytiems asmenims atkurti nuosavybės teisę mirusiojo vardu. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Pažymėtina, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams, gali būti atkuriama nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ir šie asmenys patenka į to paties straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Byloje ieškovas neginčijo, kad A. K. teisių perėmėja yra B. M.-K., kuri notariniu testamentu visą turtą, kuris yra jos mirties dieną, bei turtą, į kurį atsirastų teisė jau po jos mirties, paliko lygiomis dalimis Z. J. ir V. J.. Taigi šiuo atveju, teismo nuomone turi būti taikomas ne to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas, o 2 punktas ir mirus Z. V. J., vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybė galėjo būti atkurta mirusiųjų vardu ir paveldėta įpėdinio.

Teismas priėjo išvados, kad Z. V. J. įgijo teisę atkurti nuosavybę padavę prašymą ir įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatai dėl 5 punkto. Nuosavybė atkurta nepažeidus įstatymo nuostatų, nes nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurta tuo metu, kai buvo numatyta galimybė nuosavybės teises atkurti mirusiojo vardu ir perduoti įpėdiniui. Teismas nurodė, kad pretendento, kuris padavė prašymą atkurti nuosavybės teises ir mirė, įpėdiniai turi visas teises paties pretendento turėtas teises, taip pat ir teisę kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ne tik pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir pagal Civilinio kodekso nuostatas. LR CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000). Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 5 knygos nuostatoms. Įpėdinis negali prarasti teisės atkurti nuosavybę vien dėl to, kad valstybės institucijos delsė spręsti nuosavybės atkūrimo klausimą, nes tai pažeistų teisėtus interesus ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje numatytų principų. E. J. paveldėjo iš savo tėvų turtinę teisę atkurti nuosavybės teises, nepaisant to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas jau po tėvų mirties. Palangos miesto apylinkės teismo 2005-03-03 sprendimu E. J. prašymu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M.-K. yra A. K. teisių perėmėja, kiek tai susiję su A. K. iki 1940 m. Kontininkų k. nuosavybės teise turėtu 5,25 ha žemės sklypu. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje (CPK 18 str.). Šio sprendimo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas Z. J. ir V. J. vardu atkūrė nuosavybę į A. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,6250 ha žemės. Atkūrus nuosavybės teises Z. V. J. turto paveldėtojui E. J., buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą (t. I, b. l. 24–29). Teismas priėjo išvados, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais administracinius teisės aktus yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str., 178 str.).

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu grindžia administraciniais teisės aktais, kurie, anot ieškovo, yra niekiniai, todėl jų pagrindu Z. J. ir V. J. netapo žemės sklypų savininkais ir šių sklypų negalėjo paveldėti E. J., paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą išduoti niekiniu pagrindu. Teismas atsižvelgdamas, kad ieškovo reikalavimas yra išvestinis ir jų pagrįstumas susijęs su pirminiu ieškovo reikalavimu, t. y. dėl Klaipėdos apskrities viršininko aktų pripažinimo negaliojančiais. Pripažinus, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ir paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat buvo atmestas (CPK 178 str.).

Teismas spręsdamas klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, nurodė, kad ieškovas šiuos reikalavimus grindžia tuo, jog sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestinės, nes už parduodamus sklypus nebuvo sumokėti pinigai, be to, aiškiai nurodyta per maža kaina. Jų negaliojimą grindžia ir tuo, jog jos buvo sudarytos pažeidžiant CK 2.134 straipsnio 1 dalies imperatyviąją normą. Pirmosios instancijos teismas su ieškovo nurodytais motyvais nesutiko. Teismas nustatė, kad atsakovas E. J. pavedėtus žemės sklypus pardavė atsakovui D. S., o įgaliojimą tvarkyti žemės pardavimo dokumentus suteikė atsakovui V. Š., todėl negalima teigti, kad atsakovas E. J. pirkimo–pardavimo sutartis sudarė su atstovu ar pačiu savimi. Be to, net ir tuo atveju, jei sandoriai būtų sudaryti su atstovu ar su savimi, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo, kurio interesus jo vardu sudarytas sandoris pažeidžia, reikalavimu. Taigi tokį sandorį norint pripažinti negaliojančiu, reikia jį nuginčyti. Šalis, turinti teisę nuginčyti, t. y. atstovaujamasis, gali tokį sandorį patvirtinti (CK 1.79 str. 1 d.). Šiuo atveju prieštaravimo imperatyviai įstatymo nuostatai šiuo atveju nėra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo ginčijami sandoriai pažeistų viešąjį interesą ar įstatymus. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimą pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais atmetė (CPK 185 str., 178 str.).

Teismas pažymėjo, kad pripažinus administracinius teisės aktus negaliojančiais ir taikant restituciją ne natūra, restitucija turėtų būti taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens, t. y. šiuo atveju būtų iš E. J. (CK 1.80 str. 2 d.). Be to, šiuo atveju esant įstatymo pažeidimui, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, nustatant žalos dydį pagal realią žemės vertę, o ne pagal sandoriuose nurodytas pirkimo kainas, kurios yra šalių susitarimo dalykas. Tačiau ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovų. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ši ieškinio dalis nepagrįsta, todėl atmestina (CPK 185 str., 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas Palangos miesto vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-06-11 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - Palangos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškina teisės normas ir nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisė atkurta teisėtai tiek pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

2. Tik Z. J. ir V. J. galėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisė jų vardu galėjo būti atkurta tik Z. J. ir V. J. esant gyviems. Kadangi teisė į nuosavybės teisės atkūrimą išnyko šiems asmenims mirus, ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir priimti pažeidžiant imperatyvias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas, todėl pripažintini negaliojančiais.

3. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo redakcijos, galiojusios prašymo atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) pateikimo metu, 2 straipsniu nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atstatoma buvusiam turto savininkui, o mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Z. J. ir V. J. į šį asmenų ratą nepateko, todėl prašymas turėjo būti netenkintas.

4. Teismo sprendimas, jog nuosavybės teisė Z. J. ir V. J. atkurta teisėtai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosavybės teisės į A. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas t.y. nuosavybė atkurta asmenims, neturintiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmenims, kurie tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas niekinis, nes prieštarauja nurodytai imperatyviai specialiojo įstatymo normai.

5. Minėti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra niekiniai, todėl jų pagrindu Z. J. ir V. J. netapo žemės sklypų savininkais ir sklypai negalėjo būti paveldėti. E. J., negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturi palikėjas (CK 5.1 straipsnis). E. J. nepagrįstai ginčijamų įsakymų ir sprendimų pagrindu išduoti Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą.

6. Teismas, neteisingai nusprendęs, jog atkuriant nuosavybės teises imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos, atmetė reikalavimą pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis. Visos pirkimo-pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nes Z. J. ir V. J. nuosavybės teisė į sklypus atkurta niekiniais administraciniais aktais.

7. E. J., D. S., V. Š. negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, nes turtą įgijo pagal niekinius ir imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančius sandorius (CK 1.6 str.), sąmoningai nenurodė ginčo sklypų perleidimo sutartyse tikrojo sandorių turinio, apėjo Civilinio kodekso 2.134 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą, sutartyse deklaravo aiškiai per mažas (išskyrus 2005-06-17 sutartyje dėl sklypo (duomenys neskelbtini)) bei tikrovės neatitinkančias kainas. Atsižvelgiant į tai, jog visi pinigai už sklypų perleidimą tretiesiems asmenims UAB „Eskom“, V. B. ir UAB „Vanagupės parkas“ atiteko V. Š., kuris veikė kaip verslininkas, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš V. Š. priteistina valstybei didžiausia perleisto turto vertė (laikoma, kad ji atitinka sklypų pardavimo UAB „Eskom“, V. B. ir UAB „Vanagupės parkas“ kainų sumai) - 11 015 000 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodė, kad įrodymų, paaiškinimų ar kitų dokumentų, turinčių reikšmės bylai, neturi ir atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašo šią bylą spręsti teismo nuožiūra, jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo išbraukti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iš bylos atsakovų, o Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš trečiųjų asmenų perkelti į atsakovus. Bylos nagrinėjimo metu prašo vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos suformuota pozicija byloje nagrinėjamais klausimais - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 4B- (7.3)-1370 pateiktu atsiliepimu į ieškovo 2008 m. spalio 30 d. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat prašo tenkinti Palangos miesto vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendime netinkamai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau - Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Zofija ir V. J. yra asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėja B. K. (M.) testamentu paliko savo turtą, t. y. Zofija ir V. J. yra asmenys, kurie galėjo pretenduoti atkuriant nuosavybės teises į A. K. žemę tik pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės mirusiojo vardu gali būti atkuriamos Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytiems asmenims, todėl Zofijai ir V. J. mirus, nuosavybės teisės šiems asmenims, nei jų įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams neturėjo būti atkuriamos. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad asmenys gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tiek pagal Įstatymo, t. y. specialaus teisės akto, tiek pagal Civilinio kodekso nuostatas, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicijai nagrinėjamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-435/2002).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo apeliacinį skundą atmesti, nes jo nuomone Klaipėdos apygardos teismas teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei pagrįstai netenkino ieškinio, todėl paliktinas galioti nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2005-03-03 sprendimu priėmęs ir išnagrinėjęs bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu patvirtino, kad tokių faktų nustatymas sukels teisines pasekmes - atsiras pagrindas mirusiųjų prašymus padavusių pretendentų vardu atkurti nuosavybės teises. Įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvimas paneigia ieškovo teiginį, kad Z. J. ir V. J. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą neatsirado ir kad ši jų teisė negalėjo būti teisėtai realizuota, nors ir po jų pačių mirties. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje, o jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos nepažeidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų. Atitinkamai ir kiti po to sekę sandoriai yra teisėti.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

Bylos medžiaga yra nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad žemės 5,25 ha, į kurią atkuriamos teisės (toliau ginčo žemė) savininku buvo A. (A.) K.. Jis mirė 1972 02 03. 1972 08 18 jo žmonai B. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (paveldėjo pagal įstatymą). Minėtame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad B. K. paveldėjo medinį gyvenamąjį namą, medinį tvartą, lentinę daržinę, betono rūsį, esančius (duomenys neskelbtini).

1977 12 31 d. B. K. sudarė naują santuoką su A. M. ir tapo B. M.. 1989 05 25 testamentu B. M. visą savo turtą paliko lygiomis dalimis Z. J. ir V. J.. 1989 06 14 B. M. mirė.

Z. ir V. J. 1992 02 21 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į A. (A.) K. valdytą žemės sklypą, 5,25 ha. Pagrindu atkurti nuosavybės teisę nurodė testamentą.

Palangos m. valdybos 1995 02 17 potvarkiu Nr. 28 buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį A. K. valdytos žemės (0,1854 ha) Z. J.. Šį žemės sklypą Z. J. 1997 04 10 pardavė P. S..

Dėl šio žemės sklypo atkūrimo teisėtumo prokuroras pareiškime ieškiniu nekelia klausimo ir nereiškia jokio reikalavimo.

Z. J. mirė 1997 09 16. V. J. mirė 2002 05 27.

Nuosavybės teisės į A. K. valdytą žemę B. M. testamento pagrindu Z. J. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais bei sprendimais: 2005 06 02 Nr. 942 į 0,1398 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,2462 ha (duomenys neskelbtini), 2005 07 19 Nr. 985 į 0,2370 ha (duomenys neskelbtini) ir 2005 07 28 Nr. 989 5 0,0773 ha (duomenys neskelbtini). V. J. į A. K. valdytą žemę nuosavybės teisės buvo atkurtos sprendimais: 2005 06 02 Nr. 942 į 0,1398 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,2462 ha (duomenys neskelbtini), 2005 07 19 Nr. 984 į 0,2370 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,0773 ha (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nustato ribotą teisių atkūrimą tiek nuosavybės objektams (ne viso turto grąžinimą natūra, žemės ploto apribojimus ir kt.), tiek ir subjektams (asmenis, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės).

Z. ir V. J. prašymo atkurti nuosavybės teisės į A. K. valdytą žemės sklypą padavimo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nustatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama buvusiam savininkui, jei jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis. Mirus buvusiam savininkui, jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai.

Z. ir V. J., pateikdami prašymą atkurti nuosavybės teises į A. K. valdytą žemę, nebuvo tinkami subjektai minėto įstatymo prasme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. ir V. J. prašymą atkurti nuosavybę į A. K. valdytą žemę grindė B. M., buvusios A. K. žmonos testamentu, kuriuo jis savo turtą paliko lygiomis dalimis Z. ir V. J..

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 2 str. nustato turto savininko sutuoktiniui po savininko mirties teisę atkurti nuosavybę. Tačiau jeigu mirusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu (CK 3.49 str., 3.7 str. ) ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal ,,Atkūrimo“ įstatymo 2 str., buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad po buvusio sutuoktinio A. K. mirties, B. K. 1977 12 31 sudarė naują santuoką su A. M.. Taigi, ji tapo kito asmens (ne turto savininko) sutuoktine ir CK 3.49 str. 2 d. prasme įgijo sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal ,,Atkūrimo“ 2 str. ji nelaikytina turto savininko (A. K.) sutuoktine ir ji negalėjo pretenduoti į A. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Kadangi B. M. neįgijo teisės atkurti nuosavybę į A. K. valdytą žemę, ji negalėjo tokios teisės perleisti testamentu Z. ir V. J.. Todėl minėto B. M. testamento pagrindu negalėjo būti Z. ir V. J. atkurtos nuosavybės teisės į A. K. valdytą žemę. Z. ir V. J. atkurtos nuosavybės teisės į A. K. valdytą žemę pažeidžiant Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nuostatas, t. y. nuosavybė atkurta asmenims, neturintiems teisės į nuosavybės atkūrimą. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai ir sprendimai, kuriais Z. ir V. J. atkurtos nuosavybės teisės į A. K. valdytą žemę yra prieštaraujantys įstatymui, neteisėti ir pripažintini negaliojančiais.

Dėl paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais

2005 06 15 E. J. (mirusiųjų Zofijos ir V. J. sūnui) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad E. J. paveldi V. J. mirusio 2002 05 27 turtą, kurį sudaro: žemės sklypai 0,04924 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,2796 ha (duomenys neskelbtini).

2005 08 04 E. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad E. J. paveldi V. J., mirusio 2002 05 27, turtą, kurį sudaro: žemės sklypai 0,4740 ha (duomenys neskelbtini) ir 0,0773 ha (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal minėtus paveldėjimo teisės liudijimus E. J. paveldi žemės sklypus, į kuriuos neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. ir V. J.. E. J. negalėjo paveldėti to, ko negalėjo turėti palikėjas (CK 5.1 str.). Todėl E. J. išduoti nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini negaliojančiais.

Dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo

sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad parduodant atkurtus natūra žemės sklypus (toliau ginčo žemė) viso buvo sudaryta dešimt pirkimo-pardavimo sandorių (T. 1, b. l. 30-31, 32-33, 34-38, 42-43, 44-48, 52-53, 54-55, 59-60, 61-62, 66-71).

Palangos m. apylinkės vyriausioji prokurorė ginant viešąjį interesą pareikšdama ieškinį, prašė pripažinti negaliojančiomis šias septynias pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas dėl ginčo žemės pirkimo bei taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo V. Š. viso priteisti 11 015 000 Lt.

2005 06 17 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-3607 (T. 1, b. l. 30-31) E. J. atstovaujamas V. Š. pardavė žemės sklypą 0,2796 ha, esantį (duomenys neskelbtini) D. S. už 20 000 Lt (Sutartį pasirašė pardavėjo E. J. vardu jo atstovas V. Š.).

2005 07 01 pirkimo pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-3909 tą patį žemės sklypą 0,2796 ha D. S. pardavė V. Š. už 20 000 Lt (T. 1 b. l. 32-33).

2005 06 17 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-3605 (T. 1 b. l. 42-43) E. J. (atstovaujamas V. Š.) pardavė žemės sklypą 0,4924 ha, esantį (duomenys neskelbtini) D. S. už 500 000 Lt.

2005 08 05 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-1914 (T. 1 b. l. 52-53) E. J. atstovaujamas V. Š. pardavė D. S. žemės sklypą 0,4740 ha esantį (duomenys neskelbtini) už 35 000 Lt. Šį žemės sklypą 2005 08 17 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2875 D. S. pardavė V. Š. už 35 000 Lt (T. 1 b. l. 54-55).

2005 08 05 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-4912 (T. 1 b. l. 59-60) E. J. atstovaujamas V. Š. pardavė žemės sklypą 0,0773 ha, esantį (duomenys neskelbtini) D. S. už 5000 Lt. Šį žemės sklypą D. S. 2005 08 17 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2871 (T. 1 b. l. 61-62) pardavė V. Š. už 5000 Lt.

Nors pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta kaina, už kurią parduoti žemės sklypai, tačiau iš pateiktos į bylą ikiteisminio tyrimo medžiagos bei šalių paaiškinimų darytina išvada, kad sudarant šiuos sandorius faktiškai tarp sandorio šalių atsiskaitymai nevyko, pinigai nebuvo mokami. Į bylą yra pateikti atsakovo E. J. pakvitavimai (T. 2 b. l. 52-53), iš kurių matyti, kad 2005 03 09, 2004 09 09, 2004 11 25 E. J. gavo iš V. Š. viso 560 000 Lt už žemę, kurią jis paveldės. Šios pinigų sumos gavimo šalys neginčija.

Visi šie nurodyti sandoriai nėra teisėti, nes E. J. nebuvo teisėtas ginčo žemės paveldėtojas. Be to, kaip matyti iš nurodytų sandorių sudarymo bei sandorio šalių, jie yra apsimestiniai. F. V. Š., kaip E. J. atstovas, pats sau pardavė ginčo žemės sklypus, nors formaliai sandorių šalimi buvo įvardintas D. S., kuris tik pasirašė sutartis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

Palangos m. apylinkės vyriausioji prokurorė pareikštu ieškiniu prašė taikyti vienašalę piniginę restituciją iš V. Š. priteisti pagal tris žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis gautas pinigines sumas – viso – 11 015 000 Lt:

2005 12 27 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-6121 (T. 1 b. l. 34-38) V. Š. pardavė V. B. žemės sklypą 0,2796 ha, esantį (duomenys neskelbtini) už 3300 000 Lt.

2005 06 22 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-3711 (T. 1 b. l. 44-47) pardavėjas D. S. atstovaujamas V. Š. pardavė žemės sklypą 0,4924 ha, esantį (duomenys neskelbtini) UAB ,,ESKOM“ už 715 000 Lt (pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė V. Š., kaip pardavėjo atstovas). D. S. paaiškino, kad pinigus 715 000 Lt gavo ne jis, o V. Š..

2007 04 12 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-1589 (T. 1 b. l. 66-71) V. Š. pardavė žemės sklypą 0,4740 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą 0,0773 ha, esantį (duomenys neskelbtini) UAB ,,Vanagupės parkas“ atitinkamai už 6100000 Lt ir 900 000 Lt, viso už 7 000 000 Lt. Už pagal nurodytas tris pirkimo-pardavimo sutartis V. Š. gautą pinigų sumą 11 015 000 Lt ieškiniu prašoma priteisti valstybei, taikant vienašalę restituciją. Šių nurodytų sutarčių pripažinti negaliojančiomis vyriausiojo prokuroro pareikštu ieškiniu nėra prašoma.

Pagal CK 1.80 str. restitucija – tai, kai negaliojant sandoriui, viena jo šalių privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais. Restitucijos taikymo taisykles, būdus ir tvarką nustato CK 6.145-6.153 str.

Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai ir tarp negaliojančio sandorio šalių. Šio ginčo atveju valstybės (kurios interesus gina prokuroras) ir atsakovo V. Š., kurio atžvilgiu prašo, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš jo 11 015 000 Lt, nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Todėl spręstinas klausimas dėl žalos atlyginimo valstybei kitokiu, ne restitucijos, būdu.

Bylos nagrinėjimo ribas lemia suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).

Kaip minėta, pagal aplinkybes nurodytas ieškinyje prašoma taikyti restituciją, nors šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos nuomone, būtų tikslinga pateikto reikalavimo taikyti restituciją dalyje patikslinti patį reikalavimą t. y. konkrečiai nurodyti kokiu pagrindu ir kokiu būdu siekiama apginti valstybės interesus.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne dėl visų neteisėtai L. ir V. J. atkurtų žemės sklypų pareikšti reikalavimai. Bylos duomenimis Z. ir V. J. buvo atkurta 1,5860 ha žemės, pareikštu ieškiniu ginčijama 1,3233 ha.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų bei sprendimų, o taip pat paveldėjimo teisės liudijimų ir sandorių negaliojančiais, iš esmės nenagrinėjo ir ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo, t. y. šioje ieškinio reikalavimo dalyje neatskleidė ginčo esmės, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl restitucijos taikymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškinio reikalavimų dalis dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų, paveldėjimo teisės liudijimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkintina, o ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2, 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 326 str. 1 d. 2 ir 4 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą.

Pripažinti negaliojančiomis:

Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 06 02 įsakymus Nr. 136-2160, Nr. 13.6-2161, 2005 07 19 įsakymą Nr. 13.6-3061 ir 2005 07 28 įsakymą Nr. 13.6-3249, 2005 06 02 sprendimus Nr. 941, 942, 2005 07 19 sprendimus Nr. 984, Nr. 985 ir 2005 07 28 sprendimus Nr. 988, Nr. 989;

2005 06 15 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-8221 ir 2005 08 04 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-10699;

Pirkimo-pardavimo sutartis:

2005 06 17 reg. Nr. 2-3607, tarp E. J. ir D. S. 0,2796 ha žemės skl. (duomenys neskelbtini).

2005 07 01 reg. Nr. 2-3909, tarp D. S. ir V. Š. žemės skl. 0,2796 ha (duomenys neskelbtini).

2005 06 17 reg. Nr. 2-3605 tarp E. J. ir D. S. žemės skl. 0,4924 ha (duomenys neskelbtini).

2005 08 05 reg. Nr. 2-4914 tarp E. J. ir D. S. žemės skl. 0,4740 ha (duomenys neskelbtini).

2005 08 17 reg. Nr. 2875 tarp D. S. ir V. Š. žemės skl. 0,4740 ha (duomenys neskelbtini).

2005 08 05 reg. Nr. 2-4912 tarp E. J. ir D. S. žemės skl. 0,0773 (duomenys neskelbtini).

2005 08 17 reg. Nr. 2871 tarp D. S. ir V. Š. žemės skl. 0,0773 ha (duomenys neskelbtini).

Restitucijos taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė